Ne tokią motinystę įsivaizdavau

vyrui tokiu atveju ir perleisciau absoliuciai visa rupinimasi vaiku.

O patarti nezinant vaiko sunku - maniske kol buvo maza keliones pakeldavo normaliai, bet va svetimoje aplinkoje jinai nemiegodavo ir budavo irzli. Todel man didziausias baubas tikrai ne kelione butu buvusi.

Na aš taip pat kol kas vis labiau linkstu į tai, kad dar ne... Na bet žiūrėsim, gal mergina pasikeis kardinaliai iki vasaros
Nes jos taip pat niekas nedomina - jokie žaisliukai, filmukai, bandėm net naują kažką nupirkti, kad sudomintų, bet ne , ji tik cypia, muistosi visa raudona, vis bando išsivaduoti iš kėdutės...

Maniskis niekaip nesedejo iki 2 metu, nors pasiusk. Ko tik as nesugalvodavau, ilgiausiai 15-20 min ir viskas. O nuo to riksmo ir vairuotojas pavargsta. tai ir vazinejom taip kaip pasiseks. Po to perkelem kedute i prieki, pradejo pazint masinas, spalvas, autobusu numerius ir dabar jau isedejo 3 val. kelione, bet aisku reikia sustoti sisiuko, o vaziuojant valgyti-grauzti-ciaumoti

priklauso ar kelio dvi dienos ar dvi paros... Jei dvi dienos tai ir kaip kita mamytė patarčiau keliaut naktį ir sustot dieną, o jei dvi paros- pasirinkt kitą transporto priemonę.

Kelionė būtų dvi dienos, naktis viešbutyje. Be mūsų dar kelios šeimos važiuotų, todėl jau taikytis tektų prie kitų, nes ne mes viską organizuojame... Čia arba sutinkame, arba ne.

Na, žiūrėkit, jūs savo vaika geriau pažįstam. Suaugusiasiam visą dieną mašinoje be galo sunku ištvert, bet suaugęs supranta dėl kokio tikslo "kenčia", o vaikas? Beto, suaugęs nors judėt kažkiek gali, o vaikas pririštas kėdutei- ne. Aš žinau, kad mano vaikas to neištvertu. YPAČ važiuojant keliom šeimom, įsivaizduokit, važiuojat, vaikas klykia, paprašot visų sustot, pavaikštot, vėl į mašiną- vaikas klykia. Valanda, dvi,... Kiek ištversit? O juk galimybės vėl sustot nėra, atgal nepasuksi. Reikia labai gerai viską apmąstyt, gal su gydytoja pasitarus kokių migdomųjų kraštutiniam atvejui turėt.

Taip taip, pažįstu savo pupą... Labai gerai nupasakojote, koks vaizdelis gali būti Dabar juokas paėmė, bet kelionėje būtų nebejuokinga...

Na būna tokių vaikų, pvz pasak mano uošvienės vyro sesuo lygiai taip pat mažytė verkė, zyzė, viskas jai buvo negerai, ir galima sakyti dabar ir suaugusi nuolat visiems dejuoja, skundžiasi... Čia gal toks jau užgimtas charakteris...

na maniskis tai megsta keliauti automobiliu bet tikrai ne visa diena ilgiausia kelione apie penkias valandas truko ir tai jau pradejo zirzaliot lipt is kedutes tad manau tokiem maziam per sunku yra dar ilgos keliones

Galiu papasakoti jau išaugusio tokio neramuolio istoriją
Pirmi metai buvo košmaras - praktiškai be miego, dieną vaikas miegodavo max 1.5 - 2 val. kol būdavo vežime vežiojamas ar supamas, visu kitu laiku nuolatinis dėmesio reikalavimas. Irgi buvau prisiskaičius knygų, kaip turi kūdikėliai ištisą dieną miegoti, pabusti tik pavalgyti Ir visų aplinkinių pastabos - kaip tu nežinai kaip nuramint vaiką, ko to nervuojiesi, čia jis nuo tavo nervuoto pieno taip rėkia ir t.t. Tampiau pas visus gydytojus iš eilės, ieškojom, kas galėtų būti, visi, kas girdėjo, sakė, kad negali sveikas vaikas taip klykti... Palaipsniui atradom patys priežastį - dėl greito augimo trūko kalcio, tai pakaitom duodant kalcį ir vitaminą D (deja, vigantolis netiko, tiko tik prancūziško B.O.N. arkliškos dozės) po truputėlį tie klyksmai pradėjo mažėti. Miegoti pradėjo nuo 4.5 metų, labai smalsus, labai žingeidus, labai daug dėmesio reikalaujantis ir jautrus vaikas, tačiau darželyje tarp kitų ''erelių'' ramus ramutėlis. Tikimės, kad iki mokyklos dar labiau išaugs savo rėkimus... Kas buvo sunkiausia - atlaikyti tuo sunkiuoju laikotarpiu aplinkinių nuomonę ir pastabas, kad vaikas neišauklėtas, nežino žodžio ''negalima'' ir t.t. ir t.t. Kantrybės visoms mamytėms auginančioms neramuolius. Antroji dukrytė gimė visiška broliuko priešingybė, kaip saulės zuikutis - su plačia šypsena, visada geros nuotaikos, labai paklusni, nors irgi judri. Tada supratau, kaip gera auginti vaikus. Su pirmuoju vis galvodavau, kodėl tie žmonės šitokią katorgą savo noru ant galvos užsikrauna... Ir dabar dar sūnus tiesiog jaučia malonumą supykdęs visus aplinkinius - atsikelia, apsižiūri, kad visi linksmi aplinkui, ir pradedą savo zyzimais ir manipuliavimais peklą organizuot, kai visi neištvėrę apsirėkauja, tada su plačia šypsena patenkintas nueina - tikslas pasiektas, visi nelaimingi... Kas liko iš viso šito sunkaus auginimo - deja, neliko meilės sūnui, nieko negaliu sau padaryt, paprasčiausiai nenoriu su juo bendrauti ir jo matyti, nes sukyla visas tas skausmas ir kančios patirtos per pirmuosius auginimo metus.

Temos autorei ir kitoms mamoms, auginančioms neramius vaikus
Kantrybės ir ištvermės jums visoms.

Jeigu nezinociau, kad dukrytes tevas vaikysteje buvo lb judrus, savo mazyle jau pradeciau girdyti kokiais raminamais vaistais visi sako, kad ji mazas enerdzaizeris gerai jiems sakyti, o su vaiku visa laika as bunu, ir palaikysiu pirma pasisakiusia mamyte, kad ne tokia motinyste isivaizdavau as esu rami, ir naiviai tikejau, kad neturesiu jokiu problemu su vaiku, kad bus ramus, kaip ir as, bet deja... man tai didelis sokas, kaip kokioj svajonej noretusi tokio vaikelio, kuris klausytu is pirmo zodzio! vyras sako, dziaukis, kad dukryte tokia aktyvi, o ne leta kokia na, visos mamytes skirtingos ir as rasau savo nuomone dar manau, kad geriau butu, jei sunus toks aktuvus chuliganas butu, bet ne miela dukryte, ir tikiu, kad taip ir bus, kai kada nors gims sunus, jis bus visas i mamyte ramus ir geras; cia apie ta teorija, kur vienas vaikas buna i teva panasus, o kitas juk mamytes kopija buna
dar esu visa laika blogos nuotaikos, cia tikriausiai depresija, bet ar gali ji taip ilgai trukti..., mums metukai ir beveik 4 menesiai!