Ne tokią motinystę įsivaizdavau

Kaip suprantu dirzo duodat bet vaikas vitiek zirzaliukas?

Maniske vaikas kaip vaikas, bet manau, kad ji pas mus gana rami (neturiu su kuo kitu palyginti). Namuose stalcius darineja, spinteles, bet kazkaip didelio bardako nepadaro. Kai kas nors kepa orkaiteje, ji prieina, priliecia pasiziuri, jei labai silta tuoj rankutes atitraukia ir pucia. Pas mus namuose jai nera tabu, nes turim daiktu minimaliai, todel nera ka jai taip ir kraustyti. O pas uosvius vargo turim, nes uosviene tuoj puola ja traukti nuo spinteliu, kur maistas sudetas, stalcius tuoj pat sutvarko, kad neatidarytu, nors nieko ten nera ypatingo. O tada as pasijuntu nejaukiai ir pradedu vaikui aiskinti, kad esam sveciuose, kad ne namuose, kad taip nedera elgtis ir as tampu uosvienes daiktu sargybiniu. Mama dvejuose vaidmenyse:namuose leidzianti, o pas uosvius draudzianti

Na mano vaikas irgi ne is ramiuju, pastoviai ant ranku nori, zyzia, dar dasideda velai dygstantys dantys tai is viso tragedija. Nors jam tik metukai, bet kas liecia uosvius tai is karto ir vyrui savo pasakiau ir sau, kad vaikas kol maziukas kiek imanoma pas juos bei pas vyro seseri nebus, turiu omeny kad jiems nebus paliekamas ilgesniam laikui. Aisku man gerai sakyt dar ir del to, kad jie kitam mieste visai gyvena. Taip nusprendziau del to, kad bent jau savo tevams ka pasakiau kad negalima tai to ir nedaro, o ten, kiek susidariau bendra vaizda, jei tik paliktum vaika ilgiau, tai atvaziavus pasiimti, nebepazintum. Viskas yra leidziama, viskas galima, visi norai pildomi, metu laiko vaikui kisami saldumynai be proto, o jei ka pasakai tai mazdaug juk jis auga, jam reikia cia visko. Nu virsune galvoju, tai tiek jus ji ir matysit. Jei negerbiat manes kad as ji auginu tai as jusu negerbsiu ir kiek nuo manes priklausys jie matys jie kuo maziau. Man ir taip su vaiku gana problemu...O kas liecia grynai tema, as irgi galiu pasakyt kad visai ne taip viska isivaizdavau.... Dazniausiai kalbant apie vaikus kaip didziausi siaubai visu yra iskeliami pampersu keitimai, nedamiegojimai ir pan... Tik susilaukus vaiku supranti kad sitie dalykai yra visiskos smulkmenos palyginus su n dalyku kurie laukia auginant vaika. Niekad negalvojau kad su vaiku i ligonine gali tekt atisdurt, negalvojau kad sedet namie taip sunku, negalvojau kad atsiribos draugai kurie neturi vaiku ir kurie turi, negalvojau kad kazkam tiesiog nebereikes mano draugijos tik todel kad as turiu vaika, negalvojau kad vyro nuolatinis darbas kuris anksciau kaip ir netrukdydavo nuves prie to kad vaika auginsiu praktiskai viena ir dar daug kitu dalyku apie kuriuos net nesusimasciau pries nuspresdama tureti lialiu, na bet ka darysi, turbut tu dalyku ateity tik dauges, linkiu visom kad tokiu netiketumu auginant vaikus butu kuo maziau

Tokio amziaus vaikai jau patys nukeliauja kur jiems reikia. Ir labai puikiai zaidzia ant grindu su mama. Neieskokit problemu, kur ju nera.



Vaikas pazista pasauli zaisdamas. Namai ir yra vaiko zaislai.

o as tai tik dziaugiuosi kai maniske spinteles krausto, t.y. kad kazkuo uzsiima nes siaip tai labai demesio reikalauja, ir ant ranku labai prasosi iki siol. bet po truputi pratinames zaist ant grindu

Dziaugiuosi ir as kai mano dukra krausto spinteles (ten visokius puodus, net nuotrauku kita karta idomiu padarau jos kai ji betvarkes padaro) tada as pati galiu ramiai gaminti valgyti ar kazka tvarkyti. Bet buna ir taip kad dirbi o ji nori ant ranku, vaiksto aplink spinteles ir nori ant ju uzlipti viska imti, neleidziu tai zyzia, saukia.

Nežinau kada, bet mano vyrukas nuo 1,5 metukų žino ką reiškia "padėk į vietą" - tai žyyymiai palengvina situaciją, nes būdavo total košmar, ypač vienudu su tėčiu palikus: ateini į kambarį, o ten vidury visi švarūs drabužiai išversti iš komodos, batai iš koridoriaus, skalbiniai iš vonios ir t.t., ir pan... ir nieko, sėdi abu ramūs kaip belgai

Atsakant i temos formuluote - ta buiti isivaizdavau panasia, bet neisivaizdavau to stipraus vidinio rysio su vaiku, kaip pasikeicia vertybes ir poziuris i kai kuriuos dalykus

[quote=techno,2010 12 16, 17:41]



Atsiprasau, kad, ga;but, per stipriai ilisiu i Jusu seimyninius santykius, bet labai noreciau papriestarauti Jusu teiginiui, kad "mano tevai manes klauso, vadinasi jiems vaika duosiu , o uosviams - tabu". Vaikas turi augti pilnaverteje seimoje ir jus neturit jokios teises atimti tiek is vaiko, tiek is seneliu tarpusavo bendravimo. Sitas Jusu elgesys ir poziuris yra tikrai netoleruotinas. Nupasakosiu jums savo situacija: Gyvenu pas uosviene, uosvio jau seniai nebera tarp gyvuju. Mano tevai nepritaria mano seimyniniam gyvenimui, tai taip pat: apie vaika suzino tik telefonu ir tai gana retai, nors gyvenam keliu kilometru atstumu. Nezinau, ka atiduociau, kad tik mano vaiaks augtu normaliai (jei tam yra galimybes, t.y. yra abeji seneliai ir tt). Pati sitaip uzaugau ir labai noreciau, kad mano sunus patirtu tokia vaikyste. Deja, tai neimanoma. Manau, kad tiek Jusu uosviams, tiek Jusu vyrui butu skaudu isgirsti tokius zodzius. Nesakau, kad vaikui galima leisti viska, ko jis nori ir suprantu ir pritariu tam, kad vaika turi vienodai aukleti visa gimine. Mano vyro seneliai taip pat kaip "pasiute", leistu viska suversti isversti ir lepintu vaika, bet visa tai tik is meiles. Manau, kad Jusu situacijoje irgi taip pat. Cia yra mano nuomone, tad atsizvelkite i ja tolerantiskai.
Papildyta:
Tesiant tema, as taip pat isivaizdavau viska siek tiek kitaip. Santykiai su draugemis po truputi tolsta, nes atsiranda kiti interesai, pomegiai, rupesciai. Yra lengviau, kai ir kitos po truputi kuria seimas, susilaukia vaiku, tuomet anksciau taip dominusius "plekus" pakeicia visai kitos pokalbiu temos: apie nestuma, gimdyma, auginima... Dienos visos kaip viena: atsikeli, pamaitini, perrengi, verdi kose ir tt. Ziurek, jau vakaras, o net galvos nespejai issiplauti. Tie pampersu dalykai, bemieges naktys yra labai lengvas dalykas ir viskas tuoj baigsis. Mes labai dideliu isteriju neturim, bet, turbut kaip ir dauguma vaiku, pazyzia, nori to ano, lipa ant ranku, virkalioja, kai ko negauna, ima, ko negalima, krecia ivairiausias sunybes, vercia spintas ir dar saiposi. Bet viskas praeina. Kartais labai pavargsti per diena, ir, kaip jau kazkuri mama minejo, rodo, kad tik ir lauki, kol uzmigs mazylis. Bet paskui isausta nauja diena, ir dar viena, ir dar,o paskui lekia savaites, menesiai, tuoj prades lekti ir metai. Ir manau, kad veliau, kai musu vaikai uzaugs, visi tie vargai atrodys tokie juokingi ir nereiksmingi ir taip noresis viska pakartoti. Cia kaip su gimdymu, regis, taip skauda, kad lauki, kad tik greiciau, o po kiek laiko ziuri i viska su nostalgija ir galvoji, kad tik visas tas laukimo akimirkas galetum dar ir dar karta isgyventi. Gal atsiras mane supratusiu

[quote=laura_mazoji,2010 12 17, 00:45]
[quote=techno,2010 12 16, 17:41]
Atsiprasau, kad, ga;but, per stipriai ilisiu i Jusu seimyninius santykius, bet labai noreciau papriestarauti Jusu teiginiui, kad "mano tevai manes klauso, vadinasi jiems vaika duosiu , o uosviams - tabu". Vaikas turi augti pilnaverteje seimoje ir jus neturit jokios teises atimti tiek is vaiko, tiek is seneliu tarpusavo bendravimo. Sitas Jusu elgesys ir poziuris yra tikrai netoleruotinas. Nupasakosiu jums savo situacija: Gyvenu pas uosviene, uosvio jau seniai nebera tarp gyvuju. Mano tevai nepritaria mano seimyniniam gyvenimui, tai taip pat: apie vaika suzino tik telefonu ir tai gana retai, nors gyvenam keliu kilometru atstumu. Nezinau, ka atiduociau, kad tik mano vaiaks augtu normaliai (jei tam yra galimybes, t.y. yra abeji seneliai ir tt). Pati sitaip uzaugau ir labai noreciau, kad mano sunus patirtu tokia vaikyste. Deja, tai neimanoma. Manau, kad tiek Jusu uosviams, tiek Jusu vyrui butu skaudu isgirsti tokius zodzius. Nesakau, kad vaikui galima leisti viska, ko jis nori ir suprantu ir pritariu tam, kad vaika turi vienodai aukleti visa gimine. Mano vyro seneliai taip pat kaip "pasiute", leistu viska suversti isversti ir lepintu vaika, bet visa tai tik is meiles. Manau, kad Jusu situacijoje irgi taip pat. Cia yra mano nuomone, tad atsizvelkite i ja tolerantiskai.
Papildyta:
Tesiant tema, as taip pat isivaizdavau viska siek tiek kitaip. Santykiai su draugemis po truputi tolsta, nes atsiranda kiti interesai, pomegiai, rupesciai. Yra lengviau, kai ir kitos po truputi kuria seimas, susilaukia vaiku, tuomet anksciau taip dominusius "plekus" pakeicia visai kitos pokalbiu temos: apie nestuma, gimdyma, auginima... Dienos visos kaip viena: atsikeli, pamaitini, perrengi, verdi kose ir tt. Ziurek, jau vakaras, o net galvos nespejai issiplauti. Tie pampersu dalykai, bemieges naktys yra labai lengvas dalykas ir viskas tuoj baigsis. Mes labai dideliu isteriju neturim, bet, turbut kaip ir dauguma vaiku, pazyzia, nori to ano, lipa ant ranku, virkalioja, kai ko negauna, ima, ko negalima, krecia ivairiausias sunybes, vercia spintas ir dar saiposi. Bet viskas praeina. Kartais labai pavargsti per diena, ir, kaip jau kazkuri mama minejo, rodo, kad tik ir lauki, kol uzmigs mazylis. Bet paskui isausta nauja diena, ir dar viena, ir dar,o paskui lekia savaites, menesiai, tuoj prades lekti ir metai. Ir manau, kad veliau, kai musu vaikai uzaugs, visi tie vargai atrodys tokie juokingi ir nereiksmingi ir taip noresis viska pakartoti. Cia kaip su gimdymu, regis, taip skauda, kad lauki, kad tik greiciau, o po kiek laiko ziuri i viska su nostalgija ir galvoji, kad tik visas tas laukimo akimirkas galetum dar ir dar karta isgyventi. Gal atsiras mane supratusiu
[/quote]

Nuostabios mintys!

O mamoms dėl vaikų zyzliukų - mažiau juos "dirginkite", duokite jiems ramybės. Kartais daug įspūdžių - prekybos centras, atrakcionai, žaidimų aikštelė ir t.t. - veikia neigiamai. Ypač kūdikius reikia saugoti nuo garsios muzikos, daugybės žmonių ir pan.

Linkiu sėkmės!

Sveikos neramių vaikelių mamytės
Metu nuorodą į labai gerą paskaitą apie vaikus. Kalba Jonas Markūnas. Gal kam jau žinomas.. :}
Pasiklausykit, blogiau tikrai nebus, o ir ramybės namuose gal padaugės :}


http://soundcloud.co...ndziame-amziuje

esame mamos ir turime viska istverti