Vienodi vardai giminėje

Sutinku Žinoma, jeigu giminėje tikrai daug vardų kartojasi, gal atrodo nekaip, bet jei tik du žmonės visoje giminėje turi tą patį vardą, tai nematau čia jokios bėdos. Ypač, jeigu tėvams tas vardas tiesiog gražus ir jie nori jį suteikti savo vaikui. Asmeniškai, jei kažkas iš giminės norėtų dukrą pavadinti mano vardu, tikrai neįsižeisčiau.



Kodėl būtinai "kas antras"? Jei giminė didžiulė ir koks vienas vardas pasikartoja? Pas mus giminė labai didelė, joje vieną mergaitišką vardą turi pusbrolio dukra ir mano brolio dukra. Pusbrolio dukrai 22 metai, o brolio dukrytei 2 metukai ir jos niekada nėra viena kitos mačiusios, tiesą sakant, tą pusbrolio dukrą aš mačiau tik du kartus gyvenime, kažkaip labai retai bendraujam

Mano sūnaus vardas panašus į mano mylimiausio pusbrolio, bet skiriasi (galūnė kitokia), labai norėjau pavadinti tokiu vardu kaip pusbrolio, nes man jis gražus nuo seno, bet susilaikiau. O kai kurių antros ir trečios eilės pusbrolių vardus sužinojau tik prieš trejus metus, kai sudarinėjau giminės geneologinį medį

Gražiausiai nutiko mano draugei, ji seniai buvo sugalvojusi berniuko vardą, kurio norėtų sūnui (dar kol vaiko net planuose nebuvo). Tuo metu, kai pastojo, lauktis ėmė ir vyro brolio šeima. Draugės šeimoje sūnus gimė mėnesiu anksčiau nei pas vyro brolį ir jie davė berniukui išsvajotą vardą. Kilo baisus konfliktas giminėj, nes, pasirodo, vyro brolis su žmona buvo sugalvoję tokį patį Prasidėjo interpretacijos, kad vardą "pavogė" ir kokie jie nuskriausti, kad priversti ieškoti kito vardo, o joks netinka... Ką aš žinau, jau tokiu atveju gal geriau du vienodi vardai giminėje, negu toks, net kelis metus užsitęsęs konfliktas

sakoma vaikas bus nelaimingas jei duosi tevo varda... kiek cia tiesos kas zino..

Mano vyras labai ziuri, kad nebutu jo gimineje tokio paties vardo. Net kai rinkome berniukiska varda pasiuliau varda, kurio kilme tokia pati kaip ir vieno vyro suneno vardo, bet rasomas ir tariamas siek tiek kitaip. Vyras is karto uzprotestavo. Man nepatiktu du visiskai vienodi vardai tarp panasaus amziaus giminaiciu, bet kai truputeli skiriasi, tai jau nieko.

Manau draugu varda ar pazystamu varda duot tai nieko tokio, sako negalima duoti artimuju garbei varda, na ta prasme kad duodi varda turint galvoje konkretu zmogu( teva, seneli , proseneli) nes tada perduodi to zmogaus likima tam mazyliui.As nesu prietaringa bet kazkaip man logiskai atrodo jai vaikui suteikiamas vardas ne kaip asmenybei, o kai kazkokios jau asmenybes tesiniui.

Mano vardas toks pats kaip mano krikštamotės O krikštamotės toks pats kaip jos krikštamotės
Na tarkim Vardenės krikštadukra Vardenė, o pastarosios krikštadukra irgi Vardenė

Tai čia yra prietaras Bet, pvz., juk žmogaus likimas gali būti ir geras, nebūtinai blogas Tarkim, jei mano sūnus paveldėtų mano pusbrolio (į kurio vardą sūnaus vardas šiek tiek panašus) likimą, būčiau labai laiminga Nes tas mano pusbrolis daugiausiai pasiekęs visoje giminėje, labai geras, šaunus, protingas ir gražus žmogus, turintis nuostabią šeimą ir daug pasiekęs gyvenime
Jeigu duodamas vardas "kažkieno garbei", tuomet sutikčiau, kad yra tarsi skirtas "asmenybės tęsiniui" ir gal nelabai gražu vaiko atžvilgiu, t.y. jam tarsi užkraunama našta atitikti kažkokį idealą. Bet jei vardas duodamas todėl, kad tėvams seniai patinka, jų manymu, šis vardas tinka vaikučiui, tai nematau nieko bloga

Neduočiau, nes tada vaikui nenorom "prisegi" asociacijas su tuo kitu asmeniu, o kai su juo dažnai bendrauji, tai toks jausmas, kad iš vaiko asenybę atimi. Man kaip tik gražiausi vardai visai nepasitaikantys giminėj (nei mano, nei vyro), tai problemos kaip ir nėra.

Turiu ir aš dabar tokį rūpestį - pussesserė, su kuria daug ir gražiai bendravom, trūks plyš savo antrąjį nori pavadint tokiu pat vardu kaip mano antrasis Aš tą vardą ne knygose išrinkau ar kitaip, o nėštukiškai išjaučiau, išlaukiau kol ateis ir vaikeliui idealiai tiks. Ir niekam nesakiau iki gimdymo (slėpiau, tiesą sakant, ir vardą, ir lytį, kad niekas neužpavydėtų)
Ir štai, dar gimdymo namuose, per aplinkui ateina gandas, kad aš tą vardą pavogiau iš tos pussesserės Dabar ji aiškina, kaip buvo sugalvojus tą vardą iškart po dukrytės gimimo. Ogi kai gimdė dukrytę, mano mažasis jau trečią mėnesį pilvelyje sėdėjo, taip kad ir aš intensyviai galvojau, galbūt apie tą patį, tik nežinodama..
Na, būtų pusė bėdos - įprastas vardas, senas, giminėj tik proprosenelis turėjo. Bet aš prietaringa, ypač tokiais svarbiais klausimais. O ir giminėj buvo atvejis, brolių vaikai - bendravardžiai, bendrapavardžiai - ir tik vienas išgyveno. Ir baiminuosi dėl savo vaiko dabar, nu maža kas. Taip norėtųsi kad ji su savo kietakaktiškumu ir atsakomybę visą susirinktų. Aš papasakojau tą istoriją - bet ji visiškai abejinga - nu ir kas sako, o iš mano pusės dėdė su tokiu vardu vėžiu serga, tai ką - ir dėl to neduoti? Perkalbėt be šansų tokią jau. Net nežinau, kokio bukumo ir fantazijos trūkumo reik turėt kad taip daryt... Pikta labai, baisu ir apmaudu dėl tokio poelgio, pati jaučiuosi apvogta. Santykių irgi nesiruošiu gelbėt.
Vat taip vat būna su tais vienodais vardais.

o gal jus taip nesusireiksminkit. Gal ji tikrai jau seniai sugalvojo toki varda, svajojo apie berniua tokiu vardu, o jus savo sunu taip pavadinot. Tuomet tai ji turi jaustis apvogta. O kuo jus pussesere apvoge???????? Ir prie ko cia bukumas?

QUOTE(IndresS @ 2012 03 01, 18:47)

Turiu ir aš dabar tokį rūpestį - pussesserė, su kuria daug ir gražiai bendravom,  trūks plyš savo antrąjį nori pavadint tokiu pat vardu kaip mano antrasis Aš tą vardą ne knygose išrinkau ar kitaip, o nėštukiškai išjaučiau, išlaukiau kol ateis ir vaikeliui idealiai tiks. Ir niekam nesakiau iki gimdymo (slėpiau, tiesą sakant, ir vardą, ir lytį, kad niekas neužpavydėtų)
Ir štai, dar gimdymo namuose, per aplinkui ateina gandas, kad aš tą vardą pavogiau iš tos pussesserės    Dabar ji aiškina, kaip buvo sugalvojus tą vardą iškart po dukrytės gimimo. Ogi kai gimdė dukrytę, mano mažasis jau trečią mėnesį pilvelyje sėdėjo, taip kad ir aš intensyviai galvojau, galbūt apie tą patį, tik nežinodama..
Na, būtų pusė bėdos - įprastas vardas, senas, giminėj tik proprosenelis turėjo. Bet aš prietaringa, ypač tokiais svarbiais klausimais. O ir giminėj buvo atvejis, brolių vaikai - bendravardžiai, bendrapavardžiai - ir tik vienas išgyveno. Ir baiminuosi dėl savo vaiko dabar, nu maža kas. Taip norėtųsi kad ji su savo kietakaktiškumu ir atsakomybę visą susirinktų. Aš papasakojau tą istoriją - bet ji visiškai abejinga - nu ir kas sako, o iš mano pusės dėdė su tokiu vardu vėžiu serga, tai ką - ir dėl to neduoti?  Perkalbėt be šansų tokią jau. Net nežinau, kokio bukumo ir fantazijos trūkumo reik turėt kad taip daryt... Pikta labai, baisu ir apmaudu dėl tokio poelgio, pati jaučiuosi apvogta. Santykių irgi nesiruošiu gelbėt.
Vat taip vat būna su tais vienodais vardais.

<{POST_SNAPBACK}>

Eikit sau Džiaukitės savais vaikais, kad sveiki ir stiprūs auga, koks skirtumas, kurios čia pirma mintis ir pan. Negi tai pasaulio pabaiga, man nesuvokiama...
Bet tai kaip žmonės sugeba susipykti lygioje vietoje ir sugadinti santykius... Baisuma.

na, aš suprantu Indrę, kad tokia situacija nemaloniai nuteikia plius, jei ją pasiekia gandai "pavogus" vardą, jos vaikutis jau pavadintas juk, o anas dar negimęs. tik kaip suprantu, vaikučių pavardės turėtų būti skirtingos, jei pusseserių vaikai. ir aš pati tikrai pagalvočiau, kad fantazijos trūkumas. nes mums buvo atvirkščia situacija -turėjau vardą, niekam nesakiau, o pusseserė irgi kažkokiu mistiniu būdu jį savo antragimiui išrinko. na, pavadino pirma, tad mes ieškojome kitų vardų. radome nuostabius

Pabandysiu nesireikšminti. Gal ir seniai sugalvojo, gal ir ne vieną. Tik nieko aš apie tai nebuvau girdėjus. Sužinojau po laiko. Gaila, kad nežinojau, būčiau net nesvarstydama ir nesigilindama atmetus tą variantą dar pradinėj fazėj. Ne mano būdui kopijuoti.
Bukumas = nejautrumas šiuo atveju visiem ženklam, išskyrus savo pačios norus.
O kuom ji mane apvogė - nu griūk negyvas .. Pagalvokit pati.
Gerai būtų kad pakomentuotų perlipusios per tokią situaciją. Gal ir man kažkokių pliusų padėtų įžvelgti.