Įdomybės apie kvepalus

Paukšti, ačiū už tiek įdomios informacijos. labai daug visko įveikiau, o paskutinius pasiliksiu vakarui

taip taip, gi laukiu savo firminiu Mi Fa

Eau admirable arba kas prikišo nagus prie Odekolono (eau de Cologne) ir vėlesnių gėrybių atsiradimo


Kodėl vadinasi Eau de Cologne? Eau- vanduo, de Cologne- iš Cologne miesto, o tariasi "Odekolone" O Cologne- tai Kelnas (Vokietijoje). Nors taisyklingai vokiškai tariasi "Kioln". Vis tas lietuvių kalbininkų noras pakeisti pasaulį pagal savo susigalvotas taisykles

Johann Maria Farina (I), Eau de Cologne kūrėjas, gyveno 1685-1766.

Kurie metai yra Eau de Cologne oficialaus "išleidimo" metai? 1714.

Į Kelną 1708-aisiais atvyko italas Johanas Marija Farina (Johann Maria Farina). Jis iš pradžių talkino Olandijoje gyvenusiam savo dėdei. O Vokietijoje gyveno jo (Johano Marijos Farinos) brolis vardu Johanas Baptistas. Kaip tik prieš atvykdamas į Kelną J. M. Farina savo broliui laiške rašė apie savo sukurtą gaivų aromatingą kvapą. Šį kvapą vėliau (po šešerių metų, t.y. 1712 m.) jis pavadins „Eau de Cologne“ – Kelno garbei.

Iš brolio "prabangos prekių" (šilkų, šokolado, aukso dirbinių ir t.t.) parduotuvėlės pirmieji Farinos kvepalų buteliukai iškeliavo pas turtingus Kelno, ir ne tik jo, miesto gyventojus.



Beje, Šiaurės Reino- Vestfalijos archyvuose yra inventorinis įrašas apie šią įmonę "Farina, Johann Maria, gegenüber dem Jülich-Platz, Kölnisch-Wasser-Fabrik, Köln", galiojęs 1709-1985 metais.

kaip minėjau, dar prieš 1714 m., prieš įžengdamas į firmą „Farina & Compagnie“, Johann Maria Farina (I) sukurė kvepiantį vandenį, kurį pavadino „Eau admirable“. Istorikas Wilhelm Mönckmeier spėja, kad šios prekės receptas ir pagaminimas buvo J.M. Farinos indėlis į savo brolio verslą, kurio kompanjonu jis buvo. Anuomet „Eau admirable“ (t.p. lot. „Aqua (ad)mirabilis“) pradžioje buvo kaip bendrinė savoka įvairiems distiliavimo metodu pagamintiems "stebuklingiems vandenims". O Farina ėmėsi visiškai naujoviškos gaminimo technologijos, kurios metu buvo iš eterinių aliejų naudojant šimtaprocentinį spiritą (etanolį) (nuo lot. k. žodžio Spiritus- dvasia) išgaunama mikstūra.
beje, įdomus ekskursas: vokiečių kalboje tas senovinis etanolis vadinamas "Weingeist"- pažodžiui "Vyno dvasia" Toks kvapiųjų medžiagų panaudojimas alkoholiniame tirpale buvo naujovė, kurią italų šeimos, tokios kaip Farina, atnešė į Vokietiją. Kita naujovė buvo ta, kad šio kvapo lengvumas ir gaivumas akivaizdžiai skyrėsi nuo anuomet dažnai naudojamų "sunkiasvorių" esencijų kaip cinamonas, santalmedis ar muskusas.

Įdomus faktas, kad, siekdamas užtikrinti tikslų kvapo atkartojimą, Farina imdavo bandinius, kai kurie jų išlikę net iki mūsų laikų

Johann Maria Farinas (I) prekyba Eau admirable iš pradžių apsiribojo Kiolno mieste bei Frankfurto prie Maino (Frankfurt am Main) mugėse. Pirmas siuntinys už šių miestų ribų iškeliavo tik 1716 metais (išlikusios raštų kopijos), kai Farina 12 butelių viso už 4 livrus išsiuntė vienai tokiai damai Madame Billy į Aachen'o miestą.

O dabar apie 1729 metus.

Šiais metais mirė Johann Maria Farina (III), Johann Maria Farina (I), t.y. Eau de Cologne sukūrėjo, sūnėnas. Johann Maria Farina trečiasis buvo firmos įkūrėjo Johann Baptist Farina (primenu, parduotuvės ir firmos savininkas bei edC sukūrėjas buvo broliai) sūnus, dirbęs pas dėdę. III-iasis J.M. Farina mirė 1792 birželio 30 d. Nuo šios datos kompanijos istorija pasisuko šiek tiek kitaip.



informacija iš vokiškų psl.

Ketinu dar daugiau parašyti apie šią šeimą, taip pat apie mįsles, susijusias su „Eau de Cologne No. 4711“.

Gervela, lauksim tęsinio


Populiariausi kvapai nuo 1390 m

Ačiū, Gervela

Ačiū, destytoja...

Šaunuolė!!!

Tęsiant temą apie Fariną - Straipsnis iš žurnalo "Istorijos"

Idomiausia, kad jau tais laikais buvo pilna fufliaku .

Keista, kodel prie 1390m. prasyta Fiori di Capri Jie sukurti 1990 m.
Kartuzu vienuoliai 1380 m. sukure kvepalus Garofilium Silvestre Caprese, kurie "nedagyveno" iki musu laiku.

Kiek skaičiau, "Fiori di Capri" pagaminti pagal "Garofilium Sylvestre Caprese" receptūrą. Gal dėl to?

Nu galbut del to

Ana Pavlova
(1882-01-31 –1931-01-23)

Kuo kvepia balerinos

Per televizorių kartas nuo kartą vis rodoma reklama apie baleriną, kurią mylimas žmogus nudžiugina „Rafaelo“ saldainių dėžute. Tačiau pasaulyje esama ir kitų dalykų, kurie buvo sukurti specialiai balerinoms, o kartais netgi konkrečiai baleto šokėjai. Viena tokių- pasaulinio garso balerina Ana Pavlova.



Ana Pavlovna Pavlova išvydo pasaulį Sankt Peterburge 1882 m. sausio 31 d. (pagal seną kalendorių vasario 12 d.) kaip nesantuokinė skalbėjos Liubovės Fiodorovnos Pavlovos duktė. Spėjama, kad greičiausiai jos tėvas buvo milijonierius (geležinkelio valdytojas) Lozorius Poliakovas.

Baigusi Vaganovos baleto mokyklą 1899 metais, Ana Pavlova 1899 metais buvo priimta į Sankt Peterburgo Marijos teatrą (pavadintas Aleksandro II sutuoktinės imperatorienės Marijos Aleksandovnos garbei). Šoko tokiuose klasikiniuose baletuose kaip „Spragtukas“, „Arkliukas Kupriukas“, „Raimonda“, „Žizel“ ir kt. 1906 metais tapo šio teatro baleto soliste.

1907 metais labdaringo vakaro Marijos teatre Ana Pavlova pirmą kartą atliko jai M. Fokino specialiai sukurtą choreografinę kompoziciją “Gulbė” (vėliau vadinamą „mirštančia gulbe“), ilgainiui tapusia vienu iš 20 a. rusų baleto simbolių.



1909 metais Pavlova išvyko gastrolių į Paryžių ir šoko Sergejaus Diagilevo organizuojamuose “Rusiškuosiuose sezonuose”, kur ir prasidėjo jos kelias į pasaulinę šlovę. V. Serovo sukurta afiša su A. Pavlovos siluetu visiems laikams liko „Rusiškųjų sezonų” simboliu.



Šiek tiek norėčiau pasakoti ir apie S. Diagilevo „perversmus“ tarptautinėje baleto scenoje

Sergejus Diagilevas jau 1906 metais Paryžiuje Grand Palais suorganizavo didelę Rusijos menininkų parodą. Paskatintas milžiniškos sėkmės susilaukusios Rusijos menininkų parodos Diagilevas, globojamas Rusijos imperatoriškųjų rūmų bei įtakingų Prancūzijos aukštuomenės asmenų, ėmėsi organizuoti “Rusiškuosius sezonus”. Taip buvo pavadintos kasmetinės Rusijos artistų gastrolės Paryžiuje. Šių “Sezonų” metu 1907 metais vyko koncertų ciklas dalyvaujant Rusijos kompozitoriams Rimskiui – Korsakovui, Rachmaninovui, Glazunovui ir kt.
1908 metais įvyko operos sezonai, kurių metu Paryžiečius sužavėjo Fiodoro Šaliapino pasirodymas “Borise Godunove”.

1909 metais Paryžiaus teatre Théâtre du Châtelet pristatė įvairius baleto spektaklius, režisuotus Michel Fokine, pvz., Silfidės, Kleopatra ir t.t. Juose šoko Sankt Peterburgo Marijos teatro žvaigždės kaip Tamara Karsavina, Vaslavas Nižinskis, Ana Pavlova ir kt.

1910 metais Sergejus Diagilevas kartu su šokėjais iš Sankt Peterburgo ir Maskvos įkūrė nuolatinę teatro trupę- Ballets russes arba Ру́сский бале́т Дя́гилева (Diagilevo rusų baletas).

Sergejus Diagilevas vadovavosi principu "L'art pour l'art", t.y. menas dėl meno, menas dėl savęs paties, be jokios sąsajos su ano meto politinėmis realijomis.

Nuo pat pradžių pagrindinė Rusiškųjų Sezonų choreografijos kryptis – siekis peržengti klasikinio baleto žanro rėmus. S. Diagilevo Sezonai, ypač pirmieji, į kurių programą buvo įtraukti baleto spektakliai “Ugnies paukštė”, “Petruška” ir “Šventasis Pavasaris”, suvaidino svarbų vaidmenį populiarinant rusų kulturą Europoje bei prisidėjo prie to, kad tapo madinga viskas, kas rusiška.

S. Diagilevas, būdamas sumanus impresarijus, prisiviliojo bei išugdė ne tik talentingus šokėjus ir impresarijus, bet ir anuomet garsius ir madingus kompozitorius kaip Richardas Štrausas, Morisas Ravelis, Klodas Debiusi, dailininkus kaip Pablas Pikaso, Anri Matisas. Kaip dekoratoriai ir kostiumų dailininkai padirbėjo ir garsūs Europos ir Rusijos menininkai, tame tarpe ir Koko Šanel.

Ši baleto kompanija iširo 1929 metais po Diagilevo mirties.

Štai tokiame istoriniame ir meniniame kontekste gyveno ir dirbo Ana Pavlova, prie kurios pats laikas ir sugrįžti

1910 metais Ana Pavlova įkurė savo baleto trupę. Kartu su šia trupe gastroliavo daugelyje pasaulio šalių. Specialiai šiai trupei M. Fokinas pastatė keletą baletų.

Paskutinis balerinos pasirodymas St. Peterburgo Marijos teatre įvyko 1913 metais, o Rusijoje – 1914 metais, po jų Pavlova apsistojo Anglijoje ir į Rusiją daugiau nebegryžo.

Anos Pavlovos vardas tapo legendiniu dar jai esant gyvai. Ana Pavlova dažnai šoko be dekoracijų ir apšvietimo – užteko apibendrinto, abstraktaus, estetizuoto judesio ir atviro jausmo, kad būtų sukurtas grįžtamasis atlikėjo ir žiūrovo ryšys.

Balerina mirė Hagoje, Hôtel des Indes viešbučio kambaryje, gastrolių metu 1931 m. sausio 23 d., būdama 49 metų amžiaus, nuo plaučių pneumonijos.
Nors balerina troško sugryžti į tėvynę, tačiau urna su jos palaikais ilsisi Londone, Hampstead kvartale Golders Green Cemetery kapinėse.

Anot legendos, paskutiniai jos žodžiai buvo: “Paruoškite man gulbės kostiumą!”.

Beje, su Anos Pavlovos vardu siejamas ir lietuvis - Jurgis Kėkštas, gimęs 1873 m. Kaune. St. Peterburgo Marijos teatre jis buvo laikomas vienu iš geriausių klasikinio baleto šokėjų. Šiame teatre J. Kėkštas išbuvo 20 metų, ne kartą šoko ir su garsiąja Ana Pavlova.

O kuo susijęs istorijos pavadinimas- Kuo kvepia balerinos?

Ogi su dviem 20 –ojo amžiaus iškiliomis moterimis Ana Pavlova ir Nadia Payot. Tiksliau Nadine Georgine Payot, gimusia 1896 metais Odesoje. Vėliau pastaroji pasikeitė vardą į Nadia Gregoria Payot arba tiesiog Dr. N.G Payot.
Abi šios moterys gimė 19 –ojo amžiaus pabaigoje.

O ryšis – pakankamai tamprus. Jei ne Ana Pavlova, greičiausiai šiandien nebūtų garsios kosmetikos kompanijos “Payot”. Jei ne Nadia Payot, greičiausiai pasaulio nebūtų išvydę “Pavlova Perfume by Payot”- kvepalai, specialiai sukurti balerinai Pavlovai.

1918 metais inoringos istorijos dėka abi šios moterys susitiko ne kur kitur, o tolimame Niujorke, JAV. Tuomet Anai Pavlovai buvo 38 metai. Daugiamečio fizinio krūvio dėka balerinos kūnas buvo stangrus ir tvirtas, tačiau veidą jau ženklino laiko žymės. O kas paneigs, jog artistui nėra svarbu išvaizda?

Nadia Payot, stebėdama puikias Pavlovos kūno formas, susimąstė, jeigu kūną galima ilgiau išlaikyti jauną nuolat treniruojant, tai gal tas pats galioja ir veido bei kaklo odai? Ji suprato, kad judėjimas - geriausias vaistas nuo senėjimo, tad, įkvėpta aistros šokiui bei gracingų garsiosios balerinos judesių, sukūrė unikalią veido gimnastiką (atpalaiduojamąjį 42 judesių masažą) ir veido priežiūros priemonių kompleksą. O 1927 m. Paryžiaus centre buvo įkurtas „Payot" salonas ir grožio institutas, vienas pirmųjų ne tik Paryžiuje, bet ir visoje Europoje.

Nenuostabu, kad garsioji balerina tapo Nadios Payot įkvėpimo šaltiniu. Ko pasekoje sukurti “Pavlova by Payot”, pristatyti 1922 metais (perleisti 1999 m.). Tai šiltas ambros – gėlių aromatas moterims. Sudėtyje: galbaninė ferula, tuberoza, juodieji serbentai, muskusas, ambra, kedras.

Buteliuko kamštelis – toks pat išskirtinis kaip ir pati balerina. Efemerišką baleto fėjos kvapą stiklo flakone uždaro balerinos skulptūrėlė, sustingusi mirštančios gulbės pozoje.

Kiek skaičiau, perleistas šis kvapas, kaip ir dauguma kitų “senų” kvepalų, yra jau šiek tiek pakeistos sudėties. O apmaudu, juk iš tiesų ne vienam maga sužinoti, kaip iš tiesų kvepėjo garsioji balerina Ana Pavlova, baleto maištininkė, scenos gulbė, mieganti Londono betoninėje pievoje...



mano asmeniai įspūdžiai apie Pavlova by Payot. Keistas kvapas, iš pirmo pauostymo visiškai nesupratau, kuo kvepia, kvapas lyg ir į "bobutišką" neša, bet ne visiškai, nėra "atidirbtas", išbaigtas, vėliau ant odos atsiskleidžia saldoka tuberoza, dar kiek vėliau tuberoza nublanksta ir lenda pirminės natos, bet sušvelnėjusios, priartėja prie odos, šleifas sumažėja, bet nedingsta, atsiranda gėlių kvapas. Saldumas toks nėra įkyrus, nešiltas, ambrinis. Galiausiai lieka tik švelni gėlinė užuomina, išblėstanti kaip vakaro žara. Bendras įvertinimas: kvapas nėra blogas, tačiau nėra išskirtinis, labiau įdomus savo istoriniu kontekstu, negu sudėtimi ir kompozicija. Galbūt, anas, 1922 m. pasirodęs kvapas, buvo kur kas įdomesnis, negu perleistasis, tačiau to aš jau jums papasakoti nebegaliu.

Dar pora įdomybių, susijusių su Ana Pavlova- jos vardu pavadintas desertas “Pavlova”, tai morenginis tortas, pripildytas grietinėle bei vaisiais.

Taip pat Rusijoje išleista sidabrinė moneta su šokančios Anos Pavlovos atvaizdu.