Labai norėčiau, kad vaikai ką nors pasakytų. Gal kas žinote kokią nors trumpą maldelę ?
Vat ir as sugalvojau, kad reiktu kokios trumpos maldeles, kad ismokti eitu...nes kazkaip nepadoru butu prie stalo skaityt 
Gal kas ka turite...cia daug graziu, bet laaabai jau ilgos tos maldeles
Gal kas ka turite...cia daug graziu, bet laaabai jau ilgos tos maldeles
QUOTE(Indindraja @ 2007 11 27, 18:43)
Mano močiutė sukalbėdavo "Tėve mūsų", "Sveika Marija".. O paskui maždaug "laisva forma" kalbelę, kurios esmė būdavo "ačiū, Dieve, kad sulaukėme šių Kalėdų visi sveiki, gyvi ir pan., ir duok, Dieve, kad ir kitais metais taip susirinktume".. Paprastai labai, bet nuoširdžiai; turbūt jos tėvai irgi taip pat kalbėdavo, visi šie paprasti žodžiai atėjo pas mus iš lūpų į lūpas iš amžių glūdumos 
mes irgi taip darom, paprastai savais žodžiais, iš širdies, tai visus tarsi sušildo, suartina..
na čia ne maldelė, bet aš skaitysiu šienet prie vakarienę, man patiko
Kūčių vakaras
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras -
kiek daug sieloje susirenka minčių:
vienos liūdnos, sunkios,
lyg gruodžio švininiai debesys,
o kitos skaidrios ir lengvutės
it pirmo sniego baltosios plaštakės.
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras,
kada šviesomis suspindi kalėdinė eglutė
ir visa šeima gyvi ir mirusieji -
susirenka prie motinos
paruošto Kūčių stalo, o tėvas, tvirta ranka
paduoda kiekvienam atsilaužti plotkelės
visi tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Kūčių vakaras
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras -
kiek daug sieloje susirenka minčių:
vienos liūdnos, sunkios,
lyg gruodžio švininiai debesys,
o kitos skaidrios ir lengvutės
it pirmo sniego baltosios plaštakės.
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras,
kada šviesomis suspindi kalėdinė eglutė
ir visa šeima gyvi ir mirusieji -
susirenka prie motinos
paruošto Kūčių stalo, o tėvas, tvirta ranka
paduoda kiekvienam atsilaužti plotkelės
visi tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
QUOTE(light blue @ 2007 12 17, 11:49)
Oi, kokia prasminga tema 
Mes esame tie "švenčių katalikai" Kryžiaus ženklas, poteris tokie skuboti, lyg slėptumėmės vienas nuo kito
Lyg koks KGB per langą žiūrėtų 
Atrodo ir ko čia bijoti, vienas kito gėdytis Bet gal taip nutiko dėl to, kad nepratę buvom, o dabar sunkoka persilaužti. Kai kas iš šeimynykščiu gal net gali pamanyti, kad išverstaskūriai daromės
Mes esame tie "švenčių katalikai" Kryžiaus ženklas, poteris tokie skuboti, lyg slėptumėmės vienas nuo kito
Lyg koks KGB per langą žiūrėtų Atrodo ir ko čia bijoti, vienas kito gėdytis Bet gal taip nutiko dėl to, kad nepratę buvom, o dabar sunkoka persilaužti. Kai kas iš šeimynykščiu gal net gali pamanyti, kad išverstaskūriai daromės Labai grazus Jusu atvirumas...
Tikiuosi Jusu seimoje su kiekvienom Kaledom vis lengviau ir drasiau visiems. 
O maldeleje svarbiausia padeka Dievui uz artimu zmoniu buvima, uz dziaugsmus ir sunkumus ir padeka uz JEZAUS gimima, nes gi visu pirma ta ir svenciam - mazojo Jezulio gimtadieni
QUOTE(scorp @ 2007 12 20, 14:02)
Keturios zvakes ramiai dege ir pamazu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdejosi kaip jos kalbasi. Pirmoji sake:
- As esu RAMYBE. Deje zmones nemoka manes issaugoti. Manau man nelieka nieko kito tik uzgesti. Ir sios zvakes liepsna uzgeso.
Antrroji sake:
- As esu TIKEJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Zmones nenori nieko apie mane zinoti, todel nera prasmes man toliau degti.
Vos tai istare, padvelke lengvas vejelis ir uzpute zvake. Labai nuliudusi trecioji zvake kalbejo:
- As esu MEILE. nebeturiu daugiau jegu degti. Zmones manes nevertina ir nesupranta. Jie neapkencia tu, kurie juos myli labiausiai - artimu.
Ilgai nelaukus ir si zvake uzgeso. Staiga... i kambari iejo vaikas ir pamate tris uzgesusias zvakes. Issigandes susuko:
- Ka darote! Jus turite degti. As bijau tamsos.
Tai istares berniukas pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji zvake tare:
- Nebijok ir neverk. Kol as degu, visuomet galime uzdegti ir kitas Tris zvakes. As esu VILTIS.
Spindinciomis ir asaru pilnomis akimis vaikas paeme VILTIES zvake ir uzdege kitas.
Musu sirdyse tegul niekad neuzgesta VILTIS. Ir kiekvienas musu, kaip tas vaikas tebuna irankis, savo viltimi visada galintis vel uzdegti.
Su sventemis !
- As esu RAMYBE. Deje zmones nemoka manes issaugoti. Manau man nelieka nieko kito tik uzgesti. Ir sios zvakes liepsna uzgeso.
Antrroji sake:
- As esu TIKEJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Zmones nenori nieko apie mane zinoti, todel nera prasmes man toliau degti.
Vos tai istare, padvelke lengvas vejelis ir uzpute zvake. Labai nuliudusi trecioji zvake kalbejo:
- As esu MEILE. nebeturiu daugiau jegu degti. Zmones manes nevertina ir nesupranta. Jie neapkencia tu, kurie juos myli labiausiai - artimu.
Ilgai nelaukus ir si zvake uzgeso. Staiga... i kambari iejo vaikas ir pamate tris uzgesusias zvakes. Issigandes susuko:
- Ka darote! Jus turite degti. As bijau tamsos.
Tai istares berniukas pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji zvake tare:
- Nebijok ir neverk. Kol as degu, visuomet galime uzdegti ir kitas Tris zvakes. As esu VILTIS.
Spindinciomis ir asaru pilnomis akimis vaikas paeme VILTIES zvake ir uzdege kitas.
Musu sirdyse tegul niekad neuzgesta VILTIS. Ir kiekvienas musu, kaip tas vaikas tebuna irankis, savo viltimi visada galintis vel uzdegti.
Su sventemis !
man labai patiko sitas postas, na tai nera tiesiogine malda, bet pradet kuciu vakara tokiu graziu ramiu pasakojimu man labai patiktu
QUOTE(Rutti @ 2009 12 12, 00:31)
na čia ne maldelė, bet aš skaitysiu šienet prie vakarienę, man patiko
Kūčių vakaras
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras -
kiek daug sieloje susirenka minčių:
vienos liūdnos, sunkios,
lyg gruodžio švininiai debesys,
o kitos skaidrios ir lengvutės
it pirmo sniego baltosios plaštakės.
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras,
kada šviesomis suspindi kalėdinė eglutė
ir visa šeima gyvi ir mirusieji -
susirenka prie motinos
paruošto Kūčių stalo, o tėvas, tvirta ranka
paduoda kiekvienam atsilaužti plotkelės
visi tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Kūčių vakaras
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras -
kiek daug sieloje susirenka minčių:
vienos liūdnos, sunkios,
lyg gruodžio švininiai debesys,
o kitos skaidrios ir lengvutės
it pirmo sniego baltosios plaštakės.
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras,
kada šviesomis suspindi kalėdinė eglutė
ir visa šeima gyvi ir mirusieji -
susirenka prie motinos
paruošto Kūčių stalo, o tėvas, tvirta ranka
paduoda kiekvienam atsilaužti plotkelės
visi tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Labai grazus zodziai
Uošvijoje būna taip: prieš Kūčių vakarienę persižegnojame, pasidaliname "plotkeles", laužiam viens nuo kito po gabaliuką, valgom. Šeimos vyriausias vyras "pakrapyja" visus šventu vandeniu, kažko palinki (sveikatos, vaikų 
ir pnš.). O mano tėvų šeimoje prieš vakarienę visada sukalbama "Tėve mūsų".
ir pnš.). O mano tėvų šeimoje prieš vakarienę visada sukalbama "Tėve mūsų".
QUOTE(Unregistered @ 2009 12 13, 14:41)
Uošvijoje būna taip: prieš Kūčių vakarienę persižegnojame, pasidaliname "plotkeles", laužiam viens nuo kito po gabaliuką, valgom. Šeimos vyriausias vyras "pakrapyja" visus šventu vandeniu, kažko palinki (sveikatos, vaikų ir pnš.). O mano tėvų šeimoje prieš vakarienę visada sukalbama "Tėve mūsų".
ir pnš.). O mano tėvų šeimoje prieš vakarienę visada sukalbama "Tėve mūsų".Su šventu vandeniu ne ten pataikiau
- juo šlaksto mus per Velykas 
...
Man buvo didelė naujiena, kad per Kūčias maldas žmonės kalba 
Net pas močiutę per Kūčias taip nedarydavom. Bedievė ta mano močiutė
O pas vyro tėvus kitaip: Tėve mūsų, Sveika Marija, Amžiną atilsį... Nepatiko, kad jie "plotkeles" kas sau suvalgo, su kitais nesidalija.
Pas man tėvus jokių "plotkelių" nėra, laužoma duona: pasiimi riekutę ir kiekvienam šeimos nariui duodi atsilaužti, o pats atsilauži iš jų riekučių. Juk tai reiškia, kad esame pasirengę paskutiniu duonos kąsniu dalytis
Net pas močiutę per Kūčias taip nedarydavom. Bedievė ta mano močiutė
O pas vyro tėvus kitaip: Tėve mūsų, Sveika Marija, Amžiną atilsį... Nepatiko, kad jie "plotkeles" kas sau suvalgo, su kitais nesidalija.
Pas man tėvus jokių "plotkelių" nėra, laužoma duona: pasiimi riekutę ir kiekvienam šeimos nariui duodi atsilaužti, o pats atsilauži iš jų riekučių. Juk tai reiškia, kad esame pasirengę paskutiniu duonos kąsniu dalytis
sveikos dar kaledos toli bet begalo ju laukiu 
taigi pradedu viska po trupiti ruostis pirkti kad nebutu katostrofa piniginiai 
taigi kam butu nesunku gal galite parasyti daugiau maldeliu 
taigi pradedu viska po trupiti ruostis pirkti kad nebutu katostrofa piniginiai taigi kam butu nesunku gal galite parasyti daugiau maldeliu
QUOTE(scorp @ 2007 12 20, 16:02)
Keturios zvakes ramiai dege ir pamazu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdejosi kaip jos kalbasi. Pirmoji sake:
- As esu RAMYBE. Deje zmones nemoka manes issaugoti. Manau man nelieka nieko kito tik uzgesti. Ir sios zvakes liepsna uzgeso.
Antrroji sake:
- As esu TIKEJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Zmones nenori nieko apie mane zinoti, todel nera prasmes man toliau degti.
Vos tai istare, padvelke lengvas vejelis ir uzpute zvake. Labai nuliudusi trecioji zvake kalbejo:
- As esu MEILE. nebeturiu daugiau jegu degti. Zmones manes nevertina ir nesupranta. Jie neapkencia tu, kurie juos myli labiausiai - artimu.
Ilgai nelaukus ir si zvake uzgeso. Staiga... i kambari iejo vaikas ir pamate tris uzgesusias zvakes. Issigandes susuko:
- Ka darote! Jus turite degti. As bijau tamsos.
Tai istares berniukas pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji zvake tare:
- Nebijok ir neverk. Kol as degu, visuomet galime uzdegti ir kitas Tris zvakes. As esu VILTIS.
Spindinciomis ir asaru pilnomis akimis vaikas paeme VILTIES zvake ir uzdege kitas.
Musu sirdyse tegul niekad neuzgesta VILTIS. Ir kiekvienas musu, kaip tas vaikas tebuna irankis, savo viltimi visada galintis vel uzdegti.
Su sventemis !
- As esu RAMYBE. Deje zmones nemoka manes issaugoti. Manau man nelieka nieko kito tik uzgesti. Ir sios zvakes liepsna uzgeso.
Antrroji sake:
- As esu TIKEJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Zmones nenori nieko apie mane zinoti, todel nera prasmes man toliau degti.
Vos tai istare, padvelke lengvas vejelis ir uzpute zvake. Labai nuliudusi trecioji zvake kalbejo:
- As esu MEILE. nebeturiu daugiau jegu degti. Zmones manes nevertina ir nesupranta. Jie neapkencia tu, kurie juos myli labiausiai - artimu.
Ilgai nelaukus ir si zvake uzgeso. Staiga... i kambari iejo vaikas ir pamate tris uzgesusias zvakes. Issigandes susuko:
- Ka darote! Jus turite degti. As bijau tamsos.
Tai istares berniukas pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji zvake tare:
- Nebijok ir neverk. Kol as degu, visuomet galime uzdegti ir kitas Tris zvakes. As esu VILTIS.
Spindinciomis ir asaru pilnomis akimis vaikas paeme VILTIES zvake ir uzdege kitas.
Musu sirdyse tegul niekad neuzgesta VILTIS. Ir kiekvienas musu, kaip tas vaikas tebuna irankis, savo viltimi visada galintis vel uzdegti.
Su sventemis !
nerealu
