QUOTE(beana @ 2008 01 11, 23:09)
Mano mergytė gimė su sunkia širdies yda. Iškentė vieną operaciją, per kurią vos nenumirė, o paskui gydytojai pasakė, kad neišsivysčiusios smegenėlės ir patarė susitaikyti su netektim. Iki paskutinės minutės tikėjau, kad įvyks stebuklas, juolab, kad artėjo Kalėdos. Net minties neprileidau, kad galim jos neteikti. Deja, taip ir neteko jos laikyti rankose, nes vos gimus išnešė. Tada net nepagalvojau, kad jai gali kažkas būti negerai, kol neatėjo gydytojas ir nepasakė išvežam i Santariškes, blogai su širdute. Po dvylikos dienų mes jos netekom
Gydytojas leido planuoti po pusmečio, per tą laiką pasidariau tyrimus, nes įtarė, kad pirmoji dukrytė gimė su apsigimimais dėl kažkokios (o gal net kelių) infekcijos. Tik niekas taip ir nepasakė tiksliai kas kaip. Per visą nėštumą stengiausi negalvoti, kad laukiuosi, stengiausi gyventi savo gyvenimą ir tiek, klaikiai bijojau netekti dar ir šito kūdikio. Kiekvienas vizitas pas gydytoją` būdavo laukiamas iki beprotybės, kad tik patvirtintų jog viskas gerai. Ir atėjus laikui pagimdžiau sveiką mergytę, kuri iki šiol nesirgo jokiom rimtesnėm ligom, tik turėjo nedidelę slogą.
Nesistenk galvoti, kad sugrįš tas pats kūdikis, daugelis mamų netekusios savo angeliukų taip bando save raminti. Bet kai pastojau antrą kartą daugiau nei džiaugsmo buvo baimės, ar sugebėsiu taip mylėti kaip savo pirmagimę, ar sugebėsiu mylėti, jei tai bus berniukas. Kiek įmanoma stengiausi galvoti, kad tai kitas kūdikis ir kad mano meilės užteks abiems, nors vieno ir negaliu priglausti prie krūtinės. Bet juk mamų širdis didelė ir meilės užteks visiems mūsų vaikučiams, net jei kažkurio negalim priglausti prie širdies.
aciu tau uz gan issamius atsakymus.dabar as tau papasakosiu savo istorija.buvo 2007 10 30 as dar laukiausi, nuejau vizitui pas savo daktare, nors terminas gimdyti buvo dar po savaites.ji mane patikrino ultragarsu, ir pamate kad sviecia mano placenta, ji man paske, kad tuoj pat ruoskis operacijai, nes placenta rodo kazka negero, bet nezinojom ka.suplanavom cezari kitam rytui(2007 10 31), nes labai nenorejau,kad prasidetu gimdymas per velines.nuvaziavom su vyru ryte, paruose operacijai, labai bijojau nezinojau pati ko,bet buvo baisu."iseme"mano vaikeli ,pakele man ji ir parode, sako:-gime sveikas 3,440kg berniukas.ivertino 9balais, jei ne cezaris butu 10.kol mane siuvo, mano vyras stebejo kaip musu suneli prausia.jis man pasakoja ka mate, sako:-as matau, kad jis pradejo melti, issigandau,seselei sakau, kas jam?ji sudave jam per uzpakaliuka ir jis vel atkuto.po to atejo vaiku terapeutas ir suzinojes, is seseles , kad buvo pradejes melt,isgabeno mano ARNIUKA i inkubatoriu.laukiau palatoj kol atgabens mano mazyli pamaitinti, bet sulaukiau daktaro, kuris pasake, kad mano maziukui padidintas deguones poreikis ir dar igimta infekcija,del siu priezasciu as jo i palata pora dienu neatgabens.praejo dvi dienos ,o vis tas pats daktarai nieko naujo nepasako, kol trecia diena sulaukiau budincios vaiku daktares, kuri pasake, kad gabena mano maziuka i kauno klinikas.nemokeciau paaiskinti ka tuo momentu as jauciau,bet issigandusiu balsu paklausiau, kas nutiko.ji pasake, kad itariaARNIUKUI sirdies yda, nes jam buvo pradejusi stoti sirdis.as per asaras kelio nemaciau, nesuvokiau situacijos, bet ejau drebancia ranka pasirasyti popierius.ji renimavo, o kliniku renimatologe pasake, tai rimta, ir paskambinsim ir pasakysim ar kviestis kuniga ar dar galima ka padaryti.ta minute neverkiau, bet klykiau is sielvarto.ji isveze, mano vyras vaziavo kartu, nes as po cezario negalejau su siulais isvaziuoti.jis suzinojo diagnoze ir ziaures prognozes, bet teisybe paske ,kai netekau maziuko, jis bijojo , kad nepulciau i nevilti.kai sulaukiau jo skambucio ir suzinojau , kad ji gabena i santariskes, isiziebe viltis,apie isgirsta diagnoze nieko nenutuokiau, nes nebuvau niekad susidurus, o ji skambejo taip-ygimta sirdies yda, kaires sirdies hipoplazijos sindromas, umus sirdies nepakankamumas.kai iseme siulus nuvaziavau i santariskes, mane pasitiko Lebetkevicius, kuris taip papasakojo situacija, kad verkiau be perstojo, jog tai vaikas lietuviskai tariant" su puse sirdeles" jam reikalinga skubi operacija, bet tik1 procentas, kad ja atlaikys, jei viskas pavyks bus reikalingos dar 2, kad jis visa gyvenima bus priklausomas nuo vaistu, ir kad ir pavyks visos reikalingos opercijos, vistiek gresia sirdies transplantacija.jam buvo 7dienos kai ji operavo jis buvo be galo silpnas sveriantis 2,700kg.turejo stipria gelta ir dar daug ivairiu rimtu problemu.su vyru neturejom jokios vilties , kad operacija pavyks, bet po 8 val. operavimo jis sugryzo i renimacija.ta minute, maniau,kad as laimingiausias zmogus pasaulyje. gulejo po operacijos renimacijoj 1men.skambinau i diena po kelis kartus, buvo ir dziaugsmo akimirku, isgirdus jo bukle, buvo ir nusivylimo.beje pirma para po operacijos ji vos atgriebe, nes buvo pradejusi stoti sirdele.jam suejo 1men. ir ji atgabeno i skyriu, gulejom ligoninej, radom labai duag bendro likimo draugu, kol nemaciau kitu vaiku problemu, mano atrode pati didziausia.priauginejom svori, dziaugiausi, kai pirma kart turejau galimybes ji paimti ant ranku, buvo sunku valge po nedaug, turejom problemu del plaucio, del temperaturos svyravimu,bet mes sustiprejom ir mus isleido namo. vaziavom kas savaite tikrintis. nuvaziavom po kaledu 27d Lankutis pasake, kad viskas tiesiog nuostabu, kol 31d. vakare jis nepradejo stipriai verkti, tada nesupratau kas jam yra, daviau nuo pilvuko putimo vaistu nepadeda, supu ir ant ranku, dedu i vezima pasupti, nieas nepadeda.po valandos verkimo, jis apstojo, kaip siandien atsimenu, ziuri i viena taska ir inkscia, man pradejo tai nepatikti, pakeliau ji, o jis visas suglebes, pradejau verkti panikuoti, paprasiau, kad drauge iskviestu greitaja, nes su kiekviena minute jis atrode vis prasciau,as ji prisiglaudziau ir pajutau, kad jo kunelis vesta nebegirdejau jo gilaus kvepavimo, aplink lupytes pradejo balti...isgabenom i kauno klinikas, kur padare visus tyrimus, ir veliau buvo trys sirdeles stojimai per para, ketvirto neatlaike...01 01 JIS isejo,kaip toliau buvo turbut nereikia nei pasakoti.atsiprasau, kad taip issipleciau!!!!
