QUOTE(maliootka @ 2008 01 27, 17:51)
Jezau! Nu man taip nesinori tiketi, kad cia visam gyvenimui!!! As irgi pavydziu kitiems zmonems, bet tikiu, kad ir man pavyks viena diena pasveikti ir i darba net pradedti eiti! Nes dabar esu klaikiai priklausoma nuo kitu ir tai siaubingai dusina! Negi kaip kokia invalide be koju be ranku turesiu nugyventi likusi gyvenima?!

Nors as tikrai zinau, kad tai liks, atsiminimai ir t.t. Nu bet ne taip, kad sedi namie ir pajudet bijai!

Zodziu, as jau pasiekiau ta riba, apie kuria, beje laurapde kitoj temoj rase, ir manau, kad man pats laikas visom priemonem kovoti!!!! Jei anksciau buvau super mergiote, tai ir vel galiu tokia buti, nes tai tikrai ne mano charakteris!!!! O beje,
maliootka, ar jus ejot i psichoterapija ir ar issiaiskinot priezasti, kodel tos atakos jums buna?
Mane dar guodzia tai, kad as nueisiu pas kardiologa, endokrinologa ir kitus gyd., jie, aisku, nieko neras, ir tada bus aisku, kad man tikrai ne koks prieslaikinis infarktas!