Kūčių diena ir vakaras

Na taip iš tikro,
mes kaip tryse ,
tai aš tik kaip vaikas nueina miegoti,
padedu dovaneles.
O kada jau vyras man tai net nežinau

Mes kūčias švenčiame,
pas uošvius,sėdime prie kūčių stalo..
Ir panašiai.
Ten būna ir mano tėvai tai labai linksmai pasėdim.
Paskui visi važiuojame į pemenėlių mišias,
veliau parvežame uošvius namo,ir mano tėvus nuvežame namo,
ir patys pagaliau gryžtame į namučius,dukra jau eina miegoti,
o mes su teveliu paziurim koki filmą ir einame miegoti.
Kalėdų rytas :
6 . 00 h :
-KELKITES KELKITES KALĖDOOOS DOVANOOS
Atsikeliam pakuojam dovanas,valgom pusryčius..
Paskui pasiemame dovanelės kitiems ir važiuojame
pas mano tėvus paimame juos ir važiuojame pas uošvius,
ten jau būna mano broliai ir seseris su savo vaikais
Taigi keičiames dovanomis ir švenčiame

Manau,kad ir šių metų kūčių vakaras bus kaip ir praėjusių metų...su mergaitėm pasidarysim stalą, pavalgysim, važiuosim į bažnyčią...ech...smagus tas laukimo metas.

Kūčių diena man labai labai patinka.
Tai tiesiog taip pat nuostabu kaip ir Kalėdos.

Taigi. Ryte atsikeliu su sese ir tvarkome namus, kadangi tėvai būna išvažiavę į darbą. Jie grįžta 15 valandą, todėl turime iš peties paplūšėti. Dažniausiai apsiperkame 23d. vakarą, nes jau per Kūčias, nebelieka laiko. Todėl apsitvarkiusios ir pasiruošusios laukiame tėvelių grįžtančių iš darbo. Kol jie grįžta būna jau tamsu, man patinka kai lauke būna tamsu. Nusiprausę ir apsirengę važiuojame į Rotušę prie Kalėdinės eglutės. Ten šiek tiek pabūname ir tada važiuojame pas diedukus. Valgome Kūčių vakarienė (nuostabiausia yra kisielius ir koldūnai su grybais), išvyniojame dovanas, kalbame. Būna labai smagu. Į vakarą, apie 20 valandą grįžtame namo ir einame pas tėčio brolį. Ten man labai patinka, nes gauname daug dovanų, kadangi būna susirinkę ir tėčio sesers šeima. Kai gauname dovanas ir suvalgome "naktipiešius ", einame į vaikų kambarį žiūrėti kokio nors Kalėdinio filmo. Dažniausiai grįžtame 0.00 valandą.
Grįžę namo tėvai eina miegoti, o aš laukiu kol jie įmigs ir padedu dovanėles po egle.
Būna labai sunku, nes kai kur grindys sugirgžda, o mama kietai nemiega.
Padėjus dovanas užmigti velniškai sunku, ir tai padarau tik į paryčius.
Tokios mūsų šventės:)

Na, jeigu švenčių išvakarės tai kaip supratau yra Kūčios, per jas dažniausiai ryte daug daug tvarkausi ir ruošiuosi. Apžiūriu ir dovanas ir patikrinu ar viskas yra, viskas supakuota. Išsimaudau, išsipuošiu ir laukiu kol grįš tėvai iš daro. Tada keturiese (turiu sesutę) vykstame prie Rotušės eglės, po to pas senelius, ten vakarieniaujame, bendraujame, dovanas vyniojame. Grįžę namo, einame pas tėčio brolį, ten taip pat gauname dovanų, žodžiu būna labai smagu. Kūčios man kaip ir šventė, todėl daugiausiai jaukumo man suteikia 23d. Tada aš, sesė, mama ir tėtis ruošiamės, maistą gaminam, kisielių verdam.

Kadangi dažniausiai vaikystėje Kūčias švęsdavome pas močiutę, tai dovanas rasdavome vos tik įžengdavome į kiemą, prie laukųjų durų (gyvena nuosavame name) arba įpusėjus vakarui Senelis (Kalėdų) taip pat jas palikdavo prie durų. Atsimenu kažkada pavalgę žiūrėjome TV (mišias berods) ir su sese laukėm kada ateis Kalėdų Senelis (nes dar nebuvo padėtų dovanų), paskambins į duris. Kai nesulaukėm močiutė sako "eikit pažiūrėti gal jau yra dovanos", mes aišku nubėgam ir akurat yra dovanos. Tai tada taip gailėjomės su seserimi, kad neišgirdome kaip Kalėdų Senelis skambino į duris O per Kalėdas dovanas gaudavome ryte savo namuose

Na ir aš parašysiu mūsų Kūčių dieną ir vakarą - kai gyvenau su tėvais, ir dabar .

Kai gyvenau su tėvais, aišku Kūčių dieną praleisdavom abi su jaunesne sesite mokykloje. Tuo metu mama tvarkydavo namus, ir jau ruošdavo Kūčių patiekalus. Grįžusios, mes taip pat prisidėdavome prie tvarkymosi, o vakare - tėtis nukeldavo iš palėpės dirbtinę (deja ) eglutę, girliandas, žaisliukus, ir abi su sese pasiginčydamos puošdavom eglę ir namus. Tuomet ruošdavom stalą, pačios pasipuošdavom, ir visa šeima sėsdavom Kūčių vakarienės. Tėtis po stalu padėdavo šieno avinėliams, o kai netekom močiutės, visada padėdavom tuščią lėkštelę jai.
Na, o po vakarienės sekdavo šventinių filmų žiūrėjimas, arba tiesiog užgesinus šviesas, įjungdavome grojančias girliandas, sukabintas ant langų-sėdėdavom, klausydavom ir grožėdavomės .

Dabar Kūčių diena atrodo taip: būna pakuojamos dar nesupakuotos dovanos, o kadangi jos visos būna nesupakuotos, tai yra ką veikti . Kai viską supakuojam, susidedam daiktus ir važiuojam į parduotuvę, kur dar perkam gėrimų, saldainių, dar ko nors, ir tada, jau atėjus vakarui (nes ta diena laabai greitai prabėga), važiuojam pas MV senelius. Čia močiutė jau būna paruošusi vakarienę, susirenka MV tėvai, sesė, dėdė su teta ir kartais vaikais, su antrom pusėm ir valgome šventinę vakarienę.
Po jos, MV mama tampa "Kalėdų seneliu", visi jau turi būti pasiruošę eilėraštukų, dainelių, anekdotų, ar istorijų, už kurias gauname dovanų. O patys dovanas įteikiame atvažiavę pas senelius. Kažkaip pas juos niekas nesidovanoja dovanų Kalėdų rytą, kas man yra priimtina labiau, nes pas tėvus jos visada būdavo randamos po eglute ryte .
Na, o po dovanėlių visi veikia kas ką nori - plepa, žiūri tv ir tiek tos veiklos .
Vėliau visi išsiskirsto, o mes su MV liekam nakvoti, o Kalėdų dieną toliau važiuojame - pas mano tėvus.

Kiek atsimenu tas vaikiškas šventimas su tėvais būdavo daug gražesnis, džiaugsmingesnis, jaudulingesnis ir visoks koks, nei dabartinis šventimas. Vien jau tikėjimas Kalėdų seneliu, jo laukimas ir saugojimas per naktį, kada gi ateis (taip ir nenusaugodavom ), ir dovanėlių išpakavimas Kalėdų rytą kokią šeštą valandą ar net anksčiau !!
Na, o dabar kažkaip jau nebetaip..

ech, kokia miela ideja nes mano nuomone tas plotkeles lauzymas daznai tampa nejaukia tyla, o dar blogiau, jei kasnors sugalvoja tyla uzpildyt juokeliais


manau panaudosim siemet, vis kazkoks uzsiemimas

mes turim viena kuciu tradicija, kokia kazin ar dar kur galima rast ir susiformavo visai netyciu, bet jau kokius 15metu yra vienas is kuciu patieklu buna nelukstenti graikiski ir lazdyno riesutai, kuriuos pasiliekam pabaigai ir valgyti paskutiniji "patiekala" visi kraustomes ant zemes su plaktukais tik va paskutinius keleta metu kartu svencia ir mb tevai, tai jie nelabai to supranta ir neprisijungia, todel b jiems prigliaudo

o siaip viskas kaip ir pas daugeli: eglutes puosimas, maisto ruosimas ir po vakarienes dovaneliu pakavimas vaikysteje dovanas ispakuodavom kaledu ryta, bet dabar dalis susirinkusiu po vakarienes vaziuoja namo

Mūsų Kūčių vakaras panašus į daugelio. Ryte kartu su dukryte sukamės virtuvėje. Verdame kisielių, darome mišraines, silkę, kepame sausainius, vaflius. Pernai kai mažylis buvo vos vieno mėnesio, dukrytė labai man padėjo, buvo mano lyg dešinioji ranka, šiemet bus šiek tiek daugiau laisvės. Taigi ruošiame maistą, tačiau ne dvylika patiekalų. Tvarkome namus ir laukiame kol grįš vyras-tėtis. Kai jis grįžta nusiprausiame ir važiuojame pas mano tėvus. Ten valgome, dalinamės dovanėlėmis, laužome paplotėlius ir panašiai. Tada nuvažiuojame pas vyro brolį, mūsų šeimos labai gerai sutaria, todėl ten labai linksmai pabūname, grįžtame vėlai. Grįžę, nusiprausiame ir krentame į lovas.

nes mano nuomone tas plotkeles lauzymas daznai tampa nejaukia tyla, o dar blogiau, jei kasnors sugalvoja tyla uzpildyt juokeliais

Mes visada laužiam plotkelį ir ką nors kiekvienam palinkim. Labai rimta ir tokia, sakyčiau, šventa būna akimirka.

o pas mus tai Kūčios tokios jau gal 8 metus mamytė dažniausiai dirba iki 20h vakaro, tai vakarienę ir stalą paruošiame mes su tėveliu kasmet būna vis naujų patiekalų visad gaunasi daugiau nei 12.. gyvenam kaimely, tai dažnai parduotuvėj nebūna reikalingų produktų, todėl dieną prieš Kūčias lekiam į miestą parsivežt visko, ko reikia eglutę kambary puošiam gal 2 savaites prieš Kūčias ir Kalėdas, bet lauke, pavėsinėj, visada puošiam per Kūčias dažniausiai vakarieniaujam kartu su abiem močiutėm tėvukas tik vienas, o ir jis dirba Vokietijoj.. važiuojam visad į Piemenėlių mišias ir po jų sėdam prie stalo

mehazon kaip viskas gražiai ir šiltai atrodo