Nenoras maitinti krutimi-2

justinka,

na reikejo issikalbet ir issikalbejai
as nieko pries.

tavo nuomone lieka tavo, ir as cia nieko nepuolu.
zinau,ko as noriu, ir per daug nesijaudinu del to ka kitos mano apie mane.

kam sitiek kritikos?

na o kad tau gyvenime nesusikloste kazkas - juoda juosta pakeicia balta.
o isbandymai siaip sau nesiunciami kaip blogis sugrista,taip ir geris.

zodziu, viskas bus gerai.

kaip supratau čia atsakymai į klausimą, ar tu tikrai nori atimti iš savo vaiko visą tą gėrį, kurį duoda MP .
gaila....


o tavo įsivaizdavimas apie žindymą labaialabai klaidingas: dauguma nesinaudoja nei pientraukiais nei buteliukais, dauguma nešaldo ir nenutraukinėja MP, juolab necaržo savo laisvės dėl nutraukinėjimo. tiesiog žindo ir tiek. ir tai labai patogu ir vaiko augimnimą tik palengvina. panašu, kad tau tiesiog labai trūksta informacijos. tiksliau, tu žinai tik mitus apie žindymą, o ne tikrą tiesą.

Nereikia pyktis
Galiu šiek tiek papasakoti iš savo patirties. Niekada nepagalvojau apie tai, kad sunkiausia bus ne nėštumas ar gimdymas, o kas bus po to. Po gimdymo labai blogai jaučiausi - daug nukraujavau, todėl būdavo labai silpna, gal savaitę buvo labai sunku vaikščiot. Kitą dieną po gimimo Mažiukas nugraužė žaizdeles. Maitinti pasidarė labai skaudu, be to man skaudžiai atsileisdavo pienas. Atėjo pediatrė, pradėjau klaust ar negalėčiau nusitraukt pienuką ir maitint buteliuku. Ji įtikino mane šiek tiek pakentėti. Maža to susirgau mastitu bet labai laiku kreipiausi į gydytoją ir viskas baigėsi laimingai Žodžiu iš pat pradžių tas maitinimas man atrodė tikras košmaras. Ir visai nesmerkčiau mamytės, kuri mano vietoj būtų baigus maitint. Man labai padėjo artimi žmonės mane palaikydami. Vienu metu buvo pradėję trūkti pienuko, tai gydytoja patarė pabandyt primaitinti mišinuku. Mes su vyru susižiūrėjom, kad tiek terlionės... Ir be to, mano Mažiukas nemoka gert iš buteliuko, tik iš šaukštelio. Nuo 4 mėn. pradėjau primaitint košytėmis ir tyrelėmis. Kadangi sportuoju ir pati vedu treniruotes, beveik kasdien kelioms valandoms išeinu, o mano vyrukai puikiai pavalgo, nes vienas maitinimas pakeistas košele. Man atrodo, maitinimas MP mamai kaip tik atriša rankas. Norim einam į svečius ir niekam nesudarydami problemų, nes nereikia nei vandens virinti, nei buteliukus ir žindukus sterilizuot, tiesiog paklausiu, kur galiu viena su Mažiuku kurį laiką pabūt. Dabar yra visokių palengvinimų maitinančioms mamos: įdėkliukai į liemenėlę. Be to esu labai dėkinga vienai supermamai, kuri patarė nukirpus liemenėlės petnešėles įsisiūti sagutes, tai dabar turiu visokių spalvų ir modelių liemėnėlių su kuriomis patogu maitint
Man labai svarbi mano karjera, o mano karjerai - mano išvaizda. Man atrodo, kad todėl, kad maitinu, labai greit numečiau visus 11kg, kuriuos buvau priaugus Be to, nepastebiu, kad labai kas būtų nutikę mano krūtinei (specialiai žiūrėjau, kai buvo tuščia) kitokia nei buvo (laukiantis pasikeitė), bet atrodo neblogai
Anksčiau maniau, kad kai tik pagimdysiu ir sustiprėsiu skubėsiu sportuot ir į darbą. Bet, kai pamačiau, kaip vaikučiui manęs reikia sumažinau tempus, pasikeitė preoritetai. Dabar mano pagrindinis "darbas" - 5 mėnesio mažiuko mama, o kai turiu laiko(o tai būna su retom išimtim kas vakarą - sportuoju, einu į kursus, vedu užsiėmimus). Tai tik vieneri-pusantrų mano gyvenimo metų. Tai labai mažai. Bet vieno Mažiuko širdelei - tie metai praleisti kartu yra labai daug.

taip, jis atsiranda - ir esmingai pakeicia gyvenima. gali negimdyti, gali nemaitinti, gali net nenesioti, o isivaikinti jau paauginta. motinyste sudaro ne tai. kai esi mama, kas diena pasitaiko situaciju, kai pirmiausiai turi patenkinti vaiko poreikius, o savus tenka atideti. tai tikrai nera lengva. o ypac sunku, kai to daryti nenori: kai tau pirmoje vietoje yra tavo kuno grozis, karjera, laisve, kai nenori nieko aukoti. todel ir sakau: tas is dvieju zmoniu meiles gimes kudikis, vienaip ar kitaip pasiims savo. ir visai seimai bus lengviau, jei busi tam pasiruosusi.

Tai, kad mišinukas yra sunkiai virškinamas yra tiesa, čia nera ko įrodinėt. Ir prie ko čia fanatizmas Pilvo putimas būna daugeliui, kaikas mano, kad jis aplamai turi psichologinį pagrindą O vat vidurių užkietimas - dažniausiai yra būtent mišinukų maitinamų vaikų liga. Taip pat nemažai vaikų tiesiog netoleruoją mišinius - pvz manyškė vėmė nuo visų net gi pačių brangiausių

Tiesiog mišinukas - ne sveika alternatyva mp, o išgelbėjimas, kai motinos pieno nera dėl mamos sveikatos arba kitų kritinių aplinkybių. Super atradimas, kuris po antro pasaulinio karo išgelbėjo nemažai našlaičių gyvybių. Bet jeigu vaikas ne našlaitis, mama sveika, turi pieno, mišinukas mano nuomone ne daug skiriasi nuo roulton vyro pietums kam kankintis ir gaminti, jeigu galima atidaryti pakuotę ir pašildyti Ir nesubobesi

Lape
Na gal iš tikrųjų mes mokomes iš skirtingų šaltinių, skaitome skritingas knygas... Pati kaškada skaičiau britų išleista knygą, kur buvo apibriežtas planas kaip nutraukti žindymą nuo 4 iki 6 men ir pervesti vaiką į "tikrąjį" maistą. Tarp kitko, tas leidinys t.t. laikų buvo ir pas mus - superinis, pilnas nuotraukų, atrodo lietuviška versija labai daug kainavo. O gyventi UK ir būti žindymo šalininke - tai aplamai yra iš fantastikos srities (na tokia nuomone man susidarė)

Mano požiuris pasikeitė, kai brolienė perdavė Nikitino knygą apie vaikų auginimą. Jis manė, kad dirbtinis maitinimas yra katastrofa - neigiamai paveikia vaiką tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kai kurie aspektai pasirodo ne iš karto, arba net sekančiose kartose. Na aš kaškaip patikėjau. Iš karto pieno kaškaip padaugėjo ir vaikas daugiau ne karto neparagavo mišinuko. Dukrytė jo netoleravo, o jaunelis net iš buteliuko negerė. Tai čia turbūt tikrai neitikinsi nieko - bet įdomu būs pabendrauti po kelių metų.

inga, ar tik ne telepate busite?
ne,manyciau neturite ka veikti kaip tik siaura akirati taikyti kitiems.

nesupranti manes - nereikia.

tik nereikia mokyti, nes ne dieva marija esi

gali rasyt kiek tau telpa,as nuo siol tave ignoruoju.
nas manau savo subjektyvia nuomone kisti kitiems yra mazu maziausiai kvaila.

sekmes ismokt but tolerantiskai,nes as tau del papu neprikaisiojau,o tu isivaizduoji kad esi gudresne kad mane mokytum


Papildyta:
natuke,
po keliu metu ir man bus idomu kaip ten bus

jei nepamirsiu sito skyrelio uzsuksiu pasidalint.

tik va kyla klausimas ar paciai gimdyt ar isivaikint.
ir jau seniai kyla.
nes noriu ir to,ir to. tik nesugalvoju kas pirmiau bus.

o kaip ten bus laikas parodys.
p.s.: cia ne patarimo ir pamokymu prasau,o tarp kitko parasiau. komentaru nelaukiu

gero vakaro

Pala pala, ar aš kažką aršiai rašiau, ar kažką užsipuolinėjau, kad taip mane puoli? Tema yra "Nenoras maitinti krūtimi: pliusai, minusai, vaistai...", tai aš ir parašiau minusus. Mano nuomonė paremta daugeliu informacijos šaltinių, savo ir draugių patirtimi - tai kas jau čia tokio siaubingo, kad ja pasidalinu, kaip ir kitos?
Ir prie ko čia fanatizmas? Juk rašiau, kad man tai natūralu. Kad aš tiek informacijos, kiek turiu dabar, pagimdžiusi pirmagimę neturėjau. Viską dariau intuityviai. O dabar mano intuicija ir nuomonė tuo klausimu dar svaresnė. Tik tiek.
Taip kad puolate ir tolerancijos, deja, neturite tamsta.

Lape Snape, savo posto neskyriau konkrečiai nei tau, nei kuriai nors kitai, nusprendusiai nemaitinti. Kaip sakiau, norėjau tik pasidalinti mano įžvelgiamais tokio pasirinkimo minusais. O tas klausimas "kodėl reikia vaiko?" kilo tik iš noro suprasti tokį pasirinkimą. Nes aš dabar jo nesuprantu. Nei smerkiu, nei teisiu, nei puolu ar verčiu pasiaiškinti, kaip kažkam atrodo, nes tai visiškai ne mano reikalas. Bet jei jau diskutuojame, tai kodėl negalime diskutuoti ramiai, argumentuotai ir be įžeidinėjimų? Nesuprantu tada šios temos tikslo.

butent - diksutuoti ramiai.

tokius pasisakymus kaip ingalp ir panasiai neskaitau ramiais ir draugiskais.

del to tokia reakcija.

kaip saukiama,taip atsiliepiama.

na, neiskenciau ir as. skaiciau nuo pat pradziu sia diskusija, tai parasysiu. Kaip tik apie tai, kad pienas yra mamos smegenyse. Mano mama neturejo pieno, na, mazai, gal kokiam menesiukui uzteko, paskui baigesi. Tai ir mano sesuo, ir as uzaugom su klijukais is ryziu ir donoriu pienuku. Nieko, sveikos, grazios ir protingos Bet ne apie. Mano sesuo irgi neturejo pieno savo suneliui. Na, gal kokiai savaitei. Kai laukiausi mano mama sake, kad ir as neturesiu, nes pasirodo ir mano teta jo neturejo ir jos dukra ir t.t. Man is tikro buvo pikta, kad mane programuoja, tai net savotiskai sakiau butinai bandysiu maitinti pati, kiek tik galesiu, kad paziureti, ar tikrai tas neturejimas yra paveldimas, ar tai tik aplinkybiu susiklostymas. Na, kol kas mano suneliui tik 1,5men, buvo kriziu, kai maniau, kad jau viskas, nepabegsiu nuo misinio. Daviau jo, nes kitaip vaikas butu buves alkanas. Bet po truputi pienukas susinormalizavo, dabar maitinu tik MP. Ir tikiuosi kad ir toliau jo uzteks. Turiu plana-bent iki triju men maitinti, o paskui dar didesni-iki 6 Is tikro, kaip bus taip, tik esu nusistaciusi duoti ta pienuka vaikui, nes jam tai yra gerai. Bet tikrai savo sunelio maziau nemylesiu, jeigu teks pasitelkti i pagalba misinuka

o kodėl gi? nes remiuosi argumentais ir mokslinių tyrimų rezultatais? o ne tik emocijomis - noriu / nenoriu, gražūs tie papai liks ar negražūs . nes noriu, kad visi vaikiukai gautų ir valgytų kas geriausia ir sveikiausia duota gamtos?
tau aš nieko ir neįrodinėsiu. man tik gaila, kad tu nori nuskraiusti savo būsimus vaikus, neduodama jiems tokios gamtos dovanos. ir tikiuosi, kad kitos būsimos mamos, paskaitę apie AKIVAIZDŽIĄ žindymo naudą, kurią patvirtina ABSOLIUČIAI visi rašytiniai šaltiniai, nebus egoistės ir pagalvos ne tik apie save ir savo poreikius, bet ir apie vaiko poreikius nepamirš.



1987 ir 1992 metais Švedų mokslininkai atliko žvalgomąjį tyrimą, kurio metu nustatė, kad ilgalaikis žindymas sumažina susirgimo meningitu riziką.

Vėlesniame tyrime jie tyrė, kaip veikia ilgalaikis žindymas po 15 metų (1956-1992) visuomenės lygiu. Jie nustatė, kad žindymas labai sumažina tikimybę susirgti meningitu 5-10 metų laikotarpiu, bet ne po 15 metų ar vėliau. Tiriamojo laikotarpio duomenys parodė, kad maži žindymo rodikliai sąlygojo meningito padažnėjimą po 5-10 metų. Autoriai priėjo išvados, kad atradimai turėtų įtakoti politinius kūdikių žindymą skatinančius sprendimus, ypač šalyse, kur Haemophilus vakcinacija yra brangi.

Silfverdal SA, Bodin L, Olcen P. Protective effect of breastfeeding: an ecologic stuy of Heamiphilus influenzae, International Journal of Epidemiology, 28: 152-156, 1999.

Labai man patiko, kaip viena mama pasakė "Žindymo temos yra beviltiškos!" Auksiniai žodžiai. Bet labiausiai man patinka, kad jas užvedinėja moterys, kurios dar pačios neturi vaikų . Nu niekaip šito negaliu suprast

Vat jau patikėk, kad būna taip, baigiasi ir viskas. Ir nors šuniu kauk. Ir ne visos taip išsidirbinėja.


Va, konkretus pavyzdys to, ką aš anksčiau kalbėjau. Dauguma įsitikinusios, kad jei neturi pieno, tai nenori jo turėti. Mane tai žeidžia. Tokiu atveju norisi tik vieno: palinkėti, kad jums tektų patirti tą jausmą... O tada galėsit aiškinti, kur gaminasi MP.


Bet juk nė viena čia ir nekalbėjo, kad visiškai nežada maitinti savo vaiko.


Iš kai kurių žmonių patirties galiu pasakyti, kad geriau pirma savo, o tada įsivaikinti.