panikos atakos

As taip pat labai laukiu.. Ir jau seniai!

Na, kai man prasidejo pirmieji baimes simptomai, as nesupratau kas vyksta su manimi (tai buvo pries kokius gerus trejus metus), galvojau gal vezys koks ar dar kas.. Pas gydytoja tikrinausi ir sirdi ir krauja,o jis man pasake kad as absoliuciai fiziskai sveika, o kraujas netgi labai geras. Ir tada jis man israse siuntima pas toki psichiatra ar psihologa G. Daubara (jis yra Vilniuje), zinoma as supanikavau, pagalvojau nu va nusivaziavau iki tiek kad mane jau psiche laiko bet kazkur giliai sirdi jauciau kad cia man viskas nerviskai.. O pas Daubara iskart viskas paaiskejo kas vyksta su manimi, jis liepe padaryti kelis kvepavimo pratimus, vienas buvo is ju greitai pakvepuoti, po ko man susisuko galva kaip ir per nerimo priepolius, jis viska man paaiskino kas vyksta, del ko, ir nuramino kad labai labai daug zmoniu serga sita letine liga, bet ji yra visiskai isgydoma! Israse vaistu jis tuomet man, kuriuos vartojau pusmeti, ir tikrai, jau buvau pamirsus apie ta liga visiskai, veliau lyg ir pasikartodavo tos baimes bet labai nestipriai, jei pvz neissimiegodavau arba pavartodavau truputi daugiau alkoholio, bet as ismokau su tuo susigyventi, zinodavau kad man reikia gerai issimiegoti ir pan. Jei kur nors eidavau visada rankinuke turedavau tabletyte, ir tai mane ramino, kad jeigu kas , as isgersiu ja, bet labai retai jos prireikdavo. Beje, man gydytojas sake, kad be vaistu, bent jau pradzioje, labai sunku save suvaldyti, nors ir imanoma. Tai va. O dabar praejo jau keli metai, aisku as nervinausi kaip visada nes esu jautri, ir staiga oplia ir vel man ta baimes ataka, bet tokia stipri iki pykinimo.. Negalvojau kad jos kartojasi.. tai nezinau ka dabar darysiu, turbut vaistukus siek tiek pavartosiu, ir tikrai zinau viena dalyka, NEGALIMA NERVUOTIS, nes kad ir po mazu stresu tos baimes labai atsinaujina. Va tokia mano patirtis..

SVEIKOS, MERGAITES

SENOKAI CIA NEBUVAU, BET KADAISE (PRIES METUS) LANKIAUSI CIA KAS DIENA. AS JAU METUS KOVOJU SU SAVO PANIKOM IR NERIMU KAIP MATAU, FORUME ATSIRADO NAUJU PANIKUOTOJU....ECH, SITA LIGA GANA POPULIARI SIAIS LAIKAIS
JEI NORITE KO NORS PAKLAUSTI, PABANDYCIAU ATSAKYTI I JUSU KLAUSIMUS IDOMU BUTU PASIDALINTI PATIRTIMI

TETARIMA, KAIP JUS LAIKOTES? MATAU, VIENINTELE LIKOTE IS MUSU "SENBUVIU KOMPANIJOS"? KITOS TURBUT JAU PASVEIKO, JEI PAMIRSO SI FORUMA...

sveika! kokiu vaistuku pagalba kovoji?kaip sekasi dabar?

Nu grynai mano istorija, as irgi ir sirdi tikrinaus, nes jau garantuota buvau, kad kazkokia liga turiu, ir aisku nepagydoma, kad man liko nedaug gyvent, tik tokiu paniku nebuvo man tada pries kelis metus.. Ir pas psich. ejau, tik man ji nepadejo, atsainus darbas labai buvo, bet bent jau vaistu israse, kuriuos pageriau ir praejo viskas. Pamirsau ir ne negalvojau apie tai, o va dabar kaip dejo, tai tiesiog baisu! Ir vel man atrodo, kad as numirsiu, isprotesiu, sergu nepagydoma liga ir t.t. Nu zodziu.. Bet kazkaip as labai stengiuos tvardytis ir man pavyksta, panikos atakos ne tokios baisios. Tik aisku, tai labai vargina.. O beje, as girdejau apie Daubara. Jei neklystu, mano pazistamas pas ji ilga laika lankesi. Sake, kad tikras savo srities profas! Bet man finansai neleistu pas ji dabar lankytis. Turbut 1 konsultacija kokiu 200 lt kainuoja.. O mane tai guodzia jo zodziai, kad pagydoma visai ir net be vaistu imanoma susitvarkyt. O del nervu, tai 100 % jus teisi!!! As irgi esu jautri, ypac smulkmenoms visokioms, o jei dar kas rimtesnio, tai isvis.. O mane irigi pykino per priepuolius, bet mane pykina visada, jei tiks koks labai rimtas ivykis laukia. As net kasnio i burna isideti negaliu. O joo, man is po vakareliu sirdis musdavo labai, dabar alkoholio ne laso nebeimu, nes bijau, kad paskui tas priepuolis istiks.
Bet ar jus, maliootka, ejot i pastovia psichoterapija ar tik vaistus gerete? Juk ten galima ismokti valdyti save ir neleisti taip vekti stresui organizmo. As manau, kad to ismokstama.

Laba diena!
O kaip jums tie metai praejo? Ar jus gerete vaistukus ar lanket psichoterapija? Ar pagerejo?

As pas gydytoja Daubara lankiausi kokius 4 kartus, jis tikrai savo srities specialistas, jis netgi yra isleides knyga apie sia liga (kazkur turiu uzsirasius pavadinima), pirma karta po apsilankymo pas ji man taip ramu pasidare, is kazkur jegu atsirado, tuo labiau kad jis patikino jog as negaliu numirti, negaliu nualpti, kad man tik taip atrodo! Dave netgi tokia knygele - brosiurele, kurioje aprasyti pratimai raumenu atpalaidavimui, dar patare tai ka mes jau zinome, kad reikia uzpludus baimes jausmui nukreipti mintis kazkur, kazkuo staiga save sudominti, tikrai is jo iseidavau pasveikusi ir dabar su malonumu pas ji lankyciausi, tik neturiu galimybes, nes esu UK, tai kuomet gryztu i LT butinai pas ji nuvaziuoju. Buciau Lietuvoje tai tikrai lankyciausi pas ji! Po jo konsultacijos man net vaistu nebereikedavo, ikvepdavo jis kazkaip.. o uz pirma konsultacija atsimenu sumokejau 200, o uz kitas po 150. Bet man pinigu visiskai nebuvo gaila. Ir as siulyciau justee iskart eiti pas gera specialista (aciu Dievui mane iskart nusiunte pas toki), nes ne visi gydytojai orientuojasi tokio pobudzio ligose,kiti ilga laika iesko ligos priezasties, kas jiems yra ir pan. ir nieko nepesha..

Na va, as irgi to noriu - pakliuti is karto pas gera speca, o ne ieskoti ieskoti, kiekvienam paliekant po 100 lt.. Bet deja, siuo metu tikrai sau tokiu islaidu negaliu leisti..

Bet ar jus priezasti suradote, nuo ko jums visa tai yra?

Na, as gydytojo klausiau is kur visa tai, jis atsake jog tai yra paveldima. As kazkaip pagalvojau jog tai nesamone, nes mano giminej niekas nesirgo tokia liga, nors is kur as zinau kokia mano proproprosenele kuo sirgo.. beje, vat neseniai pastebejom kad mano broliui kartais tam tikrose vietose (pvz kirpykloje ar sausakimsose parduotuvese) buna tie patys baimes simptomai... Ir tikrai pagalvojus, pazystu daug zmoniu, kurie patiria stresa po streso, kurie nervuojasi ir jiems nieko.. vadinasi tikrai cia kazkokie genai turbut.. Be to sake drovumas naudos neprideda

Hmmm.. Na tuomet gali buti, nes mano mama jautri labai, nervuojasi daznai.. Kai as jai papasakojau, kas man darosi, sake, kad pati per visa tai perejo, bet jai praejo ir nebera nieko panasaus.. Ji pati tai iskentejo, be vaistu, psichoterapiju.. Nors vargu ar galejai apskritai kur nors kreiptis tos pagalbos sovietmeciu ar vos atgavus nepriklausomybe.. Ir dar mano mociute siaubingai jautri.. Taciau jos jautrumas susiveda i skydliaukes sutrikimus (2 kartus operuota). Tai va... Na o as irgi siaip visa savo gyvenima esu pakankamai jautri, taciau ne tiek, kad buciau bijojus zmoniu.. O vat is kur ta baime pas mane atsirado?!... O jai atsiradus, izoliacija nuo visuomenes, vienatve, o tada jau ir panikos atakos.

Kad ir as neatsimenu kada tai prasidejo ir nuo ko.. kazkaip blogai pradejau jaustis viena diena, ir vis ejo blogyn blogyn.. kol galiausiai is uk turejau skubiai skristi i lt, nes nebegalejau gatve paeiti is baimes..

suprantu.. Man irgi panasiai.. Is pradziu veikiau studentu organizacijoje kaip vienas is pagrindiniu asmenu, praktiskai ikuriau ja kartu su bendraminciais.. Tai ir renginius organizuoti reikedavo, bendraut pastoviai su zmonemis, destytojais, universiteto administracija.. O paskui kazkas atsitiko ir as pradejau trauktis, sleptis, labai po truputi.. Niekas nieko nesuprato.. Ir paskui savaime su visais nutruko rysiai, mano darbai pasibaige ten, sedejau namuose ir nebedalyvavau visuomeniame gyvenime, kuriuo visa laika taip zavejausi.. Tuomet nusprendziau, kad man ir taip gerai, cia toks periodas.. Bet prisigyvenau iki dabar, kai kiekviena ryta nubundi su klaikia itampa - ar pavyks isvengti priepuolio.. Na bet as viliuosi rasti pagalba ir susitvarkyt. Jau vien tik ko vertas sis forumas!!!! Man labai padeda nepasiduoti.