Musu spanielyte (1,5 metu) irgi baisi dukrytes "draugeska" pasidaro, kai ta kokia baronka ar javainiuka valgo. Nes seip tai tampoma tikrai nesileidzia, atsistoja ir salin nueina. Kai laukiausi, tai labai nerimavau, kad vaikelis tik alergiskas suns plaukams nebutu. Bet tfu tfu- nieko. O paskui kai is gimdymo namu parsivezem, tai leidom apuostyti, susipazinti. Kadangi iki siol visas demesys ir svelnumas tik jai buvo skirtas, tai is pradziu suniui manau streso buvo. As zaidziu su dukryte, tai ta is savo dezes zaisla atsitempia, mazdaug "zaisk su manim"

Oi, kaip prisimenu, viena ranka barskuti barskinu, kita metau kamuoliuka suniui. Palaipsniui viskas susideliojo. Dabar jau tikrai demesio nepavydi.
Su plaukais kovoju, trumpai kerpu ant vasaros, kasdien plaunu grindis. Ant tos dalies lovos, kur zaidzia mergaite, suniui lipti draudziama. Nors paskutiniu laiku, tai mano plauku daugiau negu jos buna
Musu "sabakinas"-musu seimos narys. Plaukus sutvarkom, su lojimais irgi susitvarkom, ar tai duris atrakintas paliekam, ar ja i laiptine pasitikti isleidziam, pasimajakinam kaip zenkla, kad prie duru. Kazkuri mama rase, kad sunku tvarkytis su suneliu ir vaiku, o man buna kad varom visos trys i parka, kai tevelis dirba: viena ranka vezima vezu, kita pavadeli laikau. Ir nieko tokio. Tiesiog jei apsiprendi laikyti, myleti, tai iseiti tikrai galima rasti
O kad nuskriaus...tokiu minciu niekada nebuvo. Juk ne tik sunys vaikus zaloja. Ziurekit broliai tarpusavy buna susimusa, apsidrasko. O jau nesneku apie tuos atvejus, kai reanimacijose tevu sumusti vaikuciai atsiduria...