justee, Banta,
būtinai kreipkitės pagalbos - nebijokite, turinčių nerimo sutrikimus, panikos atakas yra tikrai daug, pagalba tikrai įmanoma. Ir medikamentinė, ir psichoterapinė. Negalvokite, kad kreiptis į psichologą reiškia, kad esat kažkokia "netikusi". Yra dalykų, kurių pats negali nei vienas - ar apendicitą galite išsioperuoti pačios, ar dantis susitaisyti? Taip ir čia.
Delfyje buvo Lapino straipsnis apie panikos atakas. Nors jis, aišku, delfiškai trumpas ir gal neišsamus, bet verta paskaityti. Yra ir vienas patarimas, kuris kažkiek panašus į tą, kurį čia minėjo (apie maišelį) - vizualizuoti tai, kaip vyksta panikos ataka, įsivaizduoti ją kaip bangą, kuri užlieja, bet ir atslūgsta. Kai kam labai pagelbsti.
QUOTE(Banta @ 2008 01 04, 21:06)
Su praejusiomis sventemis visas 
Ilgai ieskojau zmoniu, kurie jauciasi taip pat kaip as ir pagaliau mnao laimei radau:) Puikiai suprantu kaip jauciates, tokia pacia baime nesiojuosi pora metu ir as. Viskas prasidejo nuo stomatologes, pas kuria nualpau. Nuo tada prasidejo baimes kad bet kurioje vietoje nualpsiu, o dabar tai perejo i paprasciausia panika. Naujos vietos - panika. Visada ziuriu ir galvoju kad jeigu apims baime, kaip greiciau nubegti i tualeta ar i lauka kad nusiraminciau arba stveriu telefona, nezinau kodel, bet isivaizduodama kad man kazkas "skambins" ir as iseisiu kur nors nuramina. Tai be galo trukdo, tiek mokslams, tiek darbui, nes darbe turiu bendrauti su zmonemis ir kiekviena diena atsiduriu nepazistamose vietose. Negaliu kaip normalus zmogus nueiti net i teatra ar atsisesti viduryje sales... Net neisivaizduoju kaip reikes elgtis per vestuves - nebent prigerti raminamuju, bet kokia tada svente... Esu jauna, maniau kad tikrai susitvarkysiu pati, bet matau, kad be psichologo pagalbos nepavyks... Stiprybes visoms mano draugems, kaip nors iveiksim negandas tikiuosi Sveika! Malonu, kad prisijungei
as irgi neseniai prisijungiau prie sios temos "myletoju". 
Labai uzjauciu, kad tokia beda ir tau, bet gerai pagalvojus, gerai, kad bent jau zinai tikslia priezasti! Manau, kad reikia dirbti daug paciai su savim ir bandyti sau iteigti, kad bet kur ir bet kas tau gali nutikti, taciau aplinkui bus zmones, kurie tikrai pagelbes, kitas dalykas - reikia butinai issiaiskinti, kodel tu nualpai! 
juk alpstama ne siaip sau! Psichologas bus tik tam, kad sustatytu "programa" darbui su savim, bet tai juk irgi naudinga. As, pvz, nezinau, kodel man visa tai prasidejo.. Itariu, kad sergu dar ir depresija, o taip pat zmoniu baime, taciau tik pazistamu, turiu nepilnavertiskumo kompleksa. Viesumoj man sunku buti, uztai labai daug laiko sedziu namie, bet dabar kuo daugiau stengiuosi iseiti is tu namu. O tau nera tokio tarsi gedos jausmo, kuris ir issaukia baime, pries zmones del to, kad pvz nualpsi? Nes as tiesiog bijau, kad kazka padarysiu netaip, kad nusikosesiu ne vietoj, kad nugriusiu, kad israudonuosiu ir t.t., todel jauciu klaikia itampa budama viesose vietote arba net didesniame seimos buryje.. 
QUOTE(samant...a @ 2008 01 04, 13:19)
labukas!tikrai nezinau pavadinimo,nes as ju negeriu,nusipirkau ir stovi jie pas mane...kazkaip nesiryztu pradeti gerti,tik kartais nuo nerimo geriu kazkokias tabletes o siaip kaip ir normaliai jauciuos,bet vakar vakare vel buvo uzejes drebulys,sirdis must smarkiai pradejo,oro trukt,mintys iskart lyst pradejo,kad as vel nieko nebesuporantu kas vyksta,kazkur plaukioju savo mintyse,stebiu is salies viska...paskui kazkaip apsiraminau,isgeriau validolio ir uzmigau...ar tau buna taip?man baisiausia tos mi ntys,kad jausmas,kad ziuriu i viska is salies,tartum as ne as... 
o siaip kaip ir normaliai jauciuos,bet vakar vakare vel buvo uzejes drebulys,sirdis must smarkiai pradejo,oro trukt,mintys iskart lyst pradejo,kad as vel nieko nebesuporantu kas vyksta,kazkur plaukioju savo mintyse,stebiu is salies viska...paskui kazkaip apsiraminau,isgeriau validolio ir uzmigau...ar tau buna taip?man baisiausia tos mi ntys,kad jausmas,kad ziuriu i viska is salies,tartum as ne as... man vaistu ir psichoterapijos pagalba tos mintys jau praeina,ir aplamai pasijutau normaliu zmogumi,kuris pradeda dziaugtis viskuo,sventem,vaikais.manau,kad be vaistu butu sunkiau issikapanot
o svarbiausia,kad praejo apatija viskam 
ir mano vyras dziaugiasi mano pasikeitimais Papildyta:
Aina,Tetarima,MILOCKA,MIREJA ,Mereveja,Breta kaip sekasi?VISOS PRAPUOLUSIOS
Sveikos,mielosios Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma 
Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri 
Papildyta:
Galiu pasakyt tik viena,be vaistuku nebuciau issikrapsciusi
Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri Papildyta:
QUOTE(milocka @ 2008 01 05, 12:29)
Sveikos,mielosios Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri
Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri Galiu pasakyt tik viena,be vaistuku nebuciau issikrapsciusi
QUOTE(milocka @ 2008 01 05, 12:32)
Sveikos,mielosios Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri
Papildyta:
Galiu pasakyt tik viena,be vaistuku nebuciau issikrapsciusi
Kiek daug prisijungusiu nauju As niekur neprapuolusi,paskaitineju pastoviai ir dziaugiosi,kad vel viskas sukelia dziaugsma Graziai tu cia parasiai,tuta Primink,kokius vaistukus geri Papildyta:
Galiu pasakyt tik viena,be vaistuku nebuciau issikrapsciusi
Labukas
geriu cipralexa,ir lorafena nakciai.o tu ka geri?zinai,man labai psichoterapija padeda :rolleyes:aisku visokiu dienu buna ir geresniu ir blogesniu,bet vistiek einu po biski pasveikimo link o be vaistu tai butu sakes . 
Hmm, o as dabar staiga pagalvojau, ar apskritai imanoma issigydyti pilnai ta nerima ir panika? Ar cia visam gyvenimui? Nejau reikes visa gyvenima saugotis nuo stresiniu situaciju? As tai visa laika svajojau dirbti su zmonem, bendrauti, organizuoti ka nors, o dabar bijau net nosi is namu iskisti.. Ir ka jei man atrodys, kad jau pasveikau, o susidursiu su pirma rimta beda ir vel tas pats?
Vat sitas mane ir grauzia labiausiai, kad niekada nesijausiu tokia saugi ir nerupestinga kaip iki tos ligos, ir apskritai iki tol net nebuvau girdejus apie tokius susirgimus, tai pradzioj buvau tiek persigandus kai nesupratau kas su manim daros,galvojau viskas stogas ciuozia ir nei kam pasakyt,nors dabar geriau bet vistiek kartais uzeina toks beviltiskumas,kad negaliu susitaikyt su tuo, atrodo gal kazkam bet tik ne man galejo taip atsitikt, ir mane labiausiai eda ne tos panikos bet tas pats zinojimas kad velnias zino kas cia i smegenis isedo,ir is paskos aisku seka nuolatinis nerimas
As dabar kai pagalvoju, tai cia gaunasi uzburtas ratas - niekada nebus taip, kad mes pamirstumem, kas su mumis buvo (turiu omeny panikos atakas, nerima), net jeigu mes ir gerai jausimes, gyvensim laimingai, be jokiu problemu, bet visa laika tie prisiminimai skatins nerima, kad tai gali vel nutikti.. Ir praktiskai mums tiesiog belieka susitaikyt paciom su savimi, kad niekada nebebus taip, kaip iki tos nelemtos ligos (sutrikimo). Svarbiausia, kad nesustotu gyvenimas!!!! Nes, pvz, as, budama 23 metu, gyvenu tarsi 80mete.. Niurzgu del kiekvieno mekniekio, jauciu nuolatini nuovargi, nejudu beveik ir t.t. Manau, kad tai issauke depresijaa, o nuo jos ir totalaus uzsisedejimo (as kokiu 1,5- 2 metus nebeiseinu beveik is namu) prasidejo panikos atatkos. Bet uztai jos mane paskatino truputi kitaip mastyti.. Tas mirties ir isprotejimo jausmas leido suvokti viena dalyka - jei taip nutiktu is tikruju (mirtis arba isejimas is proto), tai priestai as noreciau buti nugyvenus linksma ir man malonu gyvenima.. Todel dabar stengiuosi eiti ta linkme..
Ir praktiskai mums tiesiog belieka susitaikyt paciom su savimi, kad niekada nebebus taip, kaip iki tos nelemtos ligos (sutrikimo). Svarbiausia, kad nesustotu gyvenimas!!!! Nes, pvz, as, budama 23 metu, gyvenu tarsi 80mete.. Niurzgu del kiekvieno mekniekio, jauciu nuolatini nuovargi, nejudu beveik ir t.t. Manau, kad tai issauke depresijaa, o nuo jos ir totalaus uzsisedejimo (as kokiu 1,5- 2 metus nebeiseinu beveik is namu) prasidejo panikos atatkos. Bet uztai jos mane paskatino truputi kitaip mastyti.. Tas mirties ir isprotejimo jausmas leido suvokti viena dalyka - jei taip nutiktu is tikruju (mirtis arba isejimas is proto), tai priestai as noreciau buti nugyvenus linksma ir man malonu gyvenima.. Todel dabar stengiuosi eiti ta linkme..
mergaites auksciau nosis,issigydisim po biski 
auksciau nosis,issigydisim po biski
Ka tik vel siaip ne taip "nukoviau" panikos ataka.. Buvau viena namie ir staiga prasidejo tos nesamones, persigandau, kad niekas man nepades ir t.t. Bet susiemiau, isgeriau karvalolio, pradejau tvarkytis, nekreipti demesio, kreipti mintis i darbus, reikalus ir po truputi praejo!!! 
Jauciuosi, kaip koks herojus! 
Jauciuosi, kaip koks herojus!
sveikos, as irgi noriu pasidalinti kaip buvo man. blogai jauciausi jau senai, kartais atrodo kad kaltas nesamoningas tevu elgesys vaikystej su manim, jie idiege man kazkoki kaltes jausma. buvo visko - depresijos, isterijos, nerimo, alkoholio, narkotiku, vyru, vaistu, psichiatru, psichologu, netgi ligoninej porakart pagulejau. dabar viskas susitvarke vien del to kad kai pastojau, tiesiog privalejau pasikeisti, juk negaleciau auginti vaiko tokia. kartais apima tos senos nuotaikos, iskeliu scena, arba verkiu kelias dienas is eiles, arba sapnuoju narkotikus. o kartais buna kad viskas gerai, tiesiog super, o mane butent del to kad viskas taip gerai apima kazkoks nerimas. bet jis praeina.
gal atrodo kazkaip be rysio mano post'as, bet tiesiog norejau pasidalinti tuo kas guli ant sirdies, tikiuosi nesupyksit...
gal atrodo kazkaip be rysio mano post'as, bet tiesiog norejau pasidalinti tuo kas guli ant sirdies, tikiuosi nesupyksit...
