pas mane ne vienas toks momentas buvo
1. kai atėjus gimdyt (išėjau iš namų kai sarėmiai kartojos kas 6min) pasirodė, kad kaklelio atsidarymas lygiai 1cm. akušerė maloniai nuteikė "neįsijausk, dar tik labai lengva pradžia".
2. kai pradėjus skatinimą, vandenų nuleidimą, padarius epidūrą, praskėtus kaklelį rankom iki 4cm, prasidėjo nerealus noras stumti. ir vat ta akimirka, kai matai gydytojos lengvai klaiktelėjusį žvilgsnį į anesteziologę, liepiant dar vieną dozę nuskausminamųjų lašint, kai anesteziologė pasako lengvai pasimetus, kad viskas, negaliu, nes maximali dozė jau sulašinta.
3. kai anesteziologė vis klausia ką reiškia, jog aš noriu stumti
(nevaldomas spaudimas, išeinamojoj angoj) ir į mano atsakymą tik ramina mane ir prašo, kad nestumčiau. (4cm atsidarymas)
4. kai operacinėj nukryžiavus niekas nelaukė kol suveiks narkozė.

nors gal tada nebuvo baisus momentas, nes tada jau totali kosmonautė buvau, nuo skausmo pervargus ir paklaikus