Neabejingoms Paul McKennai

Noriu pasidalint ka tik isgyventu patyrimu, kuris gal ir jums pravers. Ka tik isitikinau, kaip veikia igeidziu slopininmo pratimas

Pavalgius pietus ziauriai isigeidziau saldaus. Esu nusprendus kuriam laikui atsisakyti cukraus, tai jau sav., kaip nesu valgius nieko saldaus. per ja ne karto nebuvo saldumynu bado, bet dabar jau buvau pajutus, kad viskas. Jau buvau beeinanti i virtuve ir staiga prisiminiau, kad turiu proga isbandyti pratima. Pries darant paratima igeidi ivertinau 10 su pliusu, nes jau laaaaabai didelis noras buvo. Padarius pratima, noras gerokai nuslopo, o kad uztvirtinciau padariau dar karta.

Ir dabar sedziu rami kaip belgas, negaledama atsidziaugt, kad nepaluzau ir nenukrypau nuo savo plano

Zinoma,kad pritariu bet matai,po gimdymo pirmus tris menesius,bent jau man reikiasave riboti,nes pilvuka leliui pucia,todelir negaliu majonezo,keciupo,svogunu,kopustu ir panasiai,jau vienu metu valgiau tik dziuvesius,uogas ir desreles,tada leliui buvo ramiau,taciau man blogiau,nes valgiau ne tai ko noriu,todel po biski vis platinu savo raciona,dabar valgymas malonumas,taip kaip ir turetu buti.
teisingai jus rasot,kad taip jau visko prisiskaite,prisiziureje,kad organizmui reikia daugiau laiko apsiprasti.
gaila,kad vis pritruksta man laiko pratimelius padaryti,nes retai,kada abi dukras uzmigdau,o jei taip atsitinka,tai begu pasimankstinti,bet spesiu dar.
Pepilote,saunuole,kad prisiminiai pratimuka
as sokolado noriu kasdien,kasdien ir valgau,nes pritrukstu energijos,jos pasikraunu su manksta ir su rytine kava bei sokoladuku,esu kinder bueno gerbeja

nu va, papasakosiu kokiu veju vakar prisiskaiciau ( kadangi prasirgau visa savaitgali , teko lovoj knygas grausti). zodziu skaitau dabar tokia knyga "Ismintingas pasaulis" . Joje rasoma apie tai, kaip musu gyvenimuose nieko nevyksta atsitiktinai, apie karma - is praejusiu gyvenimu, uzsidirbta siame ir pan. zodziu nuodeme taip pat yra kazka labai sureiksminti, idealizuoti, nesvarbu ka, ar tai pinigai, ar tai seima, vaikai, ar gazus kunas (beje ir niekinti nuodeme). zodziu uz tokius dalykus esame auklejami siunciant tam tikrus zmones, ligas, ivykius, kurie mums rodytu, kad musu vertybes nera tokios jau svarbios, kaip mes galvojame. ir daug ivairiu situaciju aprasoma. zodziu viena situaciju tai apie mane (gal ir apie kuria nors kita is jusu?).
jei moteris (dazniausiai) isitikinusi, kad tik liekna ji gali buti laiminga, grazi, mylima, jai kaip auklejimo priemone bus siunciamas antsvoris. kuo labiau ji niekins savo kuna (beje dievo kurini), aukstins lieknuma, galvos, kad gyvenimas prasides tik sulieknejus, tuo labiau jai augs svoris. galima net nieko nevalgyti, kaip ten issireiske: materija (kilogramais) virsta depresines mintys, isgyvenimai. o kova su antsvoriu nuolatos pralaimima, nes kovoji su savo "aukletoju", o jo neimanoma nugaleti. zodziu iseitis yra tik suprasti, kad galima buti laimingam ir neturint liekno kuno, nustoti smerkti save ir kitus apkuniuosius, zodziu rasti kitu vertybiu. na nera tai taip lengva, bet manau, kad teisinga. as manau, kad man ir mano ligos siunciamos butent del sito dalyko, turbut bandoma parodyti, kad tu, zmogau, dziaukis, jei sveikas esi ir gali gyventi, o ne kiek kg prilipo. bet man juk nedaeina, ane?
na tikiuosi toliau toj knygoj gal bus kokia metodika, kad palengvintu ta minciu pasikeitima.
beje, svoris gali augti nebutinai del to, gali buti , kad tiesiog per daug suvalgoma (pvz. praejusiame gyvenime truko maisto, arba siame vaikysteje) zodziu kiekvienam savo, bet man butent tas pirmasis variantas tinka, nes man jau daugeli metu nera nieko svarbiau, kiekvienas gimtadienio noras uzpuciant torto zvakutes tik sis, kiekvienas zmogus nuziurimas, ivertinamas, palyginamas su manim, smerkiamas storulis, pavydima lieknajam, zodziu karma gadinuosi kaip reikalas.
Zodziu, pradedu meginti megautis gyvenimu.

Živilka, teisingai, reikia pradėt nuo to
Man labai padeda tai, kad buvau sukūdusi iki 74 kg (atrodžiau baisiai kitų akyse ir , kaip dabar matau foto, bet jaučiausi visvien stora). Tada tikrai nesijaučiau laiminga, net dar labiau pykau ant situacijos-tiek numečiau, o visvien nėra tos palaimos turint tokį kuną, vievien kažkas negerai, visviena nesu tobula. Tda to nesupratau (sirgau bulimija), bet dabar blaiviai tai vertindama galiu pasakyt, kad ne liekname kūne laimė ir numesti n kilogramai, nepadeda jo pamilti Pepilotos žodžiai auksiniai-reikia ne kūną, o galvą tvarkyt
Mano pirmasis savaitgalis su McKenna....(beje penktadienį pasisvėrus gavau šoką-2 kg mažiau per savaitę Ir nebadavau ir..stebūklas žodžiu) Šeštadieni visą dieną pas draugus baliuje, na maistuko padauginau, bet nešlaviau viską iš eilės kaip anksčiau, su mintimi, na baliu, reikia prisiėst, ryt sau to nebeleisiu Džiaugiausi ta laisve vidinę ir nebesigraužimu dėl kiekvieno kasnio Vakar diena durnesnė Valgiau ne todėl, kad buvau alkana, o todėl, kad blogai jaučiausi-sloga, gerklė žiauriai skauda ir maistu lyg ir tikėjausi geresnės savijautos Pyrago priputau gal 22 valandą Betr faina, kad nesigraužiu, nurašysiu tai blogai dienai ir tiek, o šiandien varau toliau Skonio beje nejaučiu, ko noriu suprast negaliu, gerklėj kartu (vis atrodo, kažką suvalgius bus geriau), pykina kažkiek... Turbūt kol taip jausiuos reiks 3 kart prieš valgant savęs paklausti ar aš alkana, ar tikiuosi geresnės savijautos, bet tikiu, man pavyks..Jei ne, tai nurašysiu viską ligai ir po kelių dienų vėl elgsiuos protingai

Aš ir esu skaičiusi panašios literatūros, girdėjau šią teoriją. Tikiu, kad nieko nevyksta atsitiktinai, bet apie tas karmas stengiuosi negalvoti. Man labiau patinka tikėti, kad savo ateitį mes kuriame patys čia ir dabar

Dėl tų įsitikinimų, tai pas mane ir toks vyraujantis, kad tik liekna būsiu laiminga. Bet tai didžiausia iliuzija, nes daugybė metų pragyvenau tik ir galvodama apie dietas ir savo figūrą, praleisdama tiek daug dalykų aplinkui. Čia galima ir psichologiškai paaiškinti: kuo daugiau galvoji apie figūrą, tuo labiau galvoji ir apie maistą, tuo labiau ir linkęs esi persivalgyti. O kai džiaugiesi gyvenimu, gyveni maloniai, tai ir maistą prisimeni tik kai išalksti.

Aš taip pat stengiuosi keisti įsitikinimus, nei kai suvoki, tai juk nė vienas žmogus, kuris tave myli, tavės lieknos daugiau nemylės negu myli daugiau, ar dabar nemyli mažiau, negu mylėtų liekną. Aplinkiniams aplamai nerūpi tu storas ar plonas - turi savų rūpesčių. Ir šiaip pamąstant, pasauliui visai nerūpi, saulė taip pat teka, vasarą keičia ruduo.. Viskas mūsų galvoje, tai sau mes neįtinkam. Man ko priduoda lieknumas, tai daugiau pasitikėjimo savimi
O dabar, kai laukiuosi vaikelio, imu suvokti, kad jam išvis nerūpės kokia aš, tai aplamai rūpi tik man pačiai.

O dėl to antsvorio tai esu dar vieną teoriją skaičiusi, kad antsvorio turi tie žmonės, kurie gyvenime jaučiasi nesaugūs, nuolat baminasi dėl kažko, nerimauja ir pan. Antsvoris jiems kaip apsauginis šydas.

Sveikutes, cia labai tiksliai pasakyta
Po pirmojo leliuko labai norejau kuo greiciau sukusti,nes mano mama taip ir nesukudo,tai daug mankstinausi,valgiau normaliai,daug vaiksciojau ir tikrai greit tapau liekna ir buvau savimi patenkinta.o dabar po antrojo taip smarkiai nepergyvenu,nes tikiu,kad viskas susitvarkys,stengiuosi laikytis mackennos,pasportuoju,jokiu dietu neskaitau,uztenka jau,maistas musu draugas,reikia juo megautis,patikekit kaip skaniai suvalgiau puse obuolio,nes du menesius ju negalejau ragauti.
Zivilka1,idomia literatura skaitai,man ir patinka,tiesiog praplesti zinias ir pasanprotauti.

taigi karmos teorija lygiai ta apti ir sako, kad viska kuriame cia ir dabar, bet "musu" aukletojas siuncia mums butent tokius ibandymus, kokie paneigia musu isitikinimus (per stiprius). o tai priklauso tik nuo musu paciu. su visu kitu visiskai sutinku
o del to antsvorio, taip buna ir tokiu priezasciu, irgi rase, bet as parasiau apie priezasti, kuri mano manymu yra man.
ir zinot, vakar beveik nenorejau valgyti, nes man buvo tas pats, kokia mano figura

Sveikutes,
kaip jums sekas?
labai gera nuotaika man siandien,nes mazoji dukryte vis ramesne darosi,o tai daug priklauso nuomanes,neigiamos emocijos,jai ne i nauda,todel stengiuosi islikti kuo ramesne ir tai turi itakos valgymui,jau daug cia buvo sneketa apie emocini valgyma ir man vis pakisa koja,kai bunu ziauriai pervargus ar nemiegojus,rankos pacios iesko saldumynu,bet jau kuri laika geriu vitaminus ir viskas tvarkosi,galiu valgyt kai tikrai esu alkana,tada ir maistas labai skanus buna
geros dienos visoms

sveikutes,kur visos dingusios,kaip sekasi

Na man tai gan neblogai sekasi. Visiškai taisyklių dar nesigauna laikytis, bet nelabai ir stengiuosi kažkaip turiu kitų reikalų.
Bet už tai jau beveik nepersivalgau Na pasitaiko kartais prikirst daugiau nei reikia, bet iki sunkaus išpampimo seniai bebuvo. Gal jau įpratau taip Kartais tiesiog dar akys nori paryt arba einu kampais galvodama ką į burną dar įsimetus, bet suvalgius vieną kąsnį, pajuntu, kad jau ir taip soooti esu ir iškart kyla vaizdas to nemalonaus išpampimo, kai visą skrandį tempia, sunku net nusėdėt būna, ir kažkaip nebevalgau.
O ir saldumynų mažiau suvalgau. Galima sakyt iš saldumynų rijimo beliko užsigardžiavimas jais po pagrindinio valgio

Izolda,tau ir tavo pilvukui saunuole

labukas. o man kol kas dar nesiseka. persivalgau daznai, paskui vemiu. nzn kodel, kazkodel. ir pradejau jo seansu klausytis, ale paklausiau 2 kartus , vel uzmeciau, zodziu, kazkas trukdo, gal noro nera, bet nu kaip gali nebuti kai eilini karta i rubus neilendi. zodziu kazkokia kvaila galva mano
beje, jei nesupratot, as ta pati Živilka 1, cia su niku problenmu buvo