Įkraunama...
Įkraunama...

Ne tokią motinystę įsivaizdavau

Sveikos mamos,
dar kartelį įsikišiu į šitą temą. Pamiršau kai ką papasakoti. Kai Lukui buvo bene 8 mėnesiai mes apsilankėm pas osteopatę. Norėjau anksčiau nueiti, tačiau kažkaip nelabai ką apie osteopatiją žinojau, todėl pabijojau. Ėjom mes dėl kitų priežasčių, ne tiek dėl jo neramumo bei rėkimų. Lukas net aštuntam mėnesį gėrė beveik vien tik mišinuką ir su šaukšteliu visai nedraugavo. Prarydavo pora šaukštų košės ir prasidėdavo cirkas: mosuodavo rankom, spardydavosi ir visaip reikalaudavo buteliuko. Po pirmo apsilankymo grįžom namo ir ... Lukas be jokio šou suvalgė košę, be to, ramiausiai miegojo. Po antro apsilankymo pradėjo ropoti. Tą pačią dieną! Po kiekvieno karto vaikas buvo vis ramesnis, o fiziškai judresnis. Lankantis mažų vaikučių grupėse, grupių vadovai net pataria kitoms mamoms, auginančioms rėksniukus, apsilankyti pas osteopatę. Vaikai aprimsta, pradeda geriau miegoti ir panašiai. Sutikau mamą, kuri eidavo su vaiku pas osteopatę vakarais, kad vaikas išmoktų miegoti.
Osteopatija-tai kaip masažas, gydymas rankomis. Luką osteopatė tik švelniai lietė: klubukus, kojytes, galvytę ir pan. Kartą prieš uždėdama rankas ant galvytės įspėjo, kad mažiukas pradės dabar daug sava kalba plepėti. Pasijuokiau. Tačiau ji tik uždėjo rankas, o Lukas kaip užsuktas plepeti pradėjo. Po pirmos apžiūros ar seanso (nežinau, kaip pavadinti) ji paaiškino, kad mažiukas turi daug blokadų (verčiu iš vokiečių, nerandu kito žodžio) galvytėje, klubukuose bei pilvo srityje. Pirmą apsilankymą Lukas rėkė visą pusvalandį. Tačiau taip buvo tik pirmą kartą. Visus kitus kartus buvo ramus, gerai nusiteikęs.
Einant pas osteopatę svarbu, kad toks žmogus turėtų medicininį išsilavinimą, o tik po to būsų baigęs specialų osteopatijos kursą. Mūsų atveju tai buvo gydytoja pediatrė su papildomu osteopatės išsilavinimu, dirbanti daugiausia su kūdikiai ir moterimis po nėštumo. Tarpai tarp apsilankymų buvo apie 5 savaitės. Kaip ji mums aiškino: aš duodu tik impulsą, postūmį, o po to kūnas turi dirbti pats. Didžiausias apsilankymų skaičius-5 ar 6.
Internete skaičiau,kad Lietuvoje irgi yra užsiimančių osteopatija. Vokietijoje tai yra pripažinta ir net apmokama privačių ligonių kasų. Galbūt neramių vaikučių mamoms tai būtų pagalba. Gal padėtų. Pabandyti, jeigu turit galimybę, verta.
Sėkmės.
Rasa
Atsakyti
Nuosirdi uzuojauta Jums... schmoll.gif Pasakysiu savo nuomone - manau, kad be reikalo susigadinot sau nervus ir sveikata (skrandi).... Puikiai suprantu, kad nenorit daugiau vaiku.. Maniske buvo labai rami iki metu, bet jau dabar 2-3 metu laikotarpyje prasidejo oziai doh.gif Kadangi as esu pati nestipriu nervu - tai dekoju Dievui, kad tie oziai buna trumpalaikiai ir kad nuo 4 men pradejo normaliai miegoti... 4u.gif
Jusu atveju patarciau labiau kreipti demesi i save ir isvaziuoti kur nors pailseti dviese su vyru - Jus tikrai to nusipelnet! Pabandykit susitvarkyti sveikata ir susigrazinti gyvenimo ramybe. O kai vaikas rekia - tieisog nekreipkit demesio. As taip ir darau - nes jau pazystu, kada rekia be reikalo... umn.gif
Atsakyti
QUOTE(RRodamer @ 2011 06 20, 16:39)
Sveikos mamos,

Rasa

O kokia neramumu priezasti diagnozavo jum osteopate?
Atsakyti
QUOTE(Renata_Bo @ 2011 06 23, 00:02)
O kokia neramumu priezasti diagnozavo jum osteopate?

Osteopate priezasciu nediagnozuoja. Tik pasake, kad Lukas turi daug "blokadu" (verciu is vokieciu) klubukuose, pilvuko srity ir galvyteje. Tada tuo ala "masazu" tas blokadas naikino. Zinau, tai skamba labai jau savotiskai. As irgi buvau gana skeptiskai nusiteikusi, taciau, kai vaikas keitesi tiesiog akyse, negali netiketi tuo, ka ji rankomis sugeba. Lukui dabar metukai ir du menesiai. Galiu tik dziaugtis, nes vaikas tikrai gana retai verkia, nebent uzsioziuoja, nes negauna tai, ko nori.
Tu vadinamu blokadu priezasciu gali buti daug. Lukas gime po planinio Cezario, dviem savaitem anksciau nei buvo numatytas terminas (mazutis niekaip neapsiverte, ir gydytojai patare daryti Cezari 37 nestumo savaite). Gal tai kazkaip itakojo. Ka cia gali zinoti.
Atsakyti
QUOTE(Virbalė @ 2011 05 10, 14:21)
Visada buvau kritikuojama ir nesuprasta mamyciu, kurios augina ramius vaikiukus. Nuolatos jausdavausi kalta ir esanti bloga mama, jeigu bandydavau prisipazinti, kad vaikiuka auginti man sunku. Dabar mano maziukei jau metai ir po truputi jau imu megautis motinyste, nes su vaiku galima "susitarti", galiu kazkiek laiko skirti ir sau. Bet tie pirmieji metai, ypac prisimenant dabar, buvo labai sunkus. Pirmieji 4 menesiai baisiu pilvo diegliuku - nuolatinis rekimas, su nedidelemis miego pertraukomis, ir ypac vakarais nuo 6-7 valandu iki isnaktu, kartais su pasikartojinais paryciui nuo 3-4 valandu. MB tai buvo visiskai netiketa patirtis ir jam su ta uzgriuvusia "realybe" susitaikyti buvo ypatingai sunku. Abu nuvarge labai daznai pykdavomes. Man reikejo jo pagalbos, o jam atrode, kad as -mama, taigi ir pareiga raminti vaika vien tik mano.  Pirmosios pieno krizes, pieno trukumas, nerimas ir pastangos, kad nedingtu pienas. Kadangi nustojus begti pienukui, mano mazoji nezisdavo, o rekdavo, po maitinimo stengiausi pieno gamyba skatinti pientraukiu, taigi keldavausi net nakti po pora kartu nusitraukineti. Beja, mazoji nuolatos atpylinedavo, o aplinkiniai nuolat mokindavo, kad nustociau maitinti, nes mano pienas vaikui "netinkamas"  blink.gif Visokios mintys ir savigrauza i galva lindo. Bet maitinti nenustojau. Praejus diegliukams, netrukus prasidejo dantuku kalimasis ir vel bemieges naktys, naktinis miegas po 10 min kas valanda. Vaikstinejome namuose ant pirstu galiuku, saugodami bent keleta minuciu ramaus miego. Viena negaledavau niekur iseiti, nes vaikas tiesiog su niekuo nebudavo. Vos isejusi sulaukdavau skambucio is namu, nes fone nepaliaujamai rekdavo vaikas. Aprimdavo tik man grizus, todel vel gi sulaukdavau patarimu kol kas su vaiku nesiskirti, nes palikdama ji su kitais (mociutemis, vyru), ji tik traumuoju. Vezimelio mums beveik nereikejo, nes namuose buves ramus vaikas, vos isveztas i lauka imdavo rekti, muistytis ir nurimdavo tik ant ranku, todel nepaisant smalsiu senyvo amziaus moteriskiu komentaru, nuo pat mazumes nesiojausi vaika rankose, o kita stumdavau vezima. Zinia, kad tokiu budu labai toli nenuvaziuosi smile.gif Mane kamavo nuolatine baime ir itampa, kad isejus i viesuma vaikas nepradetu rekti, nes taip budavo nuolatos ir net kruties davimas jo nenuramindavo. Todel didziaja dali laiko leisdavome namuose. Medicininiu priezasciu tokiam neramumui pagristi nebuvo. Visu gydytoju nuomone, mano vaikas sveikas ir tiesiog reikia pralaukti si neramu laika. Taigi pirmasis pavasaris ir vasara buvo praleista pasauli stebint pro buto langus. Visi mane turbut laike depresuota, isteriska, namuose uzsidariusia mama, ir sukiodavo pirsta prie smilkinio, jeigu kur nors pakviesta iseiti, tiesiog atsisakydavau, bet maciau, kad mano vaikui, o tuo paciu ir man, taip yra ir geriau ir "saugiau". Kasdienybe truputi pagerejo, kai mazajai suejo pusmetis. Verkimu del nepaaiskinamu priezasciu gerokai sumazejo, bet vis dar sunkiai leisdavosi isvezama vezimu is namu, o ir papildomo maitinimo problemos prasidejo. Iki kone 10 menesiu amziaus issyrus MP nieko nevalgydavo. Kasdien virdavau jai koseles po triskart dienoj, bet viska tekdavo ismesti. Eme priaugti labai mazai svorio. Priekaistai nuo gydytoju, kad truksta maisto, kad neieskau iseiciu. Ir vel savigrauza, kad esu prasta mama. MB namuose visiskai man nepadedavo - grizdavo po darbu namo velai ir pavalges eidavo miegoti. Mazajai pradejus rekti (ji ne verkdavo, o rekdavo) del kokios nors nezinomos priezasties, turedavau raminti ir vyra, nes jam atrode, kad tai niekada nesibaigs... Zadedavo, kad kai mazoji truputi ugtels, stengsis man padeti, bet tas "ugtels" amzius budavo vis atkeliamas. Vienintelis malonumas budavo pusvalandis vonioje uz uzrakintu duru, kad nosies nekaisiotu vyras su vaiku, ir valanda per savaite betikslio pasivaiksciojimo prekybcentryje.
Dabar mano vaikui jau metukai, ir negaliu atsidziaugti protingejancia, savarankiskejancia savo dukra ir vis lengvejancia kasdienybe. Nors iki siol negaliu pasigirti labai ramiu ir geru vaiku, nes tolimesnes keliones vezimu mus vis dar varo i nevilti (kiek pavaziavusi iki raivytis, svertis per vezimo krasta, verkti, kad paimciau), o ir pasizymi didesniu nei kiti vaikai reiklumu, irzlumu, nuolatos yra kazkuo nepatenkinta, bet man dabar jau daug lengviau, imu dziaugtis savo paaugusiu turtu smile.gif Kol kas su uzuojauta nulydziu mamas, veziojancias "lopsinius" vezimelius ir tylom linkiu joms kantrybes ir ramybes, bet, manau, po keleriu metu viskas pasimirs ir vel noresiu ciuciuoti mazuliuka. O ir tikiuosi, kad kitas vaikiukas tikrai galetu buti ramesnis ir suteikiantis daugiau dziaugsmo ji auginti  ax.gif

Atrodo ,kad apie mano dukryte rasot,mum metai buvo ziauriai sunkus,net siurpas nueina ,kai prisimenu
Atsakyti
Oj, mamukai, man tai atrodo su vienu vaiku tikrai imanoma dziugtis motinyste wub.gif
Aisku nekalbu apie vaikuius turinciaus kokiu sveikateles bedeliu, bet siaip - vienas vaikas yra tik vienas vaikas, nei plesytis nei ka - neramus, uzsiemi ir neiks netrukdo. Miega - turi laiko sau. Vezimas - lengvas, mazas, arba nesine; veliau triratukas arba kad ir begi paskui - kokia cia beda paskui veina vaika pabegiot bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(RRodamer @ 2011 06 23, 12:01)
Osteopate priezasciu nediagnozuoja. Tik pasake, kad Lukas turi daug "blokadu" (verciu is vokieciu) klubukuose, pilvuko srity ir galvyteje. Tada tuo ala "masazu" tas blokadas naikino. Zinau, tai skamba labai jau savotiskai. As irgi buvau gana skeptiskai nusiteikusi, taciau, kai vaikas keitesi tiesiog akyse, negali netiketi tuo, ka ji rankomis sugeba. Lukui dabar metukai ir du menesiai. Galiu tik dziaugtis, nes vaikas tikrai gana retai verkia, nebent uzsioziuoja, nes negauna tai, ko nori.
Tu vadinamu blokadu priezasciu gali buti daug. Lukas gime po planinio Cezario, dviem savaitem anksciau nei buvo numatytas terminas (mazutis niekaip neapsiverte, ir gydytojai patare daryti Cezari 37 nestumo savaite). Gal tai kazkaip itakojo. Ka cia gali zinoti.


Labai dziugu kad pasveikot ir dabar dziaugetes motinyste. Tiesiog noriu informuot kadangi domejausi tuo reikalu, kad asteopatai diagnozuoja ir gydo makro ir mikrojudamųjų organizmo audiniu disfunkciją. Ikeliu nuoroda kur siek tiek info apie osteopatija. smile.gif Info
Papildyta:
QUOTE(pukepuke @ 2011 08 02, 02:13)
Oj, mamukai, man tai atrodo su vienu vaiku tikrai imanoma dziugtis motinyste wub.gif
Aisku nekalbu apie vaikuius turinciaus kokiu sveikateles bedeliu, bet siaip - vienas vaikas yra tik vienas vaikas, nei plesytis nei ka - neramus, uzsiemi ir neiks netrukdo. Miega - turi laiko sau. Vezimas - lengvas, mazas, arba nesine; veliau triratukas arba kad ir begi paskui - kokia cia beda paskui veina vaika pabegiot bigsmile.gif

Vaikas vaikui nelygus. Buna su dviem lengviau nei su vienu ir ne prie ko cia lygos. O dziaugtis motinyste nieks nesutrukdys jei mamos sirdis kupina meiles jam wub.gif
Atsakyti
[quote=magic magic,2011 08 01, 22:58]
Atrodo ,kad apie mano dukryte rasot,mum metai buvo ziauriai sunkus,net siurpas nueina ,kai prisimenu
[/quot

Labai panasi istorija i manaja
Atsakyti
QUOTE(kice @ 2010 12 26, 21:59)
pirma nesamone - susigadinau skrandi nuo dietos maitingdama.. Nu leiskite paklausti, kas tai per dieta? kUo maitinosi mama, kad skrandis jai sugedo? Neisivaizduyoju..
o tokio amzioaus vaiku iduoti relanium.. kaip tai pavadinti? nusikaltimu? nezmoniskumu? Kur vaiku teises ziuri?
Pirmiausiai mamai reikia susitvarkyti su savo nervais, poziuriu i gyvenima, o tik po to vaikus gimdyti..



manau per astriai jus cia.... negrazu..mamai ir taip sunku, o dar "ismintingu"komentarai. ne visi vaikai ramus, labai lengva pakomentuot "is savo varpines"
nors relanium vaistu turbut ir as neduociau, o daugiau visa kita-be zodziu
Atsakyti