
Manau aš nereikia pripratinti ir viskas
aš nei vieno nepratinau į lova turi lovyte savo ir jokiu problemu dabar neturiu

QUOTE(dark @ 2006 01 13, 08:55)
Iš principo galvoju, kad elgiuosi gerai miegodama su vaiku-mano vaikis nebijo svetimų, nekrupčioja, ramus. Kas galėtų paneigti, kad tai ne dėl saugumo jausmo, patiriamo nuolat jaučiant mamą šalia??? 

Visai nebūtinai


Mes irgi iš pat pradžių neturėjom net kur vaikiškos lovytės pastayti kambary, bet vistiek buvau nusistačius nemiegoti su vaiku, nes man pačiai buvo baisu, kad neprigulčiau, neprispausčiau...
, o ir pačiam vaikui neramu miegoti, kai šalia dar du žmonės vartaliojasi nuo šono ant šono
Tai mažių migdydavom vežime. Nors ir reikdavo keltis maitinti naktį. Užtat dabar jokių problemų.
O kaip atpratinti, tai gal bandyti perkelti jau miegantį vaikiuką? Kelis kartus atsibus ne tėvų lovoje, gal nebe taip baisu ir lovelėj bus meigoti?


O kaip atpratinti, tai gal bandyti perkelti jau miegantį vaikiuką? Kelis kartus atsibus ne tėvų lovoje, gal nebe taip baisu ir lovelėj bus meigoti?

Mano dukryte miega savo lovyteje, isskyrus kai serga arba dygsta dantukai, nes tada galima sakyt isviso ir nemiega, o jus nebijot kad vaikas gali iskristi is lovos juk atsibunda ir nuropoja kur tik nori, pvz viena karta kai miegojom tryse mazoji nuropojo i kojugali ir ikando vyrui i kojos pirsta bet juk galejo ir iskristi, o jai vaikas nuolat miega tevu lovoj juk gali ne pirstu susidometi o ant grindu gulinciu kokiu daiktu.

Iki 4,5 mėn. mano sūnutis miegojo savo lovytėj ir naktį keldavos tik vieną kartą valgyt
bet po to prasidėjo dantų dygimas
pradėjo keltis kas 40 min ir prašyti valgyt
iš pradžių stengdavaus pamaitinus įkelt į lovytę, ko pasekoje buvo klykiantis vaikas ir neišsimiegoję tėvai
Po to karts nuo karto užmigdavau bemaitindama
vaikas likdavo pas mus
O dabar pusė nakties lovytėje, kita pusė - pas tėvelius lovoje
Miega vyrutis per vidury, nei karto nebuvo iškritęs
aš neįsivaizduoju kaip galima nejusti jei vaikas nuropojo
šiaip tai norėčiau,kad vaikas išmiegotų savo lovelėje, bet kol kas tai nelabai įmanoma
lovytėj miegodamas keliasi kas 30-40 min, o pas mus lovoje tik 1-2 kartus









šiaip tai norėčiau,kad vaikas išmiegotų savo lovelėje, bet kol kas tai nelabai įmanoma


Mums dabar 1,5 men, nuo 3 sav mažylė miega ne tik, kad savo lovytėj, bet ir savo kambary (šalia manęs ir jos padėtos racijos, tai aš puikiausiai girdžiu, kai ji prabunda). Tam kambary yra ir didelė lova, kurią pasikloju, nes ten atsigulus maitinu ir kartais , jei maziukė prabunda paryčiais, tai jau abi toj lovoj užmiegam
, nes neturiu jėgų ryte migdyt ant rankų. Bet tikiuosi, kad nuo to, ji neįpras, svarbu iš vakaro kartu nesiguldyt.

O aš manau kad visai miela gulėti vienoj lovoj su vaikučiu.
pati niekad nebandžiau pas mus guldyti, nes neatsakau už mūsų tėvelio judesius miegant




QUOTE(amelijaž @ 2006 06 05, 19:55)
O aš manau kad visai miela gulėti vienoj lovoj su vaikučiu.
pati niekad nebandžiau pas mus guldyti, nes neatsakau už mūsų tėvelio judesius miegant





Patikek tikrai labai miela ir malonu - tik be galo erzina kitu pastabos ir reakcija, kai pasakau, kad dukryte miega su mumis...

Aš taip pat pasiguldau vaiką į lovą kai neramiai miega
jam ir ramiau ir jaučia šilumą tai iš karto užmiega


Mano mažiukė lieka mūsų lovoje nebent po rytinio maitinimo, kai patingiu ją nunešti į lovytę. Ir kartais būna, kad numigus dar porą valandų atsimerkiu, ir pamatau mažą veiduką, dvi akytes spoksančias į mane ir šypsenytę. Mama miega, o vaikutis tyliai guli šalia, koks malonumas

Sutinku, kad malonu, kai atsibudus pamatai mažas akytes į tave žiūrinčias
, bet per naktį tai nenorėčiau, kad miegotų mūsų lovoj. Pirmiausia, kad nepriprastų ir paskui nereiktų galvot, kaip atpratint. Kitas dalykas - manau, kad pati prasčiau išsimiegočiau, nes tikrai negaliu visiškai atsipalaiduot, kai šalia toks kleckiukas (nu čia bent jau man taip). O dar viena priežastis (dėl ko, beje, paguldėm mažiukę vaikų kambary), kad jai prabudus, be reikalo nebudintume tėčio (jam visgi ryte į darbą)

Mano mažulka iki 6 mėnesio su mumis miegojo, po to kaip niekur nieko savo lovytėje, dabar vėl kartais pasiprašo pas mus ryte, tai mes neprieštaraujame, nes tada ir ji ilgiau pamiega ir mums leidžia išsimiegoti.