Santykiai su būsima anyta II

Bandau, bet tiesa sakant atsreja santykiai su vyru.. tokia ta anytu pastatymo i vieta kaina

paskaičiau paskaičiau... ir... na rašo jaunos merginos, kaip suprantu dauguma dar pačios be vaikų ir tos mintys normalios... tikėkimės, kad po keletos metų bus pačioms gėda ... na, o jei ne tai kaip tradicija jau rodo daugumos istorijas skaitysime kituose skyreliuose ir vėl bus kaltos anytos... tik ar tikrai...
aišku nekalbu apie tuos atvejus kai turima reikalų su alkoholikais, bet ir vėl... lipant į vežimą reikia viską gerai apgalvoti....

Nezinau kuo tai susije siaip skaiciau kita tema, apie anytas, ten jau moterys ir pacios marcias/zentus turincios ar yuoj turesiancios.. o problemos tos pacios, tai man juokinga, kad taip smerkiate iskart ir konstatuojate. tiesiog eilini karta, kol nesusiduret, galvojat, kad cia skiedalai ir nesamones. man geda nebus, geda turetu buti jai, o tokiu "puikiu" anytu esu prisiziurejusi ir is artimesniu zmoniu gyvenimo, tokios nesikeicia ir visa gyvenima eda arba isskiria.

Dar labai drąsiai pasiginčyčiau kam čia turėtų būti gėda! Manau, tikrai labiau gėda tai, kuri vis "kaišo savo sijoną" sūneliui ir bando įrodyti, kad "geresnio sijono" už jos nėra. Ji mat MAMA- neklystanti ir tik pati geriausia su visomis savo gyvomis ir atgyventomis tiesomis. Manau, kiekviena šeima yra atskiras gyvenimo modelis ir kas tai bebūtų, mama (vyro/dukters), ar kaimynė, - privalo jį gerbti. Gebėjimas dalyvauti ir laviruoti suaugusių vaikų gyvenime - menas ir pagarba. Kuo anksčiau tai supras, tuo mažiau reiks mėtytis užuominomis, kad kažkam už kažką turėtų būti gėda
P.S. vaikai šeimoje santykius su anytomis, manau, keičia minimaliai Kaip matote iš atsilipeimų, kai kada į gerą, o kai kada ir į dar blogesnę pusę.

Aš manau pas kai kurias moteris yra iškreiptas požiuris į vaikus.
Mano močiutė(iš mamos pusės) nuostabi anyta,pusesere prižiurėjo iki 10metų,nes buvo įsitikinusi kad reikia vaikam padėt mokslus užbaigti.Niekada nesikišo į vaikų gyvenima,neverčia jos lankyti,nes jos nuomone norės patys atvažiuos.
Na,o mano šeimoje juokaujam kad čia karma kažkokia.Mamos anyta išskyrė 3 savo sūnūs,per savo kišimasi ir nuteikinėjima prieš jų žmonas.Sesė turjo dvi anytas,irgi ne iš kelmo spirtas.Ir kodėl taip yra niekas nežino turbut...
Mano laimė ta kad MB yra visiškai už mane,nes jis mato kokia ji.
buurbuulis - Ačiu,stengiuosi nepergyvent,bet labai nemalonu kas kart matyti MB po to kai išgirsta eilines anytos sapaliones.
O jus pati laikykites.Gal kartais ir neverta ginčytis,tiesiog išklausykit ir darykit savo.Perskaičiau visa jūsu pasakojimą ir priminėt man viena įvyki dėl rūbų.
Užsukom pas anyta,MB pasišalino,palikęs mane su anyta dviesia.Anyta :
- Tu priversk MB kad kailinius tuos užsidėtu,nupirkau,o jis nenešioja.
Aš:
-Negaliu gi aš žmogaus priversti daryti ko jis nenori.
-Ach tu taip,manes nepalaikai,tai dink iš mano namų....- pasipyle anytos keiksmai.

As asmeniskai manau, kad su anytomis turi tvarkytis ju sunus, tai yra musu vyrai, o ne mes, ir jei bedos rimtos, o ne isgalvotos, tai daug greiciau tvarkytusi reikalai vyru pagalba. Jei moteris pykstasi su anyta, o vyrui viskas gerai, tai cia jau ir toje seimoje yra bedos. O vyrai tai daug greiciau susitvarko su savo mamom, lygiai tas pats ir apie uosvienes, ne MB turi mano mamai zarstyti nepasitenkinima del kazko, o as su ja turiu susitvarkyti, jei kyla bedu, del to ir esam seima, nesilojam, vienas kito nenervinam, kiekvienas su savo seima susitvarkom. Visada yra galimybe nebendrauti jei jau yra taip blogai, o nervuotis del kazkokiu pasakymu, tai cia neturejimas ka veikt. Kai konkreciai daro bloga, tai tegul vyras isikisa ir tvarkosi, o jei jis to nedaro, tai jau tarpusavyje reikia pabendrauti rimciau.
Taip pat manau, kad ne visos jos tokios blogos, gi musu MB i saunius vyrus isaugino, ant koju pastate ir t.t.

Pritariu dazniausiai nuo to nepriklauso, nors baisu klausyti, kaip is tikruju kartais anytos itraukia net anukus i ta savo nesvaru zaidima.. o santykius tai paastrina ir sakyciau labai paveikia neigiamai anukus pacius. Turiu pati skaudzios patirties, tik is uosvio puses (mamos tetis labai nekente savo zento - mano tecio, grynai uz nieka, ir ta nepykanta teko perimti man, vien todel, kad buvau jo vaikas, nesvarbu, kad tuo paciu ir jo dukros dukra..), tai patikekit baisu atsiminti ir nesuvokiama man ka teko man iskenteti..


Zinau, man kiekviena karta lygiai taip pat nesmagu gadintis sau nuotaika ir liesti ta tema su vyru, nesvarbu kuria puse jis palaikytu, vistiek tai labai nemaloni tema.. kad nebegaliu nesigincyti, visa laika taip dariau, tik klausiau, tylejau ir toliau savo, bet ziuriu, kad tikrai kuo labiau ignoruoji, tuo daugiau ant galvos bando uzlipti.. o beto kitaip nesibaigs tie jos cackinimaisi su vyru, kaip su kudikiu..


visiskai pritariu del to, kad vyrai turi tvarkytis bet pvz mano vyras turi daugiau kantrybes ir gebejimo ignoruoti, o as ne ir nebegaliu. na gal jums atrodo, kad tai tik emimas kazkokios frazes i galva, juk neperteiksi cia forume kiekvieno pokalbio, kiekvieno zodzio, kas vyksta nuolat..

Ne jo kantrybeje esme, tai jo mama, daugelis dalyku jo gali net neerzinti, bet jo seima dabar esi tu, ir buvimas su jo mama tau neturi kelti diskomforto, kaip ir tam tikri tavo tevu poelgiai ji gali erzinti siek tiek labiau nei pacia tave, nes tau tai iprasta. Jis tiesiog turi susitvarkyti, jei jis turi kantrybes, tegul ji kalbasi su juo tom temom, o ne su tavim, ir tegul jis ja pastato i zinia. Tu visada gali ten nevaziuoti, jus kazkada turesit vaiku, ar leisi juos vaziuoti pas ja, jei ji bus tokia kaip yra? Cia gylesnes bedos prasideti gali tik veliau, del to tavo vyras jas turi isspresti dabar. O vat del tavo senelio, tai cia ziauru, kur gi ziurejo tavo tetis ir mama? Tu kaip vaikas tada negalejai nieko padaryti, tevai turejo uzkirsti nesamones tokiems dalykams.

Kad viskas butu taip paprasta gyvenime!
Kaip jau minejau, su manishkiu kalbetis apie jo mameles cirkus ir lipima ant sprando - beprasmishka. Kaip zirniais i siena! As irgi manau, kad tai jo beda ir jis ja greiciausiai ishsprestu, pastatydamas PONIA i vieta. Galima juk tai padaryti zmogishkai, subtiliai ir ramiai. Deja...jam lengviau pasakyti man, kad PONIA vat tokia, jos ir karas nepakeis, o as turiu tiesiog SUSITAIKYTI!!!! Ar tai normalu? Manau, kad ne. Deja, neturiu is ko rinktis. Beda, kad jis nesugeba tai PONIAI pasakyti NE. Ji turbut ji taip ishauklejo...


Oi kaip as apie tai svajoju Deja deja...vos tik pradedu sita taktika, kai PONIA uzknisa savo nesamonem, prasideda teroras is vyro: mamele pergyvena, taip negalima, ka as tuo pasieksiu...ir visa kruva kitu kvailu argumentu + nekalbadieniu. Taigi, vel turiu buti "dekinga" tai BOBAI, kad eda mudvieju su vyru santykiu. Ir kur isheitis? Vel turiu su viskuo taikytis vardan musu santykiu ir tik eilinikart kantrybei trukus, ishsirekti ir toliau tyliai ramiai grauztis.

Na cia kita beda, nenoreciau taip labai grieztai sakyti, bet vyro beda. Santykius turi saugoti du zmones, ne vien jus turite nusileisti. Ir nevaziuokit, kodel jus turit save kankint buvimu su moterim, kuri jus erzina, kodel? As to nesuvokiu, nesuvokiu vyro, kuris matydamas, kad jo mylima moteris turi bedu su jo mama, ju nesprendzia, kad gali prasideti kazkokie nekalbadienei del to, kad as noriu gerai jaustis? Ne, na tiesiog, matyt, as kitokia, ir mano artimas zmogus visai kitoks, del to ir tas situacijas, o patikekit ju pasitaiko, sprendziam kitaip. Jei mano vyras ju nesprestu, verstu jaustis, (o tai tikraja to zodzio prasme vertimas) blogai, as pykciau ir ant vyro. Kodel vien jus turite noreti saugoti santykius? O jam nereikia noreti, jei jus po kiekvieno apsilankymo, butumet nervuota, pikta, nekalbetumet ( elgtumetes taip kaip jauciates viduj - kitos iseities nematau, nes kaip suprantu normalus pokalbiai nepadeda ) gal ir keistusi i gera, na nezinau as labai stipriai pykciau ant tokio vyro, o pas jo mama vis tiek nesilankyciau, kam man gadinti savo nervus.

Dziaugiuosi, kad Jus taip taikliai suprantate mano busena. Patikekit, mano charakteris labai panasus i Jusu- visalaik stengiausi vengti tokiu zmoniu ir situacija, del kuriu jauciuosi idiotishkai. Nemanau, kad del to reiktu save shvaistyti, juk turime teise rinktis kur ir su kuo. Deja, sikart pasoneje anyta. Nuo jos nepabegsi. Bandziau lankytis reciau (buvo barniai), bandziau po jos paciu didziausiu nesamoniu visai nesilankyti (buvo pats baisiausias periodas), dabar vel ale tie santykiai atsistatineja, t.y. vel privalau lankytis. Stengiuos valdyt situacija, daryti tai kuo reciau, bet artejant savaitgaliams sirdis dreba laukdama to idiotishko klausimo "nuvaziuosim pas mano tevus?" ir po to sekancios vyro ishraiskos ir ore tvyrancio nepasitenkinimo. Sunku tai nupasakoti. Bet kai DAR norisi ishsaugoti santykius, kai visur aplink tik ir kalbama, kad idealiu situaciju nebuna ir vienur ar kitur vistiek tenka nusileisti, nebezinau kaip elgtis. Tai maistauju, tai vel trumpam susitaikau. Zinau, kad palaikyti poroje privalo viens kita abu partneriai. Jis mane palaiko daugelyje dalyku, beveik visur, tik ne santykiuose su anyta. Cia as savo vyro nepazistu, tarsi ne tas pats zmogus. Tokio kvailo uzsispyrimo ir aklumo nemaciau. Jei as matau, kad mano mama nusishneka arba persistengia, taip jai ir pasakau. Jis, deja, ne. Taip turbut tureciau elgtis ir as, nes jo vienintelis argumentas - jos nepakeis nei jis, nei as! Ir ka cia kalbet ir kartotis...Atrodo, kad jam ne kiek neidomu kaip as jauciuosi savaite pries vaziavima pas ja ir dar savaite po to Jis cia jauciasi absoliuciai teisus, nes ji turbut labiau skaudina pamacius mameles nusivylimo ishkreipta veideli, o mano vidine busena - jam tiesiog kvailas uzsispyrimas. Patikekit, as labai stipriai pykau ant savo vyro, ir sveikata sugriuvo, ir sakiau, kad nebegaliu taip toliau, kad gerai pergalvosiu ar verta but toliau kartu, nes visa ta beprotybe man nusibodo iki gyvo kaulelio, kad man labai skaudu girdeti, jog as turiu su viskuo taikytis, o jis vienareiksmishkai palaiko ta beprote...deja, truputi apsiramino, bet ish esmes niekas nepasikeite nesugebu as vyro supancioti taip, kaip tai daro ta PONIA

Ir kantrybeje. Kantrybeje cia didziausia dalis.. jeigu sukandes dantis gali iskesti visus dalykus, tai problemu nebelieka, tiklsiau tu jas ignoruoji ir tau tai priimtina. Jis mato kokia jo mama, jis pats kartais pradeda tokius pokalbius su manimi, kad ji tokia ir anokia, daro ta ir ana.. bet jis turi daugiau kantrybes, jis dazniau tiesiog ja ignoruoja, nei stato i vieta.. isjungia telefona, nekelia, o kartais turi kantrybes net pakelti rageli penkis kartus is eiles ir klausytis to pacio.. pavyzdziui, kai jam papasakojau gryzusi namo jos zodzius, taip, jis kita karta nuvaziaves ja apsauke, bet nesuprantate.. to neuztenka. Buvo visko, jis net buvo jai pasakes: arba raminiesi, arba nematysi nei manes, nei anuku. o jai vistiek vienodai.. apmazina jis irgi tuos vaziavimus pas ja, kai supykdo, bet greitai atsileidzia..
---
Nemanau, kad galiu visiskai nevaziuoti.. galeciau pasakyti daug priezasciu, kodel taip manau. Nes tas vaziavimas, bent jau minimaliai per sventes ir progas, yra visu pirma pagarba savo pacios vyrui, kokia bebutu, bet jo seima tampa ir mano "seima". turi buti tam tikra pagarba, mandagumas, galu gale kartais reikia.. o anukai? koks anukams skiepijasi poziuris i seima ir santykius? ne koks.. anukus taip pat leisiu, ir leisiu dazniau nei vaziuosiu pati. kodel? nes tai yra jos anukai, tai mano vaiku mociute, as noriu, kad jie normaliai bendrautu su seneliais, tikrai neuzkirsiu tam kelio. nemanau, kad ji ju nekes, tiesiog turbut tik perdetai rupinsis
---
gyne.. gyne tetis, gyne mama.. bet ka ir norejau tuo pasakyti. senelis nekente savo zento, to pasekoje manes, bet tai, kad tetis mane uzstodavoo, gindavo tik dar labiau suastrino ju santykius, nes atsirado atviras gincas. va mamos atzvilgiu kitaip.. ji gyne, bet kadangi tai buvo jo dukra, na tai pasipykdavo ir praeidavo, kaip elementarus pyktis. o ir siaip jis labiau savo elgesiu pasizymedavo kai nebudavo kitu (t.y. apskritai mano mociutes, mano mamos, mano tecio, nes jie visi mane gindavo ir jam aiskindavo), o as ir nesiskusdavau.. del daugelio priezasciu, viena is ju, kad maciau, jog nieks nepasikeis (t.y. jis pats nepasikeis kas jam ka bedarytu ar besakytu), kita vertus gal nezinote, bet vaikui ypac skaudu, kai butent del jo kazkas pykstasi ir labai smarkiai


Na turi abu spresti ir t.t., bet as labai pilnai suprantu tokius vyrus.. nes kiekvienas tikrai giname savo seima, savo tevus, savo mama, kartais net patys suprasdami ju trukumus