Baisiausia buvo, kai akušerė (užėjusi eilinei apžiūrai) uždėjo aparatą vaisiaus tonams užrašyti ir ten išgirdau vos plakančią vaiko širdelę
Bet buvau paruošta operacijai ir išoperuota vos per kelias minutes ir viskas baigėsi sėkmingai
per nestuma visko prisigalvodavau,bijojau kad gimdymo metu nenumirciau nzn kodel taip pagalvodavau
dar bijojau kad jegu pritruks stumiant maziuka
dar bijojau kad jegu pritruks stumiant maziuka
issigandau akimirkai kai pajutau,kad galiu prarast samone (neteisingai kvepavau), bet cia labai trumpam.siaip laiko baimem nebuvo, nes greit pagimdziau
pas mane ne vienas toks momentas buvo
1. kai atėjus gimdyt (išėjau iš namų kai sarėmiai kartojos kas 6min) pasirodė, kad kaklelio atsidarymas lygiai 1cm. akušerė maloniai nuteikė "neįsijausk, dar tik labai lengva pradžia".
2. kai pradėjus skatinimą, vandenų nuleidimą, padarius epidūrą, praskėtus kaklelį rankom iki 4cm, prasidėjo nerealus noras stumti. ir vat ta akimirka, kai matai gydytojos lengvai klaiktelėjusį žvilgsnį į anesteziologę, liepiant dar vieną dozę nuskausminamųjų lašint, kai anesteziologė pasako lengvai pasimetus, kad viskas, negaliu, nes maximali dozė jau sulašinta.
3. kai anesteziologė vis klausia ką reiškia, jog aš noriu stumti (nevaldomas spaudimas, išeinamojoj angoj) ir į mano atsakymą tik ramina mane ir prašo, kad nestumčiau. (4cm atsidarymas)
4. kai operacinėj nukryžiavus niekas nelaukė kol suveiks narkozė.
nors gal tada nebuvo baisus momentas, nes tada jau totali kosmonautė buvau, nuo skausmo pervargus ir paklaikus
1. kai atėjus gimdyt (išėjau iš namų kai sarėmiai kartojos kas 6min) pasirodė, kad kaklelio atsidarymas lygiai 1cm. akušerė maloniai nuteikė "neįsijausk, dar tik labai lengva pradžia".
2. kai pradėjus skatinimą, vandenų nuleidimą, padarius epidūrą, praskėtus kaklelį rankom iki 4cm, prasidėjo nerealus noras stumti. ir vat ta akimirka, kai matai gydytojos lengvai klaiktelėjusį žvilgsnį į anesteziologę, liepiant dar vieną dozę nuskausminamųjų lašint, kai anesteziologė pasako lengvai pasimetus, kad viskas, negaliu, nes maximali dozė jau sulašinta.
3. kai anesteziologė vis klausia ką reiškia, jog aš noriu stumti (nevaldomas spaudimas, išeinamojoj angoj) ir į mano atsakymą tik ramina mane ir prašo, kad nestumčiau. (4cm atsidarymas)
4. kai operacinėj nukryžiavus niekas nelaukė kol suveiks narkozė.
QUOTE(vataipva @ 2008 06 29, 23:00)
pas mane ne vienas toks momentas buvo
1. kai atėjus gimdyt (išėjau iš namų kai sarėmiai kartojos kas 6min) pasirodė, kad kaklelio atsidarymas lygiai 1cm. akušerė maloniai nuteikė "neįsijausk, dar tik labai lengva pradžia".
2. kai pradėjus skatinimą, vandenų nuleidimą, padarius epidūrą, praskėtus kaklelį rankom iki 4cm, prasidėjo nerealus noras stumti. ir vat ta akimirka, kai matai gydytojos lengvai klaiktelėjusį žvilgsnį į anesteziologę, liepiant dar vieną dozę nuskausminamųjų lašint, kai anesteziologė pasako lengvai pasimetus, kad viskas, negaliu, nes maximali dozė jau sulašinta.
3. kai anesteziologė vis klausia ką reiškia, jog aš noriu stumti (nevaldomas spaudimas, išeinamojoj angoj) ir į mano atsakymą tik ramina mane ir prašo, kad nestumčiau. (4cm atsidarymas)
4. kai operacinėj nukryžiavus niekas nelaukė kol suveiks narkozė.
nors gal tada nebuvo baisus momentas, nes tada jau totali kosmonautė buvau, nuo skausmo pervargus ir paklaikus 
1. kai atėjus gimdyt (išėjau iš namų kai sarėmiai kartojos kas 6min) pasirodė, kad kaklelio atsidarymas lygiai 1cm. akušerė maloniai nuteikė "neįsijausk, dar tik labai lengva pradžia".
2. kai pradėjus skatinimą, vandenų nuleidimą, padarius epidūrą, praskėtus kaklelį rankom iki 4cm, prasidėjo nerealus noras stumti. ir vat ta akimirka, kai matai gydytojos lengvai klaiktelėjusį žvilgsnį į anesteziologę, liepiant dar vieną dozę nuskausminamųjų lašint, kai anesteziologė pasako lengvai pasimetus, kad viskas, negaliu, nes maximali dozė jau sulašinta.
3. kai anesteziologė vis klausia ką reiškia, jog aš noriu stumti (nevaldomas spaudimas, išeinamojoj angoj) ir į mano atsakymą tik ramina mane ir prašo, kad nestumčiau. (4cm atsidarymas)
4. kai operacinėj nukryžiavus niekas nelaukė kol suveiks narkozė.
O, DIeve
man baisiausia buvo nugaros skausmai, nuo kuriu po nakties miegelio ir pabudau, kurie vis stiprejo ir stiprejo, kadangi tai buvo pirmas gimdimas, nesupratau kad jau mano mazyle beldziasi i si pasauli, ir dar viena baime turejau gimdimo metu, tai kad uzsimaniau issitustinti, kadangi gimdziau UK pas juos yra priimta kad gimdimo metu moteris gali tustintis, tai akusere sake nebijok ir pirmyn gimdyk, nes tustinimasis yra naturalus gimdimo proceso dalis
Man tai buvo baisiausias momentas kai pamaciau pas ka gimdyt teks
viespatie tokios nemalonios personos nesitikejau, aciu dievui, kad dukryte palauke pilvelyje, kol jai pamaina pasikeis, ir iskart kaip tik atejo kita daktare po penkiolikos minuciu ir pagimdziau
. Va ka reiskia stresas
QUOTE(Barlamėja @ 2008 07 02, 00:27)
Man tai buvo baisiausias momentas kai pamaciau pas ka gimdyt teks
viespatie tokios nemalonios personos nesitikejau, aciu dievui, kad dukryte palauke pilvelyje, kol jai pamaina pasikeis, ir iskart kaip tik atejo kita daktare po penkiolikos minuciu ir pagimdziau
. Va ka reiskia stresas 
Dukryte daktaro issigando ir palauke..
Labai baisu buvo, kai po 20val saremiu patikrino ir pasake, kad kaklelis tik 2 cm atsiveres... toks liudesys, beviltiskumas apeme, nes jau skaudejo taip sakyciau saldziai, nebenustovejau vietoj. nemaloniausias momentas dar buvo, kai kaklelis atsidarinejo 9-10cm. nebezinojau kur detis is tikro ir tik tyliai aimanavau.
QUOTE(Grasilda @ 2008 03 25, 18:25)
O as ligi siol su siaubu prisimenu cezario pjuvio operacijos pradzia, guliu sau ramiai, nieko nejauciu, laukiu nesulaukiu mazylio verksmo, kai staiga pradejau apziurineti is leto visa palata...
tik zvilgt i lempas lubose, o ten kaip tik baigiamas daryti pjuvis ir praskiriama pilvo pleve, zodziu, vaizdelis kaip man bijanciai kraujo ir tokiu vaizdu, daugiau negu kraupus
Jauciu oro ikvepti nebeina, nebepakvepuoju ir girdziu saukiant sesele: jezau, jai sirdis stoja, kas cia dabar?! Kai pamate mano apmirusi zvilgsni, staigiai liepe ijungti visas sviesas, kad nebematyciau, po truputi atsigavau nuo kazkokiu dar papildomai suleistu vaistu i laseline, tik nezinia nuo ko ir kokiu
Daugiau akiu pakelti nebenorejau, nors ir maciau, kad vistiek viena lempa nedega ir ten matosi vaizdas, zvalgiausi toliau, bet jau labai atsargiai 
O man kaip tik buvo labai idomu ir norejos pamatyt,kas ten uz uzuolaidos vyksta
Matau,kad sunelis gime anksciau laiko,kvieciu i neisnesiotuku tema bendraamziu skyrelyje
Man tai per gimdymą laiko baimei nebuvo. Buvau labai susitelkusi į patį procesą, o nuotaika sakyčiau apskritai buvo kažkokia euforizuota - jaučiausiu tarsi transo būsenoje
Išvis kiek dabar prisimenu, baisių mometų apskritai lyg ir nebuvo
. Nebent nemalonių. Bet visi mano nemalonūs prisiminimai labiau susiję su pogimdyvine būsena. Pvz., kai pirmą parą po gimdymo vyras nešiojo iki nykštukų kambario, nes paėjusi kelis žingsnius apalpdavau
. Bet, ko gero, pats nemaloniausias prisiminimas - plyšusi tarpvietė, kuri apie save dar ilgai primindavo. Jei gimdyčiau antrąkart, tarpvietės plyšimo bijočiau labiausiai.











