Keisti reiškiniai: nei miegi, nei nemiegi...

Sveiki

Man tai tokios haliucinacijos budavo vaikystej, paauglystej, bet gal siek tiek skiriasi nuo jusu pasakojimu. Dazniausiai pries uzmiegant kunas pasidarydavo sunkus ir negaledavau jo pajudinti o samone lyg ir aiski. Vieninteli atskaitos taska kuri jausdavau kaip save tai sirdis. Mano kunas vien nuo minties pasidarydavo bekrastis, jame sutilpdavo viskas, as pati, kambarys, butas, namas, tiesiog bijodavau daugiau plestis, dabar galvoju kad galejau pabandyt sutalpint savyje visa visata. Arba galedavau sumazeti iki dulkeles ir pasislepti sirdyje. Aisku bijodavau labai ir bandydavau atsibusti, pazadinti sese, bet kunas budavo kaip surakintas, jo net nejausdavau reikedavo labai dideliu pastangu kol pajudindavau koki pirsta o tada atgydavo ir visas kunas.

Paauglystėj man būdavo dažnai, atrodo guli lovoj jau lyg ir miego būsenoj esi, ir taip nejučia užsimerkus pradeda galva suktis lyg karuselėj, o paskui toks jausmas lyg kristum nuo kokio medžio ar šoktum nuo laiptų, tai net kojos sudrebėdavo man. O kažkur skaičiau, kad čia augančiam organizmui taip būna.
Įdomiai.

Man taip pat buna (beje man 15 m.). Jau antra nakti is eiles, lyg miegu-nemiegu, matau savo kambari tiksliai taip kaip ir turi buti is savo miegojimo busenos. Ir apima toks jausmas, lyg krisciau nuo krioklio, bet jausmas tikrai LABAI tikroviskas (prisimenu, anksciau kai buvau mazyte kaime ta pati sapnavau) , praita nakti dar sapnavau, kad supuosi, tiksliau, jauciu ta jausma, o sianakt, dabar juokinga atrodo, bet pagalvojau, kad esu 42 m. vyras ir toks jausmas apeme, lyg juo buciau . gal turit daugiau info apie tai?

Tik kartą esu sapnavus, kad pakylu ir matau save miegančią. kiek atsimenu, dar buvo laiptai vedantys žemyn, bet nenorėjau jais lipti, todėl ramiai atsiguliau atgal 'į kūną". Nžn, baisu nebuvo, tik keista pabudus.

O dabar neretai sapnuoju savo miegančios būseną, kambarį (tokį koks jis tuo metu yra) ir jame ką nors baisaus vykstančio (piktą šunį, garsus, nepažįstamus žmones ir pan). Būna baisu, bet sapne puikiai suprantu, kad sapnuoju ir žinau, kad reikia atsibusti. Va tas pabudimo procesas sunkiausias būna. Kaip pabundu paaiškint negaliu, bet pastangų prireikia Nesureikšminu, palaukiu kol širdies ritmas nurims, dažniausiai verčiuos ant kito šono ir miegu toliau

Aš linkus manyti, kad tai daugiau priklauso nuo pergyventų dienos įvykių- kuo daugiau streso dieną, tuo dažniau toks sapnas pasitaiko. Džiaugiuos, kad išmokau prabust ir tiek

Pilnai pritariu

Manu tai ir yra svarbiausia, kad suvoki jog tu sapnuoji. Mano atveju, aš suvokiau, kad tikrai nesapnuoju. vat tai labiausiai ir gąsdina. Gal ir sapnavau, bet suvokimas, kad tu nesapnuoji, ir kad realybei to būtų negali labai baugina

o kodel baugina?

Mus baugina tai, ko mes nesuprantam, nežinom nieko apie tai...
Daugelis žmonių stengiasi tai patirti, ką patiriate jūs, bet ne visiems lemta...

kaip kodėl? tiesą sakant, man net patikdavo sapnuoti baisius sapnus, kai atsikeli ir suvoki, kad sapnavai, tiek daug adrenalino pasigamina. Tik čia kitas atvejis. Man atrodo, kad aš nemiegojau, nepajutau to perėjimo iš vienos būsenos į kitą. Tik tas kažkas kitas pradingo Mane tai ne tik baugina, bet kelia siaubą. Po to aš kitą naktį bijodavau eit miegot. Neduok Dieve, kad tai pasikartotų

Perskaičiau visas šitas žinutes, ir man lengviau pasidarė, kad ne man vienai taip. Buvo laikas, kai panašūs "sapnai " lankydavo mane vos ne kas naktį. ir tesėsi apie tris metus. iškankino labai, niekaip nesisekė priprasti. O dingo, pasikeitus gyvenimo aplinkybėm,kai labai sumažėjo stresas, įtampa.Irgi ieškojau atsakymo, kas tai, bet labiau nukrypau į mediciną o ne į ezoteriką. Taigi, mano teorija kas yra tokie sapnai - galbūt tai naktinė epilepsija

Na ka merginos jungiuos ir as.

Tokie panasus sapnai mane daznai aplanko. Buvo gyvenime momentas kai del ju kankinausi puse metu. Bet puikiai suprantu kad tuo metu buvo daug itampos ir pan.

Paskutinis mane aplanke visai nesenai. Jausmas tas pats - miegu, bet esu samoningoj busenoje. Guliu taip kaip gulejusi. Is pradziu snabzdesys pasigirsta. Nemoku paiskinti, bet saltis pereina iki kailu smegenu. Tada suvokiu.. vel tas pats kartojasi, turiu isgyventi . Snabzdesys garseja. Suvokiu si karta tas padaras moteriskos lyties, jauciu jo buvima kambary, priesais lova. Po biski ta vieta ima raudonuoti, tokia blankia raudona. Suprantu, vel puls. Visom isgalemis stveriu kaldra ir sliauziu link kito kambario. Velniskai sunku, raudona sviesa stipreja. Pusiaukeleje pradeda spausti, uzgula mane. Snabzdesys ir radona spalva, tada bandau uzsidengti si kaldra... Vis garseja, atrodo isprotesiu. Tada pokst, pabundu. Jausmas tas pats spaudzia viska ir girdziu snabzdesius. Bet jau samoningoj busenoj. Visa slapia nuo galvos iki koju, sirdis tuoj per gerkle islys. Na ka 5 minutes pasedime, nusiraminame. Sviesa ijungiu. Ir meldziuosi angelui Mykolui.

Sitas sapnelis lengvas toks, palyginus ka isgyvendavau pries metelius. Kovojau su velniai zino kokiu padaru. Pirmam sapne jis man peili ismeige i pilva. Pabudusi skausma jauciau.. Kovojau as su juo ilgai, kol galu gale paskutinej kovoj, atradau jegu ir pati ji uzmusiau ir ismeciau pro langa. Atsibodo kekviena nakti bijot akis uzmerkt, jausti to padaro buvima...

Na va stai ir mano keli isgyvenimai. Nenoriu plestis per daug. Ir taip pakankamai prirasiau.

Diena atrodo kad gyveni ir sapnuoji, nakty miegi ir gyveni. Kazkas panasaus.

Bet kaip tu pati supranti tai kas vyksta? Kazkokios blogos butybes besiverziancios is anapus, bandancios uzimti tavo kuna?