Mano problema buvo ta, kad vienas dantis nuo vaikystės buvo neišdygęs, todėl visi viršutiniai dantys pasislinko į dešinę. Negana to, tas neišdygęs pieninis dantukas sedėjo kažkur žandikaulyje ir grasino, kad sugadins kaulą. Vienas dantistas pasakė, kad galėčiau juos susitvarkyti ir visaip išgyrė tuos breketus ir jų efektyvumą. Pamaniau, kodėl gi ne?
O tada ir prasidėjo. Kai uždėjo tuos geležinkelius, tai savaitę galėjau valgyt tik košes ir jogurta, o skaudėjo taip, kad nors sienom lipk. Bet tada dar tikėjau, kad kentėti verta.
Suveržt dantų vaikščiojau kas mėnesį. Dantistė buvo itin maloni ir švelni. Po kurio laiko padarė operaciją. Išpjovė du neišdygusius dantis (pieninį ir nuolatinį, turėjusį išdygti po jo).
Tada visas tiesinimo procesas sustojo, nes po sudėtingos operacijos buvo pavojinga judint aplinkinius dantis. Laukiau beveik pusę metų. Breketus, aišku, nešiojau toliau.
Galiausiai kai dantis vėl pradėjo tiesint, jie visi pradėjo slinktis į šoną. Dantistė pareiškė, kad taip jau būna ir ji nieko negali padaryt. Ir pridūrė, kad dantys būtų iš tikrųjų tiesūs, tai turėčiau breketus nešiot dar kokius metelius ir tada dantis jau slinktų į priešingą pusę nei anksčiau ir dar reiktų įstatyt vieno danties protezą. Ir dar siūlė kažkokių vienas kitam prieštaraujančių metodų, kurių jau nebeatsimenu.
Tada nebeištvėriau ir nusprendžiau, kad daugiau jokių eksperimentų su savo dantim nebedarysiu. Atsibodo ir tai, kad skaudėdavo po kiekvieno suveržimo ir negalėjau normaliai valgyt.
Dabar situacija tokia: mano šypsena faktiškai nesiskiria nuo tos, kokia buvo prieš visą maratoną. Piniginė paplonėjo pustrečio tūkstančio. Per du metus ištvėriau dvi bjaurias operacijas. Švelnioji dantistė, netekusi patogaus pajamų šaltinio, ar dėl kitų priežasčių, breketus nuo dantų lupo taip, kad vietomis emalis nuo dantų nusilupinėjo, galvojau su visais dantim išlups... ;))
Mano išvados tokios: Prieš darant tokius eksperimentus, reikia apeit bent kelis gydytojus. Nebūtinai brangiausia = geriausia. Numatomą laiką pailgint metais, o numatomas išlaidas - tūkstančiu. Ir dešimt kartų gerai pagalvot, ar jums iš tiesų to reikia.
O geriausia - drąsiai šypsotis net ir kreivokais dantimis ir nesukt galvos dėl to. ;)
P.S. Tik nesugalvokit to daryt savo vaikams. Jie to nenusipelnė.
)Papildyta:
QUOTE(karietaite @ 2005 03 17, 13:02)
As irgi galvojau du ziukius vienu suviu nusauti, t.y. nestumas - vis vien daugiau buni namuose ir breketai.
Bet problema ta, kad gali reikti daryti rentgeno nuotraukas, o jau cia tai nepatartina esant
Tai as galvoju, gal galima breketus detis tik ka pagimdzius ir vis vien po to kokius metus vaika auginciau. Arba pries planuojant vaikeli, kad jau poto nereiktu tu nuotrauku, bet velgi negali tiksliai zinoti, ar nuotrauku neprireiks
Vienu zodziu 
Bet problema ta, kad gali reikti daryti rentgeno nuotraukas, o jau cia tai nepatartina esant
Tai as galvoju, gal galima breketus detis tik ka pagimdzius ir vis vien po to kokius metus vaika auginciau. Arba pries planuojant vaikeli, kad jau poto nereiktu tu nuotrauku, bet velgi negali tiksliai zinoti, ar nuotrauku neprireiks
Vienu zodziu O man darė rentgenus vos ne kas porą mėnesių. Faktiškai visą laiką kai nešiojau breketus.
Na, bet gal mano situacija sudėtinga buvo, tai todėl.
