Ne tokią motinystę įsivaizdavau

manau ir durnam aisku kad tai ne tas pats.
Papildyta:

mano vaikams dabar 1.8 m. Pesasi abu patikekit kaip bet kazkaip dar ne vienas manes neiveike kai laikiau besispyriojanti as sveriu 65, vaikai po 12 kg mazdaug. NU KAIP GALIMA JU NENULAIKYT????
beje, o kai musat toki vaika jis ka - daugiau taip nebesielgia? Ta prasme nustoja krist parduotuvej ant grindu, must kitus vaikus? Tikrai nustoja?

kritimo tikrai daugiau nebuna ,nei parduotuveje nei namie nei lauke,uzteko viena karta per nuogas kojas mostelti ,pasoko nuo zemes ir ne garso neisleido
o del musimosi tai nezinau kaip ta vaika aukleja

Tema ne apie musimo nauda ar zala. Nereikia taip susiaurinti. Tokiu temu buvo atrodo jau 3.

Grazina37, kritimas buna ir toliau, tai ka toliau daryt, dauzyt iki kraujo?

AusraR. Galima nenulaikyt, galima nulaikyt. Visko buna. Ka daryt kai isterika prasideda (kaip vakar) 3 30 nakties ir tesiasi iki 5? Kai nesiduoda i rankas o staugia sededamas lovoje? Nieko nenori ir nieko nereikia - staugia.

nerėkiu niekad, prisiekiu. Kam rėkt, kai noriu sudrausminti prieinu prie dukros ir kalbu tyliau nei yprastai, tada mano mergička suklūsta.


pasirašau po kiekvienu žodžiu.


va taip va ir kenčia vaikai dėl to, kad mamai prieš kitus žmones gėda. Daugiau reikia savo vaiku rūpintis, o ne svetimų žmonių nuomonėm.





Ir ką - siūlote rykštelę tokioje vietoje???
Reikia ieškoti priežaščių, dėl ko vaikas naktį klykia. gal sapnuoja, šiaip dažnai klykia pervargę vaikai arba kai patiria kažkokių emocijų per dieną (gali būti teigiamos, gali būti neigiamos). Tokiu atveju mamos sudainuota lopšinė paveiktų, o ne diržiukas.

o negali but kad susapnavo ka?
Papildyta:
as irgi pasirasau po pieniu pievos siulytais metodais (apie klykianti vaika perk. centre) Tik gal as ne bausme naudociau kai jau nusiramina, o paskatinima. Pabrezciau koks jis saunuolis, kaip puikiai susitvarke ir pan.
Viena karta maciau filmuka toki. Vaikas parduotuvej krenta ant grindu, klykia, meto daiktus. Na tipione situacija zodziu. O mama staiga paima nuo lentynos kazkoki pakeli, sviedzia ant zemes, pradeda klykt, trepset kojom, krenta ant zemes ir tt vaikas stovi apsales
nezinau kiek tas filmukas realus kiek surezisuotas, bet man pasirode labai idomus situacijos sprendimas jei man reiktu tiap pasielgti, vaziuociau i kita mieto gala, kur nera tikimyebs sutikti pazistamu ir gal pabandyciau
o jei rimtai, tai velgi skaiciau, kad vaikas parduotuveje taip pat nori dalyvauti ir prisideti prie veiksmo. Tai ji sekmingai galima itraukti i produktu pirkima. Leidziant isrinkti pvz piena, ideti i vezimeli, stumti vezimeli ir tt ir pan. Zodziu kad jaustusi reikalingas ir prisidedantis. Pati nebandziau,nes retai tampom vaikus po parduotuves, bet reiks butinai isbandyti.
Papildyta:

mano yra klykes ir ilgiau tik priezasti as zinojau (papuko nedaviau, nes jau nebegalejau fiziskai kesti grauzimo istisa nakti kas 5 min) tai ka, klyke, dauzesi, lakste po namus nesidave paimamas...paskui siaip taip ikalbinau, pasiemiau ant ranku, supavau lingavau kaip maziuka, pro langa ziurejom. Rezultate abu neissimiegojom bet nors papulis pailsejo

Ne, nesiulau nieko. Klausiu ka daryt, o jus atsakyt i toki paprasta klausimuka negalit. Lopsine gal ir paveiktu, kai isterija pasibaigs.
Taigi. Sia tema jus nezinot nieko.

AusraR, tai aisku kad susapnavo. Nieko neskauda, sveikas vaikas. nepervarges, jokiu skandalu diena nebuvo. Zinoma gerai, kai zinai piktumo priezasti. Jusiskis kiek naktu is eiles reke?

del tu susapnavimu skaiciau kazka, kad buna taip vaikams. Kad klykia, mamos nepazista, neprisileidzia. Na jie tartum dar sapne gyvena. Patarimas buvo kalbint, na daryt viska kad pazadint, istraukt is tos busenos. Mums taip nera buve, todel praktiskai nezinau kaip reiketu daryt...
O maniskis reke savaite. Laimejo jis Kai apsiramino (dar mazdaug po menesio) bandem vel. Matai jo rekimai susije su MP mazinimu, cia atskira tema...Bet galiu pasakyt kad dabar pavyko diena susimazint iki man patogaus maitinimu skaiciaus. Tiesiog tada per anksti buvo matyt...
beje, kai visai mazytis buvo (menesio) rekdavo naktim daznai, daug ir ilgai. Iki trecio menesio nesiodavau puse nakties ant ranku na iki kokios 2-3 val nakties, paskui apsiramindavo, eidavom snaust. Miegodavo padetas man ant krutines, kitaip - rekia bet ten irgi priezastis kaip ir aiski buvo - pilvukas....

Papildyta:

tai kad ne toks jau paprastas tas klausimukas....

na kaip čia bebūtų, vistik daugiausia patarinėja tos mamytės, kurių vaikai daugmaž patenka į sąvoką "normalūs vaikai", o va temos autorė tikrai norėjo patarimų iš mamų, kurios augina "sunkius" vaikus. Tai kur tos mamos? Vis dar ieško kelių į teisingą savo vaikų auklėjimą?

Grizo temos autore . Neuzsuku cia nes pirma mano vaikas jau vyresnis nei skirta siai temai. Jam jau 4 metai . Antra jau mano vaikutis visiskai pasikeites ir negaliu atsidziaugti. Jau rasiau, kad pasikeites apie tai keliais puslapiais atgal. O mamos esat is temos isklyde kai kurios. Pritariu cia daugumai, kad temele skirta mamos kurios augina panasius vaikucius. Nes per tuos 4 metus 100proc isitikinau. Tas kas to nepatyre net neisivaizduoja ant kiek tai yra sunku. Pirmiausiai mamoms su "sunkaiais" vaikuciais tikrai reikia palaikymo geru ir suprantanciu artimuju. Toks palaikymas yra butinas. Jei tik yra galimybe kad su vaikeliu gali kas pabuti butinai palikit nors ir 2 valandom. As tokia galimybe turedavau labai retai. Budavo taip, kad isvis neturedavau net pati sirgdama kam palikt. Guledavau lovoj su temperatura, paciai bloga, bet neturedavau paprasyti ko kas ateitu valandziukei ir leistu pamiegoti. As skambindavau vienai sesei, kuri mane visad suprasdavo ir kalbedavom istisom valandom telefonu. Jos vaikas buvo neramus, bet ne iki tokio lygio kaip maniskis, bet ji mane suprasdavo ir as jai galedavau skambinti diena ir nakti. O as taip ir darydavau. Aciu jai labai uz tai. O kitai sesei neskambindavau, nes ji visiskai nesuprasdavo manes kai sakydavau kad baigiu isproteti. Ji tik sakydavo, kad visi mes tuos vaikus auginam ir visiems sunku. Na tuom viskas ir pasibaigdavo. Jos vaikai buvo kaip is knygusiu is zurnalu. Ta prasme kur padesi ten ir rasi. Ji viska ir pasidarydavo ir pamegzdavo ir zurnalus paskaitydavo. Be to jai budavo visad kas ateina ir bet kada pabuna su vaikais. Rasau apie abi seses todel. Kad tikrai reiki tureti artima kuriam galima pasipasakoti ir patarimo prasyti, o yra kuriems tikrai neverta nieko sakyti. Geriau is vis nieko neklausti. As ir dabar jai sakau, kad viskas gerai.
O cia vienai mamytei kur rase, kad man iskviestu soc nes as du kart daviau relaniuma. Tai tegul daktarei kviecia nes ji israrse. O duotas buvo tada kai budavo tikia situacija, kad nebezinai ka daryti. Nebezinai ar bekti paciam i laukus ir rekti. Na sunku ir aprasyti situacijas kaip kartais budavo.
Be to kai kurios painioja kai vaikas gauna i uzpakali tiktai uz jau labai didelius isidirbinejimus ir kai nuolat lupama. Manau cia net tema ne apie tai. Jei mama uzplojo vaikui i uzpakali tai nereiskia kad ji lupa vaika profilaktiskai ar caia jai butu normalus dalykas. Manau tokia mama cia net nesedi ir neraso ir net nepasakoja. Tokie zmones kur smurtauja pries vaikus net atrodo inteligentai ir to neprisipazista to. O jei (na as ne visus puslapius idemiai perskaiciau) mama, kuri na neatsimanu jos niko, sudave per uzpakali ir parase cia vadinasi ji gailisi ir sako viesai tai kad padekita jai nes ji to nenori ir tikrai nenori taip elgtis. Jai butina pagalba, patarima, tik ne puolimas. Tokiu atveju issaukiama didele agresija ir zmogus gali niekad nebepasakoti ir neklausti ir imtis veiksmu tyliai ir paslapciom. Skirkit dalykus kas yra kas. O kitos mamos, kurios isisvaizduoja esancios supermamomis ir tik jos daro viska geriausiai ir nedarancios klaidu tai ne viena karta rasyta kad tema ne jums.
Bet daugumai tai yra daug pasisakymu labai geru ir isradingu miunciu. Labai dziaugiuosi kad maytes paraso kaip vienaip ar kitaip situacijose elgiasi. As ir pati ne karta bandydavau daryti kaip kitos dare.
Ir rasykim dar kaip pavyko is vienaos ar kitos situacijos isbristi, gal ir kitai tai pades. Ir butinai skaitykim, kaip as kad dariau. Labai daug visokios literaturos skaiciau. Interneta skaiciau daug. Ir iki siol skaitau viokias psichologines knygas. Ir ne tik. Man dar labai padedavo. kai budavo blogai labai ilisdavau i tinklapi "Rugute" ir ten paskaitydavau. Tada dar labiau apsizliumdavau bet tada vel atsirasdavo jegu, kadf viskas yra gerai. Kad mes sveiki mes geri ir tik su teigiamom mintim eidavau tolyn. Mamytes butinai tik teigiamai galvokit. Atsikelkit ir sakykit sau as esu gera mama, mano veikutis yra geras, viskas yra gerai. Kiekviena ryta. Jei ir diena praeina ne kokia butinai atsigule pagalvokim o kas gero buvo. atrasim tikrai viena dalykeli kuris mus nudziugino, va uz tai ir padekokim ir ramiai uzmikim. Man ir padejo tik pozityvus mastymas, kad ir kaip kartais budavo sunkiai. Na cia neissemiama tema ir mes visos mamos esam sau teisios. Ir visoms linkiu labai labai dideles stiprybes ir kantrybes.

Adeliukas, smagu, kad viskas atsistojo į vietas ir situacija pagerėjo.

Adeliuk, labai labai smagu, kad pas jus reikalai pagerėję stirpriai
Aš taip ir maniau, kad tikrai parašysi, kad būtent gydytoja liepė duot relaniumą, nes tikrai žinau, kad mano vienai draugei, kuri turi panašų kaip tavo sūnelį irgi jo išrašė.
Taip pat pažinojau vieną šeimą, kur augo du berniukai pametinukai, pas juos situacija labai panaši kaip Jūsų, Adeliuk, šeimoje. Nėr kam pavaduot ir du nesuvaldomi vaikiukai, labiau vyresnėlis, mažasis dar pusė bėdos, kaip sakoma. Tuomet aš vaikų neturėjau, pabuvusi 2 val, pas tą draugę svečiuose išeidavau namo su skaudančia galva ir aibe klausimų. Man atrodė, kad ta mama nesugeba, nemoka su vaikais susitvarkyt. Dabar kai pažiūriu atgal - manau ji tiesiog per daug pavargus buvo, nieks jos ištisom parom nepakeisdavo, matyt, ji tiesiog nuleido rankas. Bet nežiūrint visko, dabar po ilgo laiko pamačiau tuos berniukus - žinoma jie išdykę, labai judrūs, bet nepaprastai žavūs, nes gyvi, energingi ir gabūs vaikučiai.
Adeliuk, pritariu kiekvienam tavo žodžiui. Manau sunkiai, bet pasiekei labai daug ir tavo vaikutis auga stipria asmenybe. O tu pati dar labiau subrendai kaip mama ir tikrai esi šauni Nuoširdžiai žaviuosi.

Sveikutes!
Adelik,as manau, kad turesit dar vaikuciu , mums irgi labai panasiai buvo:dukryte ilgai maitinau(daugiau nieko nevalge, tik MP), buvo labai prisirisusi, net su teciu nepasilikdavo(daugiau tai neturejau kam palikti), as net isimaudyti negaledavau, net siuksliu isnesti neleisdavo .Labai zirzdavo,visi sako, kad buvau issilepinusi, bet is tikruju , buvau issekusi fiziskai ir psichiskai nuo mazosios oziuku.Nebezinojom ka daryti, tai 2 metuku pradejom vesti i darzeli(reikejo 2 men.,kad ten pasiliktu ) ir nuo tada reikalai pradejo po truputeli gereti, o paskui visai pamirsom kaip mums buvo sunku.Dabar turim ir brolika, jau 1.5 metuku, labai ramus, didelis miegalius ir nesiskundzia apetitu.Taip, kad cia nuo vaikuciu charakteriu priklauso, dariau viska vienodai, o vaikuciai visai skirtingi.
Taip, kad nenuleiskit ranku !