QUOTE(Liucerna @ 2008 02 05, 00:36)
Aš savo šeimą irgi dažnai dar nustebinu (nors galėtų jau ir priprasti), kai, pavyzdžiui, oriai praplaukiu per kambarį rankoje nešdamasi aukštai iškėlusi rausvą nemažą klizmą (laistymui)...

Ir kaip nenusišypsoti, taip gerą pradėti naują dieną paskaičius šias mintis...
.......................................................................................................
Pamąstymai Užgavėnių proga...
Žiemą štai verkšlenančią
pamatėm,
užgavėnių atlydžiui užėjus,
kvepia blynais, lašiniais,
kanapėm,
dar snieguotas Rumšiškių muziejus.
Tolimos vaikystės pusnys. Užgavėnės...
Persirengėliai šėtono kaukėm.
Buvo, jų nuo pat Kalėdų laukiam,
o pamatę juos iš siaubo gūždavomės.
Kam dar maskaradų! Jei lig valiai -
kipšo snukių... Juose - pragaro randai:
Galbūt šiandien kaukėm karnavalinėm
tapo likę mažuma dori veidai.
Stebim ir pasąmonėje kuždamės:
Lietuvoj dabar kasdieną užgavėnės,
su gyvenimu, nors laisvu, betgi pasliku,
su - blogiau nei kūno - dvasios pasninku...
(Ištrauka iš eilėraščio)
VACYS REIMERIS