Cezaris

Savo dukrytes-dvynukes pagimdžiau atlikus CP. Pirmą dieną savijautą buvo nekokia, nuo vaistų krėtė šaltis, 6 val. po operacijos negalėjau gerti, o taip norėjosi

Kitą rytą pati atsistojau ir nuėjau aplankyti mžylių. Siūles ištraukė 4 d. po operacijos, randas gana greitai sugijo. Bet tempimas pilvo apačioje kartais jaučiasi net ir dabar.

Pienukas atsirado 5 d. po CP, maitinau iki 1,2 mėn.

As ir po 2 cp. Ir nieko kitaip nedaryciau! Pirmoji-ekstrinis CP, nes istrigo galvyte. Psichologiskai buvau palauzta visai. Kaltinau save, kad nesugebejau pati gimdyti. Strigo, aisku, pieno galyba. Dar labiau stresavau. Ko pasekoje, pienuko mergina gavo tik 4 sav ir buvo prieita prie misiniu. Psichologiskai atsistaciau tik po pusmecio, nes mergyte labai jau sparciai vystesi,6 men.stovejo, 7 men jau ropojo, o 10men pab. pradejo ne vaiskcioti, o begioti. Nuo 1m.7 men laisvai kalba...Jau turiu ir atraja 3 men.po planinio cp. Nesukau galvos, nes nebuvo net kada ir mastyti apie savo pojucius. Fiziskai atsigavau vos ne ant rytojaus. Skausmai,aisku, buvo, bet pakenciamai. MAno nuostabai pieno turejau lengvai ir be skausmu jau 3diena. Ir dabar dar maitinu sklandziu sklandziausiai. Vienintele isvada: psichologinis-vidinis stabilumas- ramuma ramuma ir pasitikejimas

labai lengvai praejo mano cezariukas.antra diena jau visai gerai vaiksciojau,o trecia jau begiojau.buvau gimdyt pasiruosus naturaliai,be nukausminamuju.taciau daktaras atejo pasake kad dubuo netikes gimdymui,vaiko kaklas apsisukes su virkstele 2k,tad sako rytoj pjausim.dabar jau nebenoreciau naturaliai.ale visai gerai buvo kad neskaudejo.o pjuvis nepasakyciau kad ypatingai skaudejo

As tai labai puikiai jauciausi po CP jaupraejus valandai po operacijos pati keliausi is lovos ir ejau i wc ir jegu atsirado ir nieko neskaudejo . tik zinoma uz tai gerokai gavau velniu nuo gydytojos, nes sakoma kad keltis galima tik praejus ne anksciau kaip 6 val o ir paskui man nei to pjuvio skaudejo, ne dar ko nors

Kadangi pati esu gimdymo skyriaus darbuotoja,todėl, kad atsakyčiau į temą,- parašysiu ką veikia akušerė CP metu rajono" KAIMUKO "ligoninėje. Kadangi KAIMUKUOSE vaikų slaugytojų nėra jau keli metai, tai visą darbą su gimdyve prieš gimdymą , gimdymo metu ir po gimdymo atlieka akušerė. Tai labai profesionalu ir kaip ir visame civilizuotame pasaulyje akušerė yra ta specialistė kuri atsakinga už mamą ir jos kūdikį nes baigusi rimtesnius ir ilgiau trunkančius mokslus už slaugytojas. Tai įžanga. CP metu akušerė, nuvežusi gimdyvę į operacinę, priešoperacinėje palatoje pasiruošia visą reikalingą reanimacinę pagalbą jeigu kartais jos prireiktų naujagimiui. Operaijos metu apsirengusi sterliais rūbais , pirmutinė iš operuojančių gydytojų rankų priima VAIKELĮ, jį kartu su neonatologe apžiūri, įvertina, reikalui esant reanimuoja, atneša pasisveikinti MAMAI ir jei leidžia mamos būklė, pirmą kartą mamai padeda pamaitinti VAIKELĮ dar operacinėje ir prižiūri kartu su mama grįžusius po poeracijos. Taip yra visose ligoninėse, išskyrus perinatalinius centrus, kur yra gimdymo patologija. Dar atlieka daugybę įvairių darbų, kad visus išvardijus ir suskaičiavus, kiltų Jums klausimas- kiek gi jos uždirba už tokį įtemptą darbą. Atsakau lygiai 1000litų LAPELYJE. Juokinga... Man ne, skaudu, bet mes dirbam iš idėjos ir tuo didžiuojamės Gydytoja neonatologė CP operacijos metu kartu su akušere dirba ranka rankon - komandoje

Prieš 3,5 mėn. po planinio cezario pagimdžiau dukrytę. Kai sužinojau, kad darys operaciją, susinervinau, nes labai norėjau pati gimdyti, bet dabar galvoju, kad tai buvo tik į gera, tuo labiau, kad vaikelis nemažas.
Mano nuomone, operacijos pliusai yra tie, kad nereikia niekur skubėti, nieko neskauda, gali nusiteikti psichologiškai, kad jau gimdysi. Na, o minusai, kad negali iš karto gauti vaiko (bet čia ir po normalaus gimdymo ne visada jį duoda), kad taip ir nesužinai, kas yra sąrėmiai (nu čia galioja tik planiniam cezariui) ir kad taip ir neišsiaiškini, kurią dieną tavo vaikas būtų pasirinkęs ateiti į šį pasaulį.
Po operacijos parą teko išgulėti. Sunkiausia buvo tai, kad 6 valandas neleido nieko net atsigerti. Skaudėti nieko neskaudėjo - vieną kartą pradėjus mausti pjūviui, prašiausi nuskausminamųjų, o paskui prieš naktį akušerė pati įkalbėjo dar vienai dozei, nors skausmo nebuvo. Bene sunkiausia yra kitą dieną atsikelti iš lovos, bet ir tai išgyvenama. Labai pravertė specialus ortopedinis korsetas. Jį nešiojau 2 mėnesius po gimdymo - lengviau vaikščioti ir sunkesnius daiktus kiloti.
Pirmas kelias paras šiek tiek skaudėdavo šlapinantis, bet čia gali būti ir dėl to, kad po operacijos buvo įvestas kateteris, gal jis kiek pakenkė. Na, bet tai smulkmena.
Antrą dieną po operacijos jau puikiausiai vaikščiojau, nors šiek tiek palinkusi į priekį, bet pe pašalinių pagalbos. Dukrytę pirmą kartą pamaitinau maždaug po paros ir kelių valandų ir iki šiol maitinu pati - dėl to jokių problemų.
Pjūvio vieta šiek tiek aptirpusi, nejautri, bet tai po truputį praeina.
Taip kad viskas išgyvenama, nėra čia nieko itin baisaus, svarbu nesijaudinti, pozityviai nusiteikti ir džiaugtis vaikeliu

Tai šalutinis spinalinės nejautros poveikis.

Aš turėjau tris sekcijas Žinoma, skauda, žinoma, nemalonu. Bet: kaip jausies, labai priklauso nuo pačios moters. Tarkim, aš esu greitų apsisukimų, gaji kaip katė, taigi jau vakare po dieną atliktos sekcijos keldavausi ir vaikščiodavau po palatą, bent susitvarkydavau higienos reikalus, o kitą rytą judėdavau kaip įprastai. Jei norisi pavaizduoti ligonę ir pagulėti lovoj parą arba ilgiau, tam priežastis yra-nagi tikrai skauda Bent akušerių pasakojimais tokių mamų yra daug.
Tiesa, mūsų akušerijos skyriuose vyrauja neteisinga nuomonė, kad po sekcijos negalima gerti ir valgyti. Visame civilizuotame pasaulyje tai leidžiama, o pas mus ne-taip ir neišlipo iš tarybinių laikų taisyklių

Man gerti leido iškart, bet tik negazuotą vandenį.
Maisto burnoje neturėjau daugiau kaip dvi paras Valgiau penktadienį vakare, naktį prasidėjo sąrėmiai, šeštadienį jau patekau ant operacinės stalo, o valgyt davė tik pirmadienį ryte. Arbatos ir du džiūvėsius. Ėst norėjau kaip šuo. Dar niekada gyvenime nevalgiau tokių skanių džiūvėsių

Planinis cp pries 3 men. Kategoriskai nenorejau gimdyti naturaliai ( turejau jau toki malonuma, aciu ), tai prisiprasiau cezari. Pasakyti kad labai patiko , tai negaliu, bet DAUG geriau, negu naturaliai, nes po naturalaus koki menesi, o gal ir daugiau buvau kaip invalide , ne atsisest normaliai , o jau atsiprasau tualeto reikalus prisimenu kaip antra gimdyma . O dar tas procesas kosmariskas su saremiais, skatinimais, stumimais, plysimais. Cia viskas buvo greitai ir bent pradziai neskausmingai, visai nebijojau, labai pasitikejau visa mediku komanda, nes zinojau, kad tai yra vieni is geriausiu, tai viskas praejo labai sklandziai . Taip, pirma ir antra diena buvo labai sunku, miegoti nepatogu, apsiversti skauda. Taip, pjuvio vieta labai skaudejo, bet tam yra nuskausminamieji vaistai, turejau savu, tai problemu nebuvo ( o tai taupo, skaiciuoja ), narkoze buvo spinaline, tai zinojau, kad gali skaudeti galva, del to labai-labai daug geriau ( per pirma para 6 litrus mineralinio, aisku negazuoto ir dar 3-4 Ringerio laselines, taip pat turejau savo ), ir antra diena geriau daug + laselines ( taip ir nesupratau, kodel valgyti neduoda , bet turejau arbatinuka, arbatos, kavos ( labai rekomenduoja pries galvos skausma ), dziuveseliu, tai ir baliavojom su kaimyne, o dar kita diena , tai jau valgiau savo maista kaip reikia . Labai praverte dirzas, kuri naudojau nestumo metu, o jau veliau nusipirkau pogimdyvini. Vaika prasiau kad isnestu nakciai, pampersus pakeisti kvieciau sesute, nes baisu buvo ir silpna. Isvaziavome is ligonines trecia diena, nes pasake, kad paliks jau vaikuti ir nakciai, tai supratau, kad nepajegsiu viena susitvarkyti, nes palatoj tvanku , kovos kietos , dar kaimyne su vaiku, o namuose bent vyras nakti gales paciucinti. Pirma savaite dar leidau nuskausminamuju, nes ant vakaro pradedavo skaudeti pjuvio vieta, bet i lauka isejome jau po 5 dienu, vaziavome kasdien i soda ir i miska grybauti ( orai buvo puikus, maziukas vezimelyje miega, o mes aplink grybus renkam ) ir taip visa menesi. Tai galiu pasakyti, kad moraline busena buvo puiki, na o fizine kiek blogesne, bet sauleti ir geri orai padare savo ( nezinau, kaip butu, jeigu dabar tektu gimdyti ). Dar pamirsau, kadangi nuo pirmu dienu maitinau tik misinukais, tai jokiu problemu su maitinimu neturejau, vaikas buvo ramus, valge noriai, kas 3 valandas, o visa kita laika miegojo, arba buvo geros nuotaikos, o man nebuvo jokiu problemu su (.)(.), del sito dalyko taip pat buvau labai laiminga. Dabar po beveik 4 men. dar jauciu kad kazkoki diskomforta pjuvio srityje, pilvas nutirpes ir randas kartais paskauda, bet vistiek dar karta pasirinkciau tik cp.

man pries 2sav buvo extra cp, po 12val kankinimosi pasake kad darys cp tad psichologiskai nebuvau pasiruosus del to sunkiau buvo atsigaut.po operacijos praejus 2val atsubudau ir iskart isreziau dukrytes varda tik tiek teprisimenu, angelely atnese dar po poros val tik parodyt kai isnese tai vos neapsiverkiau norejau kad paliktu su manim, aisku dar nezinojau koki skausmai laukia pati atsikeliau y wc kita diena su seseliu pagalba nusliauziau, buvo ir galvos svaigimas ir silpnumas.praejus 6 val po operacijos jau galejau savo dukryte pamaitint ir maitinu lig siol...

man kazkaip irgi labai normaliai viskas praejo, apturejau spinaline nejautra, del ko labai dziaugiuos, kadangi labai gerai suleido vaistus, ir savo maziuka pamaciau po keliu sekundziu. atsigauti pavyko greitai, aisku para laiko gulejau intensyvioj, bet maziuka atnesdavo. rytojaus diena jauciausi daug geriau, kadangi priverte vaikscioti, o kaip kad kazkuri sake, kuo greiciau pradedi vaiksciot tuo greiciau geriau jaustis pradedi. kai grizau namo jauciausi isvis gerai, viska pasidarydavau. pienas atsirado kaip ir naturaliai gimdancioms, po triju dienu, tik mano tinginiukas buvo ir neeme (.) tai tekdavo nusitraukinet. beje nzn ar cia visoms taip, bet pienas dingo mazdaug po triju savaiciu, bet gal cia nepriklauso nuo to kaip gimdei. po dvieju menesiu nuejau pas savo ginekologe pasitikrint, tai sake kad jau ir sportuot galiu, nors pjuvis buvo didesnis nei paprastai, kadangi gime mano maziukas 4392 g bet seip esu labai patenkinta ir jei D duos tai antra mazyli taip pat gimdysiu CP pagalba . va

O aš CP daugiau nebenorėčiau... Kadangi jis nebuvo planinis, žinau, ir ką sąrėmiai reiškia, nuo kurių kartojimosi kas minutę man jau akyse buvo balta (tik neteko patirti paties stūmimo). Bet po operacijos jaučiausi labai blogai, visas 5 dienas, kol buvau ligoninėj, gaudavau nuskausminamųjų. Į tualetą viena nenueidavau savaitę(nors jis buvo palatoj), vesdavo (tiksliau, beveik nešdavo) vyras, nes kiekvienas išlipimas iš lovos baigdavosi alpimu Beje, po operacijos rimtus reikalus atlikau tik 2 kartus per savaitę ir tai tik mikrolax dėka...
Dukrytę parodė dar operacijos metu, paskui atnešė į intensyviosios pagalbos skyrių pamaitinti ir nakčiai jau paliko mums palatoje (sakė, galėsim patys nuspręsti, ar pasiimti vaiką nakčiai, ar tik nuo ryto. Mes norėjom tik nuo ryto, nes parą laiko man net galvos pajudinti neleido, bet vaikų sesutė net neklausė - yra vyras kartu, tegu prižiūri pats (įsivaizduokit, kiek jam sterso buvo )).
Pieno atsirado jau trečią parą ir iki pat dabar (mažylei 3 mėn) man vis atrodydavo, kad jo net per daug Bet dabar jo kiekis jau susitvarkė
Tikiuosi, antrą kada nors galėsiu gimdyti pati