QUOTE(trr @ 2008 02 19, 15:22)
kai sulaukem sunaus, musu kalytei buvo metai, ji pakankamai klusni ir isaukleta, nes zino apie dievu rustybe.

kol kas, kol vaikas neropoja nezinau kaip jie bendraus,
aisku bus patampymu, bet manau ji sugebes issisukti. reiks svelniai saugot viena nuo kito

del plauku jokiu problemu neturim, nes tokia veisle (triminguojama, tad neturi poplaukio, namie ne vieno plauko, prisiekiu). labiausiai bijau,
kad maista is vaiko atimines kai tas uzsiziopsos (ir kai suauge nematys)

del lojimo meginam tartis, jau ismokem nereaguoti i lauke lojancius sunis, va del duru skambucio sunkiau, bet irgi tildom,
o kai laukiam sveciu ispejam, kad neskambintu i duris, o eitu tiesiai

bet siaip šuniui, kaip ir bet kuriuo atveju) reikia parodyti jo vieta (žemiausia gaujoje) tada nebuna problemu su elgesiu. pries isigydama suni zinojau, kad kazkada bus ir vaiku, viska apsvarsciau, pasiryzau, tad jokiu budu niekam jo neparduociau ir neatiduociau vien del to, kad atsirado vaikas.

suni tiesiog reikia aukleti.
mano kalytei jau 6 metai eina o maziukui tik 3 men sese atvaziavusi isvecius jos dukrytei 9men tai kas liecia patampymu tai joooooooo visus usus suniui istampo

ispradziu bijojom bety kad suo zino kad cia jau jos toks likimas tai kencia nes dickis jau ja iskankino ir ji zino kad jau nieko nepakeis reik kenteti

nes kaskada vaikas rankose tures ka nors valgomo ir bus galima pasmaguriauti

ir nuo zemes trupinius surenka ir nepraleidzia progos ir ir ranku nugvelbti

o kas liecia skambucio tai mum teko ji atjungti nes kitaip beda

bet kas jau eina i svecius tai jau pasiskabina telefu ar sms paraso

del seriu musiske Aira kerpam tai db vietoj 2k i metus kirpsiu 3k ir jokiu seriu