Verksniukas

vargsai tie dienai - nes toks jau cia mastymas ir morales norma nuo senu laiku

vakar ilgai dar diskutavom su draugu - pakisau jam tokia situacija ::::
4m berniukas ir 4 m mergaite abu bego ir pargriuvo abieu vienodai uzsigavo ir abiem gi skauda
mergaite verkia ir berniukas asaroja - ka tu darai tokios situacijoj? berniukas tegu neverkia - nes jis vyras , o mergaite tegu sau zliumbia nes ji mergaite, kaip cia suprast vienam galima verkt kitam ne - jie gi abu vienai yra lygiai taip pat vaikai tik skiriasi savo fiziologija -- ir cia jau pasidaro keblu ir sunku draugui issisuki is tokios situacijos

gali buti tike mergaite tiek berniukas vienodai emocionalus ir jautrus

isvada - draugas man nusileido, sake kad gerbs mano nuomone ir jos laikysis bet galvoje mastys taip kaip jis viska supranta

ziuresim kaip mum seksis tikiuosi kad gerai

teisingai. abiems vienodai skauda, tai kodel berniukui negalima isreikst to skausmo? Negalima pasiguost? As abiem atvejais guosciau abu. Bet ne taip kad "och tu vargsiukas, kaip tau skauda", o tiesiog- glausti, myluoti, "papusti popa", jau geriau pasakyt "nieko tokio, uzgis, pagydysim", "kita karta bek atsargiai", nei grubiai drausminti vaika "baik zliumti"
Kai pradejom eiti i darzeli, vienas naujokas verke, nenorejo mama isleist. Tada ir mama tare"neverk, juk tu vyras". Ir matesi, kad pati nesmagiai jautesi, kad sunus isikabines nepaleidzia. Pagailo vaiko dar 3m neturi, bet jau turi laikytis vyriskai ir mamai gedos nedaryt.
Maniskis taip verke istisa menesi. Nenorejo issiskirt, kol priprato. Ir aukletojos sake, jautrus vaikas. O as stengiausi ji palaikyt, ramint, juk tai reakcija i stresa, i isikyrima.

taig - dažnai vyresnio mažiaus žmonės taip ir mano: jei verkia, tai mamai gėdą daro. o kokia gi čia gėda? deja, labai jau daug mūsuose įsigyvenusių stereotipų, todėl ir reikėtų vangti tokių skirstymų berniukas - mergaitė.

tai va butent, kaip tokiam pipirui pasakyti baik zliumbti ir jei dar piktai - tai nieko nepasieksi..nes ir patys psichologai sako, kad dar tokio amziaus vaikai dar nevisai gerai suvokia ka tu sakai zodine prame - jie labiau isiklauso i tai kaip ir su kokiu tonu tai yra sakoma, jei sakai garsiai ar rekianciai - jie girdi tik riksma ir grasinima- ir tai supranta kaip gresme o ne kaip prasyma ar paliepima

mano maziuss ir sunkiai priprato prie darzelio, bet kai apisprato keitesi gyvenama vieta
ir dabar jau beveik 3 menuo eina i kira darzeli, bet sitam darzeli verke gal tik kokia savaite, nes yra psichologas ir aukletojos protingoos - jam jos labai padejo ir dabar eina su noru i darzeli, jam psichologe padovanojo drambliuka zaisliuka - ir pasake kad jis tave saugos ir abus salia kai tau bus baisu - ir suveike, as dar ji padrasinau kad darzelyje turesi drambliuka ir busi ne vienas

Papildyta:



as niekad nesigedinu kad jei mano vaikas zliumbia kur nors sveciuose ir "neaukleju" jo svetimuose namuose
ir parduotuvej nestaugiu jei tas kaprizijasi jei ko uzsigeidzia

negali gi dabar vaiku aukleti pagal tas nuostatas kurios galiojo pries 20-30 metu
ar pagal ta knyga kur tevai turi "Spokas"
visai juokinga
dabar viskas keiciasi
visur demokratija ir laisviau gali atsikvepti, tai kodel neduoti atsikvepti ir vaikui

oi ta knyga, anksciau laikyta vos ne "isminties knyga" pati baisiausia is mano perskaitytu Susidarai vaizda, kad vaiko poreikiai paskutinei vietoj- juk turi but tvarka ir disciplina.

deja taip..pati domiuosi vaiku vystimusi ir psichologija ir per skaiciau visokiu straipsniu..dabar skaitau knygele irgi is mamu forumo rekomenduota "vaikams reikia ribu" visai idomiai raso ir pateikia situacijas, kartais atpazysti save ir pasistengus galima pasinaudoti patarimais , i vaika pasiziureti reikia per visai kitokia prizme - per vaikiska supratima kiekvieno daikto

buvau tokia negera kad ta pati klausima uzdaviau ir teciams tevu skyrelyje...deja ju atsakymai mane biski suglumino

klausimai ir pateiktos situacijos:
1. ar jus sakote savo sunui - tu neverk, nes vyrai neverkia????
2. nes jau baigiu pritrukti kantrybes, negaliu klausytis kaip tai sako mano berniukui
kodel berniukai negali verkti , jei jie is prigimties yra jautresni ir emocionalesni?
3. ar tinkamas vaikui pasakymas - neverk kaip mergaite?
4. as pati taip nesakau, bet mano brangusis deja taip sako
5. ir kartais vaikas labai susierzina ir iszeidzia ir tada lupa dar labiau nutysta ir byra asaros

ir atsakymai i tuos klausimus :
1. Taip.
2. Todėl, kad reikia mokytis susitvarkyti su emocijomis, gyvenime jos bus blogas pagalbininkas.
3. Taip.
4. Todėl, kad jūsų brangusis yra vyras ir geriau žino ko reikia jo sūnui. Pasigimdykite sau mergaitę.
5. Tai reiškia, kad jam jau galite rišti bantukus. Bet kai pradės eiti į mokyklą jam bus sunku.


kaip atrasti teisinga iseiti

gal is tiesu reikia berniukui skiepyti nuo pat mazens tokias vertybes kaip santurumas vyriskumas emociju sulaikymas ir tt, gal jau nuo pat mazens berniukas negali ne virktelti, nekalbant apie ozius ir uzsispyrimus - pas vyrus ju isvis negali buti
taigi berniukus reikia aukleti grieztai neleisti jiems verki mokyti susilaikyti ir jei neklauso duoti i kaili
tai gaunasi taip, kad as su savo motiniska globa ir rupesciu negaliu uzauginti tikro normalaus save gerbiancio ir pasitikincio vyro?
nieko nesuprantu

mamos padiskutuokite
kaip elgiasi jusu vyrai su savo vaikasi su berniukais?

Na net ir nežinau, man rodos, kad vyrai dalyvavę šioje apklausoje pasitelkė savo patirties taupyklę. Maniškis apkabina vaikutį, jei jam skauda papučia, dar ir pabučiuoja į skaudančią vietą. Labai jau retaikada girdžiu tokį pasakymą. Na gal per visus 5 metus kokius 4 kartus, bet vistiek jis jį guodžia, apkabina ir myluoja. Vaikutis juk turi taippat jausmus, jo širdelė ne akmeninė. Mes visad aiškinamės problemą ir bandom ją spręst drauge su verkiančiu vaikučiu.

Kalbesiu tik is savo varpines, tai neteiskite labai jau.
Mano sunui siemet sueis 15 metu, mazas buvo labai silpnutis ir jautrus vaikutis. Nezinau patirties daug neturejau, bet matyt labai gerai intuicija suveikdavo. Lepinau smarkia kalbant "bobuciu" kalba, soske turejo iki 3 metu (na pats viena diena ir numete), ant puoduko jokio nebuvo pratinimo (kol pats susiprato) mazdaug 3,5 metu. Maza ant ranku ilgai nesiojau, supavau, mylavau (juk tai mano vaikas!). Verkdavo daznai, labai nevalgus buvo tai tekdavo prie puodu pasokineti, kad jam tiktu. I darzeli bandem leisti, na tiesiog buvo drama, tai ir palikau namie, pries mokykla metams isleidau i paruosiamaja. Namie uzsiiminejom su sunumi daug ir skaityti ir rasyti, skaiciuoti patys su vyru ismokinom, net sachmatais zaisti ismoko 5(!) metu. Mokykloje buvo visko, bet draugu turejo daug ir buvo megiamas visa pradine mokykla, sekesi mokslai gerai, visai nekontroliavom(!) buvo savarankiskas.
Rimtesni rupesciai prasidejo 5 klaseje, nes visas klases mokiniu elitas issibarste, o mes saviski palikom toj pacioj mokykloje (klaida! reikejo ir mums i normalesne mokykla perkelti). Beje i sporta leidom nuo 8 metu, bet labai nespaudem tik tiek kiek pats pajegia. Pries metus mete sporta, nes rado save-tas atima daug laiko (mokosi privaciai), bet vyras visada 2-3 kartus per savaite randa laiko ir abudu su sunumi sportuoja (i nosi gali duoti ukiskai, bet nenaudoja to). Su vienmeciais nelabai bendrauja, turi tik du draugus, tikra kompanija vyresnis ir nekvailas jaunimas. Vyriskumo siandien visas pilnas, zino ko nori is gyvenimo, turi rimta sieki (ne kiekvienas suauges isdrystu tiek uzsimoti), turi tvirtas gyvenimo vertybes, morale tvirta ir yra JAUTRUS! Jautrumas ne kiek netrukdo buti vyriskam!
Vyras mano taip pat aukleja ir dukra ir sunu, kartais net dukrai dazniau pasako: "nebuk istizusi, tu juk busi moteris ir turi buti protinga". Kalbames daug su vaikais ir kalbames apie viska (kas jei ne tevai turi net apie sexa viska paaiskinti). Beje niekada vaiku "nelupom", kazkaip "neprireike".
Pati as labai domiuosi vaiku raidos psichologija, neesu "profe" bet randu atsakymus i sau rupimus klausimus.
Keturi metai berniukui, tai tik glausti, myluoti ir kalbetis, kalbetis.....
Kuo daugiau idesi meiles i savo vaika, tuo daugiau jos sugrys!

Man regis, gal dėl to ir zvimbia labiau vargšiukas - gal jam naujam daržely ir geriau, nes protinga auklėtoja dar niekam nepatrukdė, bet vis tiek viskas keitėsi. Gyvenama vieta, daržas, draugai. Aišku, kad pripras, bet šiuo metu gal dar ne visai priprato... Aš jo vietoj irgi labiau zvimbčiau

visom keturiom už mamytės mamuliauskės mintis....
o tėčių pasakymai daaugiau nei absurdiški. tai kostebėtis, kad užauga nesugebantys užjausti, uždari vyrai. Santūrumas - viena, o jo ugdymas erzinant - visai kas kita.
kas iš to emocijų sulaikymo? mūsų tėtis yra jautrus, visada pirmas puola guosti dukrą, bet jo manymu vaikas yra vaikas,reikalingas ir užuojautos, ir paguodos.
kita vertus - retorinis klausimas - kaip jūs sulauksite šilumos iš užaugusio vaiko, jei jis bus mokomas slėpti savo emocijas?

Maniškis taip pat jautrus ir aš neimu į galvą per daug, jis juk dar mažas ir vyras stengiasi jį paguost ir užjaust. taip kad ir aš pritariu šiom mintim . Ateis laikas subręs, o ir ištikro labai jau baisu žiūrėt į tuos vyrus kurie nesugeba nieko patys paguost ir esant bėdai patys užsisklendžia savyje ir tampa dideliais širšinais, su skaudžiai geliančiais gyliais . Ir koks gi čia vyriškumas?