Baisiausia buvo pati pradzia, kai nubego vandanys ir prasidejo saremiai, puoliau i panika, gulejau supernesiojimu ir ka tik buvau po sociu pietu, tai kai gavau klizma, tai norejosi sienom lipt kol viskas isejo nezinojau sest ar stot, ar dar ka daryt, siaubas nuo tuoleto lekiau ivonia ir vel atgal i tuoleta brrrr......
vien kol ja pastate saremio metu naturaliai nagais draskiau sienu plyteles.
Po to saremiai su skatinamaisiais, o pats stumimas tik juokas atrode pries viska, tai beveik , kaip pakakot uzkietejusiais viduriais
Man baisiausia buvo vis daznejantys skausmingi saremiai
Kai tik skausmas atslugdavo, taip palengvedavo. Vyrui sakiau: "Kaip as bijau naujo saremio"


Man baisiausia buvo per antra gimdyma. Jis buvo labai greitas, ir gydytoja pati nesitikejo... na ji isejo is gimdyklos, dar man saremiai nebuvo labai smarkus, zodziu paliko mane viena. Prisnudau truputi, ir staiga prasidejo, jauciu viskas, jau gimdau, o gydytojos nera, nieko nera... zodziu viena as. Galvoju viskas ir saukti noriu ir negaliu is tos baimes, tokiu prikimusiu balsu pradejau saukti :
-pakvieskite gydytoja - gelbekit
man dabar paciai tai juokinga, o tada baisu buvo - pagimdysiu cia viena
gal po kokiu 2-3 minuciu tik kazkas isgirdo,koridorium pro sali eidama sesute atrodo
Tai va pagimdziau iskart po to per 10 min.
-pakvieskite gydytoja - gelbekit
man dabar paciai tai juokinga, o tada baisu buvo - pagimdysiu cia viena

gal po kokiu 2-3 minuciu tik kazkas isgirdo,koridorium pro sali eidama sesute atrodo

Tai va pagimdziau iskart po to per 10 min.
QUOTE(vionei @ 2008 01 14, 20:09)
Ir naturaliai. Jau buvau ir apsisprendus. Bet dabar- tik su epiduriniu!!!
tu Šaunulė , nepanikuok ankščiau laiko vien dėl kraupiu pasakojimu juk kiekvienas i tokias situacija reauoja kitaip kaip ir i skausmą




o man kazkaip nebaisu buvo nu tik vienu momentu kai atejo akusere paziuret kiek atidarymas ir pasake kad jau gimdau
bet nieko nejutau ir mano lova pradejo transfuormuti gimdymui
manau cia kaip nusiteiki jei bijai tai viskas bus baisu



manau cia kaip nusiteiki jei bijai tai viskas bus baisu

baisiausia buvo, kai paskutinius cm reikejo ant vyro ranku staciom nesulenkiant koju prarymot, kad vaikucio galvyte isistatytu, ir tarpai tarp stangu, kai, rodes, pilvas plys pusiau- tada tikrai buciau pabegus i laukus, jei ne vyras ir personalas

Paskutines valandos saremiai, skaudejo ziauriai, kaukiau per kiekiena saremi. Vienintele mintis buvo kada viskas baigsis. Ir jau kai buvo atejes stumimo laikas, pagalvojau, pagaliau...
Man tai nebuvo taip baisu kaip aš galvojau kad bus.. Gimdžiau natūraliai, skausmai žinoma iš fantastikos srities, bet net nesitikėjau kad bus lengviau
Tik baisiausia buvo, kai jau išlindo man vaikutis, padėjau savo ranką ant pilvo ir iškart patraukiau kaip nuo karšto daikto... Susisgribau kad pilvo nebėr..
Ai dar man buvo tuos diržus prie pilvo pritaisę kur toniukus seka ir sąremius. O paskutinį pusvalandį aš ant šono gulėjau kad vyras galėtų nugarą trinti, tai tas daviklis vis nuslysdavo ir ekranas su toniukais užgesdavo, tai man koks stresas,,, Aš vis kelnojau galvą, žiūrėjau ar nekrenta tonai ar viskas gerai,,,,


Ai dar man buvo tuos diržus prie pilvo pritaisę kur toniukus seka ir sąremius. O paskutinį pusvalandį aš ant šono gulėjau kad vyras galėtų nugarą trinti, tai tas daviklis vis nuslysdavo ir ekranas su toniukais užgesdavo, tai man koks stresas,,, Aš vis kelnojau galvą, žiūrėjau ar nekrenta tonai ar viskas gerai,,,,

QUOTE(vionei @ 2008 01 14, 20:09)
O dieve... Maniau, uzeisiu paskaitineti, nusirminsiu, juk kuo daugiau (ir geriau)zinai, kas taves laukia, lengviau kazkaip. Kaip tik siandien viena pazistama gydytoja ikalbinejo vandeny gimdyt. Ir naturaliai. Jau buvau ir apsisprendus. Bet dabar- tik su epiduriniu!!!
as su pirmu vaiku visus saremius praleidau vandeny ir labai gerai buvo, skausma labai malsino.
Pirma gimdant baisiausia buvo saremio pradzia, nes is karto laukiau pabaigos


O antra, kai supratau, jog jau prasidejo, sueme toks siaubas





man tai baisiausia buvo du momentai: kai i gimdykla iejau, o aplinkui kitose gimdyklose trys baigiancios gimdyti dejavo, tada griebiau telefona ir skambinau vyrui, sakiau vaziuok cia greiciau, as cia viena nebusiu
dar buvo labai baisu, kai praejus 18 gimdymo val., (saremiai nebuvo labai skausmingi) pradejo leist skatinamuosius, prasidejo tokie skausmai, kad ojojoi ir tada paaiskejo, kad vaikelis nores gimt veidu, o ne pakausiuku kaip turetu. gydytoja pasake, kad jei per dvi val jis nepersisuks, operuos, dar bande ji apsukt pirstais (per saremius) ziauriai skaudejo. tai dvieju valandu neprireike, klykiau kaiop skerdziama, tai isveze operuot po pusantros
tas pusantros valandos klaikiai skaudejo ir buvo baisu


Man baisiausia buvo, kai gimdykloj pamačiau naujagimio reanimavimo stalelį ir dar tokį plakatą, ką daryti, jei gimęs vaikas nekvėpuoja
Tai visą gimdymą tik ir galvojau, kad tik leliui gerai būtų ir neprireiktų tų priemonių, o aš jau galiu kęst skausmą kiek tik reiks
Ačiū dievui , neprireikė
O visi skausmai užsimiršo, vos leliuką apkabinus



