Daznai pagalvoju - o pries metus tu tik gulejai, o dabar lakstai kaip patrakus
O kai uzauga tie mazieji pypliukai pasidaro namuose daugiau tvarkos ir ramybes... Ir vel pajunti kad truksta kazko, kad visko gal ir pasiilgsti
Daznai pagalvoju - o pries metus tu tik gulejai, o dabar lakstai kaip patrakus
Daznai pagalvoju - o pries metus tu tik gulejai, o dabar lakstai kaip patrakus
tegul tik laksto 
Motinyste, nu tikrai netokia isivaizdavau 
man ji yra nuostabi neziurint i tai kad vienas vaikas labiau pasiutes uz kita, sunus nemiegojo nakti iki 3 metu, dukra keliasi ir dar, buna jei 4 kart nakti prabunda tai labai gerai ismiegojo tik man gaila kad vaikai labai greit auga, atrodo neseniai gime o sunui jau greit 8 metai, o dukrai jau virs 2 
kaip sakant buti motina yra kazkas nepakartojamo, nuostabaus 
man ji yra nuostabi neziurint i tai kad vienas vaikas labiau pasiutes uz kita, sunus nemiegojo nakti iki 3 metu, dukra keliasi ir dar, buna jei 4 kart nakti prabunda tai labai gerai ismiegojo tik man gaila kad vaikai labai greit auga, atrodo neseniai gime o sunui jau greit 8 metai, o dukrai jau virs 2 kaip sakant buti motina yra kazkas nepakartojamo, nuostabaus
Kartais buna momentu kai atrodo jei butu kuom tai ir nusisautum , bet gi ne tiesiogiai taip galvoji, tiesiog ateina ta riba kada jau ner nei jegu nei kantrybes. As tokiais momentais giliai ikviepiu ir iseinu is kambario, einu 
, ( siaip to daryti nerekomenduoju) atjungiu smegenys 2-3 minutem. Tas minutes stengiuosi apie nieka negalvot ir nieko negirdet.Griztu i kambari su placia sypsena (visai nesvarbu kad viduj liudna) paziuriu i ta mylimiausia zuiki kuris pamates kad sipsausi stovi isisiepies kaip dantu pastos reklamai ir pasidaro lengviau. Visada stengiuosi galvoti teigiamai, beabejo ne visada islieku rami, buna ir isilieju pvz. ant vyro. Bet tai buna retai.Niekada neisivaizdavau ir nekuriau kokia bus ta motinyste tai ner su kuom ir lygint. Puikiai zinojau kad vaikai nemiega, nevalgo, serga, zyzia... tai man jokios naujienos nebuvo. Na nebent ta, kad negalejau net pagalvot iki kokio lygio mano sunelis bus man brangus.
, ( siaip to daryti nerekomenduoju) atjungiu smegenys 2-3 minutem. Tas minutes stengiuosi apie nieka negalvot ir nieko negirdet.Griztu i kambari su placia sypsena (visai nesvarbu kad viduj liudna) paziuriu i ta mylimiausia zuiki kuris pamates kad sipsausi stovi isisiepies kaip dantu pastos reklamai ir pasidaro lengviau. Visada stengiuosi galvoti teigiamai, beabejo ne visada islieku rami, buna ir isilieju pvz. ant vyro. Bet tai buna retai.Niekada neisivaizdavau ir nekuriau kokia bus ta motinyste tai ner su kuom ir lygint. Puikiai zinojau kad vaikai nemiega, nevalgo, serga, zyzia... tai man jokios naujienos nebuvo. Na nebent ta, kad negalejau net pagalvot iki kokio lygio mano sunelis bus man brangus.
QUOTE(Adeliukas @ 2008 01 02, 01:22)
Sveikos.
Visada norejau tureti tris keturis vaikus. Nuo vienuolikos metu jau sugebedavau priziureti pusseseres vaikus. Man nebijodavo palikti vaiku niekas, nes visada susitvarkydavau. Vaikus mylejau labai ir dabar juos myliu, bet kad su savo vaiku nesusitvarkysiu tai negalvojau. Musu vaikas buvo labai laukiamas. Nescia budama neturejau jokiu stresu, darbas buvo lengvas, daug ilsejausi, lankiau nesciuju paskaitas. ruosiausi vaikeliui kaip ir visos mamos. Gime musu sunelis. Pirmas menuo buvo gan lengvas. Sunukas paverkdavo, bet kaip ir visi vaikai verkia. Pati maitinau tai stengdavausi duoti MP kada nori. Bet kuo jis augo tuo ir verkimu buvo daugiau. Galvojom kad pilvukas. Tai as laikiausi spec.dietos penkis menesius. Taip gyd. patare. Sunus vis verke ir verke. Dziaugiuosi kad naktim tik tris, keturis kartus tesikeldavo, o pamaitinus uzmigdavo. Bet diena budavo kosmaras. Neverkdavo tik kai valgydavo ar miegodavo. Lauke vezimelyje nebudavo( tik pirmus tris men). Po to turedavau imti lauk is vezimelio ir nesiotis, nes rekdavo nesavu balsu. O vaikui tai reikia gryno oro tai ir nesiodavau.
Jau net neatsimenu kiek kartu kvieciau greitaja. Sunus pradedavo spiegti ir nebezinodavau ka daryti. Ko mes tik nedarem. Pas visus gyditojus vezem. Nieko nerasdavo. Visi sake turi isaugti. Vieni sake kai sueis keturi menesiai nurimsta vaikai. Kiti, kad po puses metu, kiti sake, kad jau po metu tikrai. dabar sunui du metai ir nera buve ne vienos dienos kad neverktu ir ne vienos ismiegotos nakties.
Zinau kad manes nesupras tos kurios augina ramius vaikus( zinau is patirties). Bet auginti neramu vaika yra labai sunku. As dziaugiuosi kad jis sveikas, kad viskas normaliai, bet kad uzeina jam isterija negalvoji apie tai kad kitiems sunkiau, tada galvoji apie savas bedas.
Paprasciausiai mes su vyru pavargom nuo tevystes. Lankemes ir pas psihologus ir vaistus gerem ir vaikui davem "sedativ". Bet kol duodavom lyg ir gerai. Tik nustodavom ir vel tas pats. Gyditoja stipresniu nenori duot. kaip pazystama nerekomenduoja. Kai jau labai blogai duodam "relanium". Bet jis nera geras vaistas tai nepiknaudziaujam.
Vyras man sako, kad turbut daugiau vaiku nebus. Is tikruju labai pavarge esam. Abu dirbam, vyras pilna diena as puse, tai laiko vaikui lieka daug. Visa laika su juo uzsiimam. Skiriam jam labai daug demesio. Net kiti draugai sako, kad dar nemate kad tiek su vaiku uzsiimtu kas nors. Vaziuojam visur. Susirandam pramogu visokiu. Bandom isijauti ko vaikas nori. Bet kartais atrodo viskas veltui. jam viskas negerai jis zyzia zyzia ir zyzia. Kartais praverkia po valanda ar daugiau nesustodamas. As jau viska isbandziau ir geruoju ir bloguoju, niekas nepadeda. Dabar stengiuosi iseiti i kita kambari kai isterikuoja kazkaip geriau. Stengiuosi buti ir griezta mama, bet ir daug ka jam leidziam, bet kur reikia tai drausminu. Net nezinau kur as suklydau ir ka ne taip padariau.
As tiek demesio jam skiriu, kad save visai esu pamirsusi. Esu visai pasikeitusi. Kai anksciau buvau labai linksmas zmogus dabar visai kitokia. Susigadinau nervus, skrandi (nuo dietos kol maitinau), turiu problemu su nugara nuo nesiojimo vaiko.
Vaiko tai as nekaltinu, ji be galo myliu. Tik ne tokia motinyste isivaizdavau. Rasau toms kurios augina neramius vaikus, kad nebutu vienos issipasakokit.
Visada norejau tureti tris keturis vaikus. Nuo vienuolikos metu jau sugebedavau priziureti pusseseres vaikus. Man nebijodavo palikti vaiku niekas, nes visada susitvarkydavau. Vaikus mylejau labai ir dabar juos myliu, bet kad su savo vaiku nesusitvarkysiu tai negalvojau. Musu vaikas buvo labai laukiamas. Nescia budama neturejau jokiu stresu, darbas buvo lengvas, daug ilsejausi, lankiau nesciuju paskaitas. ruosiausi vaikeliui kaip ir visos mamos. Gime musu sunelis. Pirmas menuo buvo gan lengvas. Sunukas paverkdavo, bet kaip ir visi vaikai verkia. Pati maitinau tai stengdavausi duoti MP kada nori. Bet kuo jis augo tuo ir verkimu buvo daugiau. Galvojom kad pilvukas. Tai as laikiausi spec.dietos penkis menesius. Taip gyd. patare. Sunus vis verke ir verke. Dziaugiuosi kad naktim tik tris, keturis kartus tesikeldavo, o pamaitinus uzmigdavo. Bet diena budavo kosmaras. Neverkdavo tik kai valgydavo ar miegodavo. Lauke vezimelyje nebudavo( tik pirmus tris men). Po to turedavau imti lauk is vezimelio ir nesiotis, nes rekdavo nesavu balsu. O vaikui tai reikia gryno oro tai ir nesiodavau.
Jau net neatsimenu kiek kartu kvieciau greitaja. Sunus pradedavo spiegti ir nebezinodavau ka daryti. Ko mes tik nedarem. Pas visus gyditojus vezem. Nieko nerasdavo. Visi sake turi isaugti. Vieni sake kai sueis keturi menesiai nurimsta vaikai. Kiti, kad po puses metu, kiti sake, kad jau po metu tikrai. dabar sunui du metai ir nera buve ne vienos dienos kad neverktu ir ne vienos ismiegotos nakties.
Zinau kad manes nesupras tos kurios augina ramius vaikus( zinau is patirties). Bet auginti neramu vaika yra labai sunku. As dziaugiuosi kad jis sveikas, kad viskas normaliai, bet kad uzeina jam isterija negalvoji apie tai kad kitiems sunkiau, tada galvoji apie savas bedas.
Paprasciausiai mes su vyru pavargom nuo tevystes. Lankemes ir pas psihologus ir vaistus gerem ir vaikui davem "sedativ". Bet kol duodavom lyg ir gerai. Tik nustodavom ir vel tas pats. Gyditoja stipresniu nenori duot. kaip pazystama nerekomenduoja. Kai jau labai blogai duodam "relanium". Bet jis nera geras vaistas tai nepiknaudziaujam.
Vyras man sako, kad turbut daugiau vaiku nebus. Is tikruju labai pavarge esam. Abu dirbam, vyras pilna diena as puse, tai laiko vaikui lieka daug. Visa laika su juo uzsiimam. Skiriam jam labai daug demesio. Net kiti draugai sako, kad dar nemate kad tiek su vaiku uzsiimtu kas nors. Vaziuojam visur. Susirandam pramogu visokiu. Bandom isijauti ko vaikas nori. Bet kartais atrodo viskas veltui. jam viskas negerai jis zyzia zyzia ir zyzia. Kartais praverkia po valanda ar daugiau nesustodamas. As jau viska isbandziau ir geruoju ir bloguoju, niekas nepadeda. Dabar stengiuosi iseiti i kita kambari kai isterikuoja kazkaip geriau. Stengiuosi buti ir griezta mama, bet ir daug ka jam leidziam, bet kur reikia tai drausminu. Net nezinau kur as suklydau ir ka ne taip padariau.
As tiek demesio jam skiriu, kad save visai esu pamirsusi. Esu visai pasikeitusi. Kai anksciau buvau labai linksmas zmogus dabar visai kitokia. Susigadinau nervus, skrandi (nuo dietos kol maitinau), turiu problemu su nugara nuo nesiojimo vaiko.
Vaiko tai as nekaltinu, ji be galo myliu. Tik ne tokia motinyste isivaizdavau. Rasau toms kurios augina neramius vaikus, kad nebutu vienos issipasakokit.
vaikas paprasciausiai nuziuretas, jei tikit nuziurejimasi - otai ne bobuciu pasakos.
QUOTE(auryte2 @ 2010 12 21, 16:42)
vaikas paprasciausiai nuziuretas, jei tikit nuziurejimasi - otai ne bobuciu pasakos.
Nesamones
QUOTE(Soy @ 2010 12 21, 18:41)
jei vaikas sveikas ir rekia ir t.t. daugiau neikas kitas. gaila kad zmones nemato to kito pasaulio ir neklauso ka kalbejo senoliai. mano vaika yra milijona kartu nuziureje, irgi stauge reke naktim nemiegojo , nuimi ir vaikas auksinis koks ir buvo.
netikekit toliau ir farsiruokit vaikus daktarais ir vaistais va cia idealus sprendimas. pirmyn
nu ir nesamone, nuziurejo 
21amziui gyvenat o tikit pasakom, tai gal ir dantuku feja egzistuoja?
21amziui gyvenat o tikit pasakom, tai gal ir dantuku feja egzistuoja?
QUOTE(*INSOMNIA* @ 2010 12 21, 20:29)
nu ir nesamone, nuziurejo 21amziui gyvenat o tikit pasakom, tai gal ir dantuku feja egzistuoja?
21amziui gyvenat o tikit pasakom, tai gal ir dantuku feja egzistuoja? zodis ir zvilgsnis galinga jega. nuziurejimu ar kaip tai pavadinsi. as zinau, kad mano mintys galingos. super stiprios. tik panoriu ir turiu, o jei panoresiu blogo. nera raganu ir bobuciu burtininkiu, bet yra energetiskai stipriu zmoniu. galit netiketi.
Na, su tais nužiūrėjimais, kaip čia pasakius.... 
Yra juose tiesos. Mama pasakojo, kad vaikystėje ir aš buvau labai verksnė, naktimis nemiegodavau, užmigdavau tik ant mamos pilvo. Vos tik paguldydavo į lovytę ir vėl signalizaciją įjungdavau visu pajėgumu 
Mama dėl mano tokio elgesio pasiskundė vienai pažįstamai, ji patarė nuvažiuoti pas vieną kaimo užkalbėtoją. Taip ir padarė. Ši liepė atsivežti cukraus, kurį ji užkalbės, o po to, tą cukrų padėti tame kambaryje kur vaikas. Kaip mama sako-visus mano neramumus, kaip ranka nuėmė. Nors prieš tai labai skeptiškai į tokius dalykus žiūrėjusi.
Taip, kad, norit tikėkit, norit ne... Kaip sako-meilėje ir kare visos priemonės pateisinamos... O meilė - tai VAIKAS!
Yra juose tiesos. Mama pasakojo, kad vaikystėje ir aš buvau labai verksnė, naktimis nemiegodavau, užmigdavau tik ant mamos pilvo. Vos tik paguldydavo į lovytę ir vėl signalizaciją įjungdavau visu pajėgumu Mama dėl mano tokio elgesio pasiskundė vienai pažįstamai, ji patarė nuvažiuoti pas vieną kaimo užkalbėtoją. Taip ir padarė. Ši liepė atsivežti cukraus, kurį ji užkalbės, o po to, tą cukrų padėti tame kambaryje kur vaikas. Kaip mama sako-visus mano neramumus, kaip ranka nuėmė. Nors prieš tai labai skeptiškai į tokius dalykus žiūrėjusi.Taip, kad, norit tikėkit, norit ne...
Kaip sako-meilėje ir kare visos priemonės pateisinamos... O meilė - tai VAIKAS!
QUOTE(auryte2 @ 2010 12 21, 19:15)
jei vaikas sveikas ir rekia ir t.t. daugiau neikas kitas. gaila kad zmones nemato to kito pasaulio ir neklauso ka kalbejo senoliai. mano vaika yra milijona kartu nuziureje, irgi stauge reke naktim nemiegojo , nuimi ir vaikas auksinis koks ir buvo.
netikekit toliau ir farsiruokit vaikus daktarais ir vaistais va cia idealus sprendimas. pirmyn
netikekit toliau ir farsiruokit vaikus daktarais ir vaistais va cia idealus sprendimas. pirmyn
nesiimu nieko spresti, tik galiu papasakot savo patirti. Mano vaikai irgi rekdavo. Kaip man atrode - be priezasties. Mano mama nusprende kad nuziurejo kazkas. Gincytis butu buve per sudetinga
tai leidau jai daryt ka reikia. Na tipo nueme ta nuziurejima. NIEKAS NEPASIKEITE. Tai tik ir tiek
