Pagalvojau, kad ir as parasysiu apie mano isgyvenimus sia tema

NOrs tai buvo labai seniai, mano vienturciui jau tuoj 12 meteliu, bet simfizito skausmus prisimenu kaip tai butu nutike vakar

O buvo paprastai. Iki gimdymo nieko neskaudejo, laksciau kaip bitute, visur manes buvo pilna, jokiu skausmu nieko. Toks jausmas, kad pilvo apimtis buvo mazute, nors dabar pasiziurejus turejau visus 120cm

Pagimdziau labai greitai, per 4h, nors ir skatino,tad pacio gimdymo skausmu net nelabai ir prisimenu.... Bet va kas buvo veliau

Po gimdymo skaudejo, nu betgi as tik ka pagimdziau beveik 4kg vaikiuka. Reiskiasi turi skaudeti

po keliu dienu, berods jeigu gerai prisimenu po triju dienu...laaaaaabai skauda, nu bet taigi as pries kelias dienas pagimdziau, negi turi neskaudeti, o beto ir gimda valosi.... Vakare eidama i WC nualpau nuo skausmo, gerai, kad salia seseliu posto, nes palata buvo koridoriaus visai kitame gale nei WC... JOs mane i vezimeli... nuveze i palata, pakviete gydytoja, jinai apziurejo, norejo isnesti vaika, kad galeciau pailseeti, nesutikau

Visa nakti dave nuskausminamuosius kurie ne velnio nepadejo

kitos dienos rytas,,, nuotrauka, isvada... Simfizitas, temperatura pakilo. Jau norejo israsineti, nes su vaikiuku viskas geria, bet per mane negali,,, verkiau ilgai. Vaikas verkia, as verkiu,,, as verkiu, kad negaliu deramai pasirupinti vaikiuku, negaliu per mano ligas vaziuoti su juo namo, Jis verkia,,, na turbut todel, kad as verkiu. Vistik vaikiuka isnese i naujagimiu skyriu, o pas mane atnesdavo tik pamaitinti

Laike mane ligonineje 10 dienu... dave keturkoji, leido mokintis vaikscioti. Kaip mazam vaikui teko isnaujo mokintis statyti kojas, zengti zingsni. Nes per skausmus, negalejau ju net pajudinti

Vaikscioti vaiksciojau, per skausmus, bet parodziau, kad galiu, turbut vien is to noro greiciau namucio vaziuoti. Atvaziavo mano tetis manes pasiimti is ligonines, isnese ant ranku. Leliuka nese mano mama. Atvaziavus namucio skausmai nepraejo dar ilgai, tiksliai nepamenu net kiek bet kokius 3 menesius tai tikrai. Blogiausia buvo tai, kad kai gydytoju paklausdavau kada praeis jie atsakydavo, kad gal greitai, gal negreitai, o gal niekada

miegot galejau tik ant nugaros, ant sono net kalbos negalejo buti, nes buciau turbut numirus is skausmo

To pasekoje prasidejo pogimdyvine depresija

vaikiuko net normaliai panesioti negalejau

jau ka kalbeti apie patogu maitinima, Tad pienukas irgi greitai baigesi. Beziuredava i vaika galedavau verkti, net nesuprasdama kodel. o kaip sunku buvo, kad kiti turi rupintis, maudyti, nesioti, nesioti ir kilnoti....Vieninteli ka darydavau, aisku irgi per skausmus, nukeliaudavau iki balkono, atsisesdavau kresle (tokiame gulciame) ir megaudavausi pavasario ir vasaros saulute. Tai budavo musu minutes
Labai noriu antro leliuko, taciau kas benutiktu dabar, iskarto gydytoju prasysiu, kad darytu planini CP, kad ir kaip negerai. Bet ta nuostabu laikotarpi noriu prisiminti kitaip, ne taip kaip dabar
Papildyta:O jezus kiek prirasiau