bijau skristi lėktuvu

Sako, įžymusis režisierius Larsas fon Trieras bijo ne tik skristi, bet ir važiuoti, ir apskritai kur nors iš namų keliauti. Tai guodžia. Tačiau visgi norėčiau kažkaip tą mistinę lėktuvų baimę nugalėti. Juolab kad anksčiau ( t.y. prieš keletą metų) visai nemažai skraidžiau ir nė kiek nebijojau.

O dabar vien mintys apie skrydį kelia šiurpą. Ypač kai suvoki (na ir kam taip domėjausi ), koks pavojingas yra pakilimas ir nusileidimas, kas gresia tuo ar kitu atveju...

Planuojam kelionę lėktuvu, ir aš nenoriu, kad visas jos malonumas būtų sugadintas mano gąsdinimųsi. Taigi...drąsuolės, rašykit!

aš irgi bijau , bet vis tiek kartais tenka. dabar guodžiuosi "statistika": taigi šitiek lėktuvų kasdien skraido, o visokios nesąmonės tik retkarčiais atsitinka. taigi tikimybė - nedidelė... vyras irgi sako, kad lėktuvai - saugiausias transportas nors man nė velnio taip neatrodo

Tikimybė, žinoma, nedidelė...Bet va imi ir prisimeni pačiu netinkamiausiu momentu, kaip, pvz. , neseniai nukrito lėktuvas Egipte kildamas, su visais turistais... Iš automobilio bent jau išlipti galima, jei sugedo, va o iš lėktuvo tai jau ne...
Panašu, kad man tikrai gresia L.von Triero likimas

Na, mielosios, nera ko ten l. bijoti nei pakilti nei nusileisti. Tai tikrai viena is saugiausiu transporto priemoniu, Svarbu zinoti, kokios kompanijos lektuvais skrendate.
Labiausiai pavojingi yra is Rusijos (incl. ex Soviet Union), Turkijos, Afrikos saliu (excl. PAR, Namibia ir Botstwana - ju lektuvai prijungti prie Didz. Karalystes oro pajegu) ir eile Lot. Amerikos lekt. kompaniju lektuvai yra super apleisti. Drasiai keliaukite su Azijos: (Singapur Airlines - pacios saugiausios) , Malaysia etc. Europines linijos visos geros, nes jos yra priristos prie EU oro liniju reikalavimu, kurie yra l. auksti; kontrolieriai yra lektuvu standartu davejai "Airbus" Pranzusijoje su Vokietijos specialistu prieziura. Amerikoje yra savi standartai - pamirsau, kaip ta kompanija vadinasi. Auksciausi kontroles darbuotojai imprtuojami is Schweizarijos ir Muencheno.
JAV konkuruoja su su EU lektuvu standartais, tai abu zemynai tarpusavy kariauja jau 25m. Taigi, ta kova dave didziuli pliusa, nes EU ir JAV (+Canada) turi saugiausius lektuvus.
Na, o jei bijote skristi, tai visuomet turite teise pasidometi, kiek skrydziu per metus privalo padaryti tos kompanijso pilotas. Reikalavimai tarpzzemynu skrydziu ir zemyno viduje skiriasi. Ryanair dabar tiesa siek tiek "sumaise" Europos avionikoje kortas, bet jie irgi privalo laikytis EU normu
Tiesa, jei pilotai kinieciai is Hong KOng ar Singapur, tai jie irgi yra didz. saugumo garantas.
Neturiu dabar statistiniu duomenu, bet kai vel turesiu, duosiu si aprasyma skaiciais, jei nepamirsiu...
Taigi, skrendant su Eu lektuvo linija - nera sa ko net ir galvos kvarsinti. O siaip pasakius, tai ir su geriausiu automobiliu avarija ivyksta, jei skirta.

As taip pat labai bijau skristi lektuvu. Ir jokios statistikos manes neguodzia.
Buna, kernta ir saugiu aviokompaniju lektuvai, ir aukstos kvalifikacijos specialistai daro klaidas. Kai prisimenu lektuvu susidurima 2002 m. prie Bodeno ezero, kur "degantys vaikai is dangaus krito" (71 auka), tai mane toks siaubas suima. Ir tai Europos centre ir tik del netiksliu "tower" nurodymu. O kur dar panasios katastrofos...
Kai nera butina, tai stengiuosi ir neskristi. Pagal taisykle:"Bijai vilko - neik i miska".
Beja, jei ta baime labai trukdo, tai skridimo baime, kaip ir kitos fobijos yra gydoma psichologiniais metodais. Reikia pasieskoti gero psichologo... O gydymo esme yra ta, kad tave pastoviai su ta baime konfrontuoja. Na man ta skridimo baime kol kas ypatingai gyvenimo neapriboja, tai as su ja ir gyvenu.
Tiesa, Amerika labai noretusi pamatyti. Cia pas mane pastoviai smalsumas su baime kovoja, bet baime kol kas nugali...

Man teko gana nemazai skraidyti per pastaruosius 3 metus. Budavo, kad per diena 3 kartus tenka kilti ir leistis. Bijojau ... tikrai.... Ypac kai kyla ir atrodo kad lektuva tuoj kazkas paleis ir jis nukris... Bet save raminau tuo, kad jei jau bus lemta uzbaigt savo dieneles, tai taip ir ivyks ir nereiks nei lektuvo. Juo labiau kad lektuvo katastrofos vyksta gana retai lyginant su autoavarijomis. Padeda

Statistika sako, kad lektuvu katastrofos vyksta retai ir jose mirsta labai nedaug zmoniu. Ir dar statistika sako, kad daugiausia zmoniu mirsta lovoje. Bet as i lova lipti nebijau, o va i lektuva bijau ir gana.

Turiu tris patarimus:
1. tureti svarbu uzsiemima (pvz.: lektuve rasyti skubu darba, pasilikti kruva butinos perskaityti medziagos, kuriai vos pakaktu skrydzio laiko);
2. skristi su vaikais- tada reikia vaidinti didvyri, aiskinti jiems, kaip smagu pakilti-nusileisti, kokia tai romantika ( );
3. atsigerti siek tiek pries skrydi, echm, ne Coca-colos .

P.S. Patarimai veikia tik po viena. Nebandykite dvieju iskart.

gal pasakysiu keista dalyka bet mums vienu metu padejo. buvau uzsidegus sokti is parasiuto taip buvau nerealiai uzsidegus .kad negalejau neivykdyti savo svajones. tai susiradau firma . nuvaziavau susitikau su zmonemis sumokejau pinigus ir tada kokia baime atsirado. nereali bet jau buvo pinigai sumoketi , o dar beveik niekam nesakiau kad ruosiuosi sokti, nenorejau nervinti manau artimi zmones mane butu atkalbeja. ir artejant tai dienai suzinojau kad pinigai nebegrazinami o man tada buvo dideli pinigai . galvojau truks plys svajone igyvendinsiu . buvo baimes pilnos kelnes. atsimenu negalejau miegoti ta nakti. kaip susitikau su zmonemis buvo ekstruktazas , vienas vaikinas sako nesijaudinkite as misias uzpirkau . nors nesu giliai tikinti , manau esu kaip ir visi lietuviai man palengvejo , zinojau kad dievulis pades . ir padejo prisimenu kaip nerealu ivyki savo gyvenime. visas gyvenimas man pro akis prabego akimirkos kurios atrode nelabai svarbios mano gyvenime. siulau surizikuot jeigu reikes skristi ,jeigu taip labai bijote. perkelkite ta baime ant kunigelio . sumokesit jam kokia 20 lt ir bus rami galva .

O man vis tiek baisu

Ašai turbūt nenormali, bet man patinka skristi. Kuomet lėktuvo ratai atsiplėšia nuo žemės, panyru tarsi į savotišką transą- pasaulis nustoja sukęsis. Nebeegzistuoja jokios problemos. Tas laikias iš taško A į tašką B, pats nuostabiauias laikas gyvenime. Kažkokia savotiška meditacija. Bet vos tik lėktuvo ratai vėl paliečia žeme-pasirodo, kad probleos niekur nedingo, jos tik klastingai laukė manęs ant žemės. Dažnai palydžiu akimis danguje piešiantį baltą liniją lėktuvą- bandau įsivaizduolti keleivius jame. Prisipažinsiu-aš jiems pavydžiu. Netgi jei jie skrenda ne i poilsinę lelionę, o tarkim į laidotuves. Pavydžiu paties skridimo momento. Kartais, kai buna tikrai sunku, pajuntu kaip mano akys ieško lėktuvo...tam kad nors akimirkai galėčiau susitapatinti su keleiviais jame...