panikos atakos

Nepergyvenk! Nueik pas savo terapeuta ir pasitark, jis gal tave nusius pasidaryt kraujo ir kitus tyrimukus. Gal vitaminu truksta? O siaip daug kam taip buna ypac rudeni, taip pat gali buti nuovargio sindromas! Kaip tik neseniai skaiciau apie ji, pozymiai kaip tavo, vakarais net temperatura gali pakilti 37,2 ar panasi. Eik kuo daugiau i lauka, pasivaiksciok kasdiena bent pusvalandi arba eidama is darbo, tik pajausk malonuma budama lauke, pasigrozek kazkuo, daugiau geru emociju, nueik i kvapnia vonia, pasidaryk gurmaniska patiekaliua, nueik su draugais i kina, boulinga. Dar labai gerai sportuoti, pvz, pilates, aerobika arba joga. Ypac, jei kokia bendraminte rasi. Is pradziu tingesi ir nenoresi eiti, bet po keliu uzsiemimu pajausi, kad atsirado energijos, nuotaika puiki! Svarbiausia neuzsisedek ir neisikalk i galva sau, kad tau kazkokia liga, kad tu nieko nenori, nes bus kaip man paskui..

man psichiatras,pas kuri buvau,taip pat dake butinai lauke pasivaikscioti,sportuoti ir pan o dar norejau paklausti,ar tau buna tokios muntys,pvz.kad galvoji apie tai,kad gyvenimas kazkoks beprasmis,kad atrodo ne tu viska darai,o kazkas kitas,o tu stebi is salies viska..pati saves nesupranti...nes man taip uzeina buvo praeje kuri tai laika,o db vel uzeina...tikriausiai l veikia mane ruduo...nes siaip kaip ir viskas gerai,bet as pati sau isikalu tas mintis ir nebegaliu ju atsikratyti as visada biski kas iskart pergyvenu,prisigalvoju blogiausiu visko ir taip visada,gal tai ir pastumejo tas mintis man...ir kartais issigastu l savo tu minciu,kad as nieko nesuprantu kas vyksta aplink mane,kas visi tie zmones ir pan

Dar pridursiu, kad jei neturi socialinio draudimo, turi kreiptis į darbo biržą, kurioje išduos pažymą, tuomet gydytojų ir psichologų paslaugos toje poliklinikoje, kurioje esi prisirašiusi (ar prisirašysi) bus nemokamos.
Nebijok kreiptis į Psichikos sveikatos centrą (jie būna prie poliklinikų), ten dažnai dirba ir tie specialistai, kurie turi ir privačią praktiką. Be to, vaistai (jei jų reikės) ir psichoterapija - brangūs dalykai, ir manau, labai gerai, kad bent pradžioje gali pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis.
Beje, psichoterapijos kainos sakyčiau net ne nuo 80, o nuo 50Lt. Psichoterapija - ilgas procesas, reikalaujantis tiek dvasinių, tiek materialių investicijų. Ir labai pritariu laurapde - nvargu ar labai brangiai kainuojanti psichoterapija padės labiau, nei tokia sveiko proto ribose

Taip!!! Man butent taip ir buna! Labai daznai atrodo, kad gyvenimas beprasmis, uztai ir jegu kovoti paciam su savo bedomis nebebuna.. Atrodo, geriau nieko nedarysiu. O geriausiai miegoti, tada visos problemos lieka kazkur, tik ryte pasidaro liudna, kad vel isauso eiline, kupina liudnu minciu ir beprasmybes diena. Dar buna, kad apima begaline euforija! Jau dabar tai viskas tikrai gerai ir as kalnus nuversiu, ir problemas nugalesiu!! Bet tik kas nors sunervuoja ar suskausta, tuoj ir baigiasi mano kovingoji nuotaika.. O del to pergyvenimo kur tik kas, tai, zinok, pas man jis irgi yra.. Tik dabar negaliu prisiminti, ar jis visa laika buvo pas man ar atsirado tik tada, kai jau ir sutrikimai visi prasidejo, t.y. pries kokius 3 metus.. Tai irgi daug nulemia, nes polinkis i pesimizma gali buti tiesiog budo bruozas ar charakterio ypatybe.. Nezinau, bent jau kai as pries pora, regis, metu ejau pas poliklinikos psichiatre, tai ji viska suverte charakteriui, uzkiso mane vaistais ir ne nesigilino i tai, ka as sakau.. Siandien turiu pasekmes..
O tu bandei sportuoti? Ar daznai leidi laisvalaiki su draugais? O ka dar psichiatras tau patare, ar israse kokiu vaistu?

Na, as irgi galvojau apie ta birza, bet kad ten baisu.. Mano mamai kazkada teko stoveti joje, tai po kurio laiko pradejo grasinti viesaisiais darbais, o siule tokius darbus, kur tiesiog pasityciojimas is zmogaus turincio aukstaji issilavinima ir dar menininko! Tiesiog nezinau... Na bet be socialinio draudimo sedet irgi ne kas.. Aisku, as turiu vizija greitu laiku pradeti gydytis, pajusti pagerejima ir susirasti darba! O Psichikos sveikaos centre as buvau savo poliklinikoj, studiju metais (pries pora metu) ir labai nusivyliau - tikrai nesulaukiau reikiamos pagalbos, labai atmestinis darbas, akivaizdziai buvo man parodyta, kad jei noriu ko nors, tai turiu dar i kisene ideti. Tai koks tada skirtumas? Jau geriau i privatu... Na, bet cia mano patirtis ir nuomone..
Jums labai aciu uz rupesti.. Galiu pasakyt, kad vien tai , jog jau cia susiasineju su jumis visom ir sulaukiu atsakymu, laaabai ikvepia pasitikejimo ir jegu!
Papildyta:
OOO!!! Nepastebejau kazkaip pries tai, kad Laurapde cia! Dar karta aciu!

nebandziau dar sportuot,niekaip neprisiverciu bet reiks butinai...o daktaras man nieko taip aiskiai ir nepasake,sake kad tas mintis ir tokia busena isprovokavo didelis stresas,nes as tikrai daug visokiu nervu baisiu buvau patyrus...patare sakau sportuot,gamtoj but,vonias kartstas vakarais,joga,nu vat.o su draugais mazai susitinkam mes su draugu,nes visi draugai kituose miestose gyvena,o mes su draugu kazkaip isvis mazai snekames,nes kartu dirbam,gyvenam,tai ta rutina daede mane...o juste is ku tu esi?gal is klaipedos? tai siek tiek lengviau,kad ir tau taip yra,kaip ir man kad ne viena as su savo tokia busena...tiesa,daktaras israse vaistu nuo nerimo ir baimes,ir antidepresantus.nuo nerimo geriu kartais,o antidepresantu net neatidariua,kazkaip nesinori man tu vaistu..(kaip noreciau susitikt su tavim,issisneketi... )

Papildyta:
justee jei turi skype parasyk koks jis?

Kaip gaila! As is Vilniaus, o siaip tai tikrai butume galeje susitikt! O ziuriu situacija tai net ir su draugais ir su draugu panasi pas man.. Siandien kaip tik susipykom baisiai.. As ir ji suprantu, nes visa laika esu tokioj busenoj, bet is kitos puses jis irgi geras meme.. Nei paplanuos kokia kelione, nei pakvies i kina, nei romantiska vakariene.. Ir viska pateisina tuom, kad cia as tokia esu ir jam jau nieko aceit nebesinori man siulyti. Gyvenam irgi jau kartu ne vieni metai.. ai..
O del sporto ir as pati planuoju pradet, tik neprisiruosiu niekaip, o kartu ir bijau dar..
Zinau tikrai, kad raminantys kuriam laikui labai gerai, nes tada gali bent jau pradeti normaliai mastyti ir koncentruotis i kitus dalykus. Bet antidepresantai... sunku pasakyt.. Manau, kad nereikia aklai daryti tai, ka sako psich., reikia stengtis paciai isigilinti i save, pabandyti pradzioj daugiau veiklos, kuri tau suteiks geru emociju, o tik tada, jei nepades, gerti antidepresantus.. As pati dabar pradejau gert sirdies lasus, jie yra pagalbinė priemonė nerimo sukeltam vegetacinių funkcijų sutrikimui šalinti. Ir tikrai jauciuosi ramiau, bet pas psich. butinai eisiu, nes reikia pasalinti priezastis. O dar pasiskaiciau apie sociofobija, kuri pagal pozymius galetu buti pas man, tai pasirodo, kad be gydymo ne is vietos, pati ji tikrai niekada nepraeis, o viskas tik bloges..

na mes tai nueinam tai i kina,tai i bara(siaip daznai po barus vaikstom),tai pasivaiksciot,bet man reik tokios ar drauges,kuriai galeciau issisneketi,kuri mane supras..labai gaila,kad gyveni tiek toli butu smagu susitikti(gal ir gerom drugem pataptume )siandien gan normaliai diena praejo,man dar tos mintys gali buti del to,kad as nieko neveikiu...darbas mano toks,kad as ryte padirbu ka man reik ir visa d sedziu,nieko neveikiu,plius dar mazai snekuos,nes kaip ir nera su kuo,nes draugas amziais uzsiemes darbe,namie taip pat nera ka veikt,nu zodziu.,is to neturejimo ka veikt,nuo tos rutinos,nuo tu nervu va ir pasekmes...tai ar turi skype?jei ka,susirask mane samant...a

sveikos...noreciau ir as prie jusu pokalbiuku,gal bus cia su dauguma tokiu kai as-lengviau,man irgi uzeina tos panikos atakos...pries kaledas viena baisia nakti uzejo,o 2 metukus nebuvo jau,ir vel tas pats dabar -baisus atakos priepuolys... po tos atakos islieka baisulinis nerimas,bijojimas likti vienai namuose,blogos mintys ir vel atsikartojantys panikos atakos priepuoliukai... buvau pries pora savaiciu pas daktare,tai antidepresantus pradejau gerti ir nakciai lorafena,trupuciuka geriau,bet vis jauciu ta nerima,ir nenoriu nei minutes buti viena namie ,bet aplinkybes vercia,daugiausiai buti vienai,patyriau persileidyma pries pora menesiuku,gal del to organizmas suregavo taip stipriai i stresa?na net nezinau nuo ko viskas sitas buna....?pirma karta man buvo 8 metu,antra karta apie 15,trecia karta 19 ir dabar vel....bet vis antidepresantu ir lorafeno puse metuku gydymas ir praeidavo....bet vis baisu, o gal si karta nebepades jau niekas ir taip tesis....dar esu uk nelabai turiu su kuo pasikalbeti,vyras daug laiko praleidzia darbe....nejauku buti vienai namuose.taigi situacija isties nera palanki sveikti.... atleiskite jei perdauk cia issiliejau,bet labai noreciau rasti likimo draugiu,su kuriom galetume bendrauti ir padeti vienos kitom

Viskas bus gerai,butinai pades vaistukai ir noras pasveikti!!!!

Sveika! Laikykis is visu jegu!!! As tave labai suprantu, kaip ir visos cia esancios. Pati dabar kenciu baisu nerima is po panikos priepuoliu, apie kuriuos jau cia rasius esu. Lygiai taip pat bijau buti viena namie, nors irgi tenka. Tada labai stengiuos nepasiduoti atakoms, nukreipiu mintis, einu koki fizini darbuka padarau.. Telikas, kaip as dabar pastebejau, minciu nenukreipia, o tik dar labiau jas suaktyvina.. ziuriu, kad nebegaliu pernesti nei didesnio triuksmo, nei staigesniu reakciju kitu zmoniu, nei kokiu tai fraziu ar zodziu.. Atrodo, kad tai nesibaigs niekada.. Varo i nevilti labai. Bet as visa laika kalu sau i galva, kad jau greitai nueisiu pas specialista, kuris man bent krypti kokia gal nurodys, kaip tvarkytis su sitom nesamonem ir tada viskas bus gerai. Aisku, dar laukiu pasitikrint sirdi, nes labai pergyvenu, kad nebutu kokios ligos (nors tai ir mazai tiketina), taciau, kai zinosiu, kad viskas su ja tvarkoj, atkris daug neramumu. Kitas dalykas, stengiuosi susigalvoti kuo daugiau veiklos - nesvarbu, didele ji ar maza, reiksminga ar nelabai. Svarbiausia, kad nebutu vietos toms mintims. Einu pasivaikscioti kiekviena diena, nors vakar net ir lauke tos mintys sugebejo prasimusti truputi.. Sedejimas namie yra 100 % blogis, ypac bunant tokioje busenoje kaip mes. Ar visai neturi nieko ten UK, su kuo galetum susitikti diena, kai tenka buti namie? O gal yra kokie nors centrai, kur galima ateiti ir pabuti, pabendrauti su zmonem?
Bet kokiu atveju, likimo drauges cia!!! Ir tikrai galim padeti viena kitai, ikvepti viena kita tikejimu, kad mes pasveiksim ir gyvensim kupinos vidines ramybes, optimizmo ir dziaugsmo!!!

taip man irgi lygiai tas pats...as irgi turejau pas specialista eiti,bet atidejau po atostogu,nes gristu i LT porai savaiteliu,tai gal LT reikes nueiti pas gydytoja,irgi kaip ir tu uzsiregistravus sirdi pasitikrinti,nes kai tie priepuoliai buna tai paskui atrodo ,o gal istikruju kas negerai yra na pvz., su sirdele...bet manau dabar kad kai daugiau suzinojau apie tas panikos atakas ir nerima supratau kad cia tik psichologgine liga arba kitaip sakant- siela serga....o tau ar taip pirma karta?ar ira buve ir anksciau?