QUOTE(senmerge @ 2011 09 06, 12:02)
mes taip pat - arklių lenktynės , svečių priėmimai , laikraščių kioskas , plaukiojimas prūde ir žvejojimas , baliai su muzika skambančia per visą kaimą . saldainių vogimas iš močiutės sekcijos , žaidimai su smėliu ant kelio , piknikų pasidarymas sode su pasakų knygomis .
O mes mėgdavom užtvankas statyti palijus. Pas kaime labai šlapios vietos, todėl pagrindinis kelias supiltas aukštai ir palijus nuo kalniuko puikiai bėgdavo upeliai.
Va čia tas kelias, tik ankščiau jis nedarė to vingio ir buvo statesnis, tai šalia vanduo buvo išgraužęs griovį ir tekėdavo dideliu greičiu, žmonės daržus net semdavo, jei smarkiai lydavo.
Už tai paskui ir remontavo. O tada, kai tik imdavo lyti ant kelio prikasdavom pylimų ir laukdavom, kol atitekės vanduo ir visus pralauš. Tada vėl statydavom. Dabar sutvarkius vanduo nukreiptas taip, kad bėgtų į griovį ir keliu beveik nebėga. Būdavo kaimynas padaro tą nubėgimą į griovį- tai mes nueinam ir atkasam, kad keliu bėgtų, kas mums, vaikams, darbo, kad jo daržą semia.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.
, gerai, kad ne plikom leškom buvau), rytinės rikiuotės, vėliavos pakėlimą pagerbk 
Pamenu vieną vasarą net vokiečių pionieriai buvo atvažiavę iš tos buvusios VDR (Vokietijos Demokratinės Respublikos) O jazau, kiek ten tarp vyresnių mergaičių romanų buvo su tais vokietukais 
nu aišku nebuvo ten jokių bletstvų, tie romanai apsiribodavo šokiais diskotekose ir rankų susikabinimais. Man irgi vienas visai patiko, bet kad aš dar visai mazgė buvau, tai kur jau ten kas mane pastebės 
aj tiesa, prieš išvažiuojant buvau gavus atvirukų rinkinį iš to nusižiūrėto vokietuko, tik nepamenu kokio ten Vokietijos miesto. Gal ir jis mane buvo nusižiūrėjęs, tik va aš dar neišmaniau visų tų triukų apie vyrus ir flirtą.... na bet jau čia būtų kita istorija, visai ne apie vaikystę 
