Sveikos,
as savo dvynius nuvedžiau šiandien irgi pirmą kartą į darželį. Vedėm kartu su tėveliu-visgi pirma diena tokia gyvenime.

Gavom spintelę, įvedėm į grupę kartu pasivaikščiot, apžiūrėt viską leido auklėtoja.Bet kai reikėjo jau mums eiti....

Vaikus palikom klykiančius, dar abu už durų paklausėm ar neapsiramino. Kaip klykė taip klykė abu choru. Sutariau su auklėtoja, kad po valandos paskambinsiu. Paskambinu-o ten girdžiu-tas pats klyksmas. Visą valandą prarėkė

Jie abu pasirodo išsitraukė rūbus iš spintelės, susikraustė į žaislinį namelį ir viskas-kakarynė paleista, auklėtojos neprisileidžia, nė į kalbas, niekas neįdomu, rėkia tik, kad eis pas tetį.Atlėkiau į dažą panikoj, o jie susiruošę į lauką. Tai lauke su manim šalia viskas gerai, laksto, su vaikais, kartais truputį nuošaliau, nes jiems abiems kol kas kitų vaikų nereikėdavo. Po to parvedėm pietų, kiek valgė, kiek nevalgė, stengiausi nesikišti ir nemaitinti pati, kaip kitos mamos atėjusios darė, nes juk reik kažkaip patiems bandyti. Kaži kaip rytoj, bandžiau derėtis, kad aš išvažiuosiu, bet gryšiu, kaip šiandien gryžau.
Pamačiau darželio kasdienybę, tai auklėtojoms reikia geležinės kantrybės ir pašaukimo tokį darbą dirbti, nes sužiūrėti 15 tokių žiopliukų