buvau isejes 3 kartus per si menesi kai viska suzinojau. Ji yra avinas o, as jautis. Ji impulsyvi, as ramus. Taip budavo visko, barniu, priekaistu, bet po desimt minuciu vel apsikabindavom ir snekedavomes. Siaip, galvoju, kad didele itaka padare gyvenimas pas tevus, nors viskas buvo, del to, kad negalejom leisti sau gyventi atskirai, nors tevai nesikiso, bet jai jauciu tikrai sunku buvo. Kai pradejom gyventi atskirai (5 men) ir financiskai viskas ejosi geryn, tikejausi, kad ji pasikeis, bet nieko, prasidejo kiekviena savaite vaiksciojimai pas drauge ir.tt. Ji buvo salta, kaip ledas. Vis galvojau, kad praeis, bet nieko, kol nesuzinojau. Dabar ji, sako, kad nereikejo skaityti tu zinuciu, butu viskas kitaip, vos ne paapgaudineciau ir vel buciau su tavimi. Cia visiska nesamone, anksciau ar veliau butu tai isaiskeja, nor itarimai jau buvo.
Ko nesuteikiau, ko pavargo laukti? Kiek galima stenktis, del ko as turiu viska vienas stenktis. Mes dviese dviese ir reikia stengtis, o ne begt pas kita.
Bet kaip Tėčio-A situacijoje?
Labai teisingi zodziai! 
Juk mes moterys, mums i moters galva lengviau ilist negu kad i vyro. Net ir man pirma mintis buvo - kas turetu atsitikti kad pasielgciau kaip a tecio zmona? 
nepradėkit į mane mėtyt pomidorus 
šeimoje juk darai daug kompromisų, įdedi daug jėgų, ko viena būdama tikrai nedaryčiau, o malonumą turi susižvejoti iš kažkur... iš praeities? 
Toks jau tas gyvenimas.Stiprybes tau.
