Musu maze (jai beveik 1

) su mumis miegojo nuo gimimo, galvojau ir as kaip atpratinti nuo to, bet tiesiog viskas susitvarke pamazu savaime, o svarbiausia dukryte nepatyre jokio streso po trupti "besikraustydama" i savo lovele

dabar ji jau menuo, kaip miega atskirai

Miegojome kartu del to, kad taip buvo patogiau visiems, nes turejome didelius pilvo skausmus, tai prisiglaudus ismiegodavome visa nakti, kai skausmai apmazejo, bandziau ja perkelt i lovyte, bet po TOKIOS savaites, nusprendziau, kad geriau miegoti kad ir sedom, bet kad nereiktu visa nakti kas dvidesimt minuciu supti ant ranku, per lovytes krasta pakorus ranka ja glostyti, o paskui diena ieskoti, kas galetu pabuti su tavo kudikiu, kad tu bent pusvalandi isimiegotum

As esu labai jautri mama ir gal del to labiau ziuriu vaiko poreikiu nei savo, nes galu gale ta kudikyste taip greitai prabega

o gasdinimu, kad negalesiu atpratint nuo miegojmio kartu tai tiek daug prisiklausiau, bet va dabar galiu visiems pasakyti, kad tegu gasdina toliau, nes kiekviena mama zino kaip ir kada jos vaikui buna geriau

kai budavo labai blogai, daznai guosdavau save, kad iki 20 metu gi nemiegos kartu
o del vyro, tai parodo koks jo supratimas apie atsiradusi kudiki, ir nepykit mielosios, musu kai kada nesupratinguma "vyriskiems" poreikiams (juk su vaiku "isigyjame" dar viena gal net mazesni vaika

), gi ir mes norim demesio, o vaikai gi miega ir diena, ir seneliams galima jais duot pasidziaugt, galu gale vyresnius i kokia mokyklele isleist, o tada brangiausiam laiko ir lieka
Va prirasiau cia bile ko