Adaptacija darželyje

Na,čia jau kategoriškumas...Lengva pašnekėt,pamokyt,bet ką daryt,jei nėr kitos išeities?Neklausyk tu jos Arba paklausk,gal ji savanoriškai galėtų tavo vaiką pasaugot,jei jau tas darželis taip blogai? Ir tvirtinti,kad vaikas būtinai tame ižvelgs išdavystę ir užaugęs keršys tėvams abejingumu- absurdas.Dažnai būna priešingai - tėvai popina,lepina vaiką iki beprotybės - o šis užaugęs elgiasi su jais kaip kriuksis.

Pas mus tokia pat situacija buvo trejus metus, rytais verkdavo vaikas tol kol pravirkdavo ir mama, taip abiems rytas sugadintas buvo. O auklėtojos " lyg ir nuostabios" buvo. Tačiau, kai visus šešiamečius iš mišrių grupių sukėlė į vieną grupę ir pasikeitė abi auklėtojos, baigėsi ašaros, vaikas pasišokinėdamas į darželį ėjo. Dabar labai gailuosiu, kad trejus metus vaiką traumavau , reikėjo keisti grupę, jei vaikui ten negerai buvo. Kai galėjau sulyginti kitos grupės auklėtojų darbą paiškėjo, kad "nuostabios" auklėtojos buvo veidmainės, tik prie tėvelių labai dėmesingos ir lipšnios. O vaikučiams labiausiai kišamas žaidimėlis buvo "tylos karaliai". Nevirkdykite vaikų laukdamos kol išaugs, ašarų be priežasties nebūna!!!!

Mes taip pat tokie , kol mama ar tėtis šali - verkiam, o kai išeinam - jokių ašarėlių nebebūna Eit namo taip pat nebelabai nori

Esu absoliučiai pasimetusi ir nežinau ko griebtis
Nesu visai naujokė su darželio reikalais: vyresnioji dukrą šįmet pradėjo eiti į pirmą klasę, o mažesnioji pradėjo eiti į darželį prieš pusantrų metų.... matėm ir liūdesio, ir pykčio, ir ožių, bet dabartinė situacija absoliučiai man nesuprantama Pradėjo streikuoti prieš darželį ir kiekvieną rytą įjungia tą pačią dainą: "nenoriu į darželį, nenoriu į darželį......", grupėje kabinasi man į kojas ir klykia nesavu balsu.... nors kaip sakiau, eina ne pirmą dieną ir pavasarį bus ketveri. Spėju, kad kažkas nemalonaus atsitiko darželyje, bet nesugebu to ištraukti.... Iš pradžių bandžiau nereaguoti, tikėjausi, kad laikinai, bet šitas džiaugsmas tęsiasi jau kelias savaites.
Gal kam teko susidurti su panašia situacija? Gal pavyko išspręsti?
Man labai reikia konkretaus, gyvo žmogaus patarimo. Kol kas nesikreipiu į psichologus, nes man jie atrodo labai atitrūkę nuo žemės. Jeigu nesusitvarkysiu pati, turbūt teks?

Pirmiausiai rimtai su auklėtojom pasišnekėk. Nieko doro jos nepasakys( neigs visokias blogybes), bet jei kažkas buvo blogai dėl jų kaltės- bent jau to paties nekartos. Supras, kad ant vaiko atsiliepia ir nuo tėvų nepaslėpsi...
daugiau nieko nesugalvoju...
O ar nebūna taip, kad pasiimtumet po darželio pačią paskutinę? Nes vaikai labai jautriai į tai reaguoja, o kitą dieną nebenori darželin eiti, nes bijo, kad vėl bus paskutiniai...

O visgi pagalvok apie psichologo pagalbą. Jie - kaip ir daugelis vaikų išties - "atitrūkę nuo žemės". Mažu, rastų bendrą kalbą ir ištrauktų tai, ko Tau mergytė nesako. Arba gal yra koks artimas žmogus (tipo - seneliai ar pan. ar net visai ne giminė), kuriam pavyktų išgauti, kas atsitiko.
Nes, kaip sakoma, tiesiai - arčiau, bet aplink - greičiau. Aš, pvz., apie savo bernus sužinau tik aplinkiniais keliais - iš draugelių mamų ar močiutės. Man pasako, jei būna įpykęs (kai paties nervai nebeatlaiko).

Beje, o ką sako auklėtojos? Ar nebandei su jomis kalbėtis?
Juk gali būti, kad vaikai pasišaipė ar pan. Juk nei iš šio, nei iš to vaikas negali pradėti taip elgtis. Jei esat vilniškiai, parašyk į a.ž. - atsiųsiu tikrai geros psichologės telefoną.

Kas man keista, kad vaikas visiškai ramiai elgiasi dieną: žaidžia, draugauja, puikiai valgo ir miega, kai ateinam pasiimti - kartais neskuba išeiti, nes nori pabaigti žaidimą. Bet rytai pasidarė tragedija visiems.... Su auklėtojom kalbėjau, jos neranda problemos. Vaiko atsakymai paprastai būna visiškai nerimti, pvz.: "Mane muša Augustas" (nors pati irgi nebloga mušeika) arba "Aš nenoriu miegoti" (nors užmiega pati pirma) ar kažkas panašaus. Bandė ir močiutė su ja kalbėtis, bandyti kažką išsiaiškinti per aplinkui - nulis informacijos.
Kai prasideda ožiai, kartais iki isterikos - negirdi nieko. Gali ir rimtuoju, ir švelnumu, gali aukso kalnus žadėti, tartis, siūlyti..... toks jausmas, kad įjungtas mygtukas "aš nieko nenoriu girdėti". Ir stop. Verkia iki pamėlynavimo. O aš paverkiu už durų....

Mano 2.8 metų sūnui irgi buvo tris ar keturias dienas, kad verkė ir nenorėjo į darželį (kai nuo pat pirmų lankymo dienų savaitgaly sunku ištverti be darželio). Skundėsi, kad jį skriaudžia ir bla, bla. Pasakiau tai auklėtojoms. Pirma diena be pokyčių, antrą vėl pasakiau - pagerėjimas buvo, trečią kartą pakartojus - vėl keliauja kuo puikiausiai. Jokių skundų, kad skriaudžia ir pan.

Labai vaizdžiai tu čia apie tą mygtuką- maniškei būna tas pats ( čia ne dėl darželio), kai isterijos atveju susišnekėt neina- tik niekaip negalėjau šito žodžiais nusakyk. Net siutas ima, kai kiti aiškina- tu su ja pasišnekėk, paaiškink. O kaip- jei negirdi tuo metu?
Vat tik viena mintis išlindo- ar tu ją kas rytą vedi? o kaip elgiasi, kai nuveda darželin kas nors kitas? Pas mus buvo toks nenoras kažkada po ilgesnio nelankymo laikotarpio išlindęs- verkdavo prie manęs, tuomet vedimą rytais perėmė tėtis. Verksmai iš karto liovėsi...vaikai instinktyviai nujaučia pas ką širdelė dreba...

Sveikutės mamytės
Perskaičius temą supratau, kad ji asmeniškai liečia mūsų šiandieninę situaciją Mūsų situacija tokia: Vaikas paniškai nenori eiti į darželį, jam 6metai. Visus metus iki šiol buvo tiesiog puiku Lankyti darželį pradėjo būdamas 2metų.
Gryžtant prie temos noriu paminėti, kad nenoras eiti į daržely, ko gero įtakoja ta situacija, kuri būtent nutinka darželyje, gal ir auklėtojos ginasi visais įmanomais būdais , kai jų užklausi, kas yra negerai, nors tvirtina kad jūsų vaikas tiesiog auksinis Aišku pamini tokius dalykus, kaip visi jie pasimuša, nes rodo savo charakterius ir pan., bet viską išsprendžia TAIKIAI Nelieka jokių nesusipratimų....
Bet manyčiau, kad nenoras eiti į darželį yra ir iš mūsų tėvų pusės, tiesiog yra sukuriamos sąlygos ''kartais'' vaikui neiti Mūsų situacijoje, turime laaaabai mylinčią močiutę - kuri kartais anūką pasilieka namuose (mūsų močiutė nedirba) O anūkėlis tik ir laukia progos progelės su ja pasilikti, kai ji pasisiūlo
Šiais metais keliausim į 1klasę ....praeitais metais darželio auklėtoja siūlė eiti iš kart į 1 klasę, nes vaikas gabus ir jam pasak auklėtojos, tiesiog ''nebus ką veikti''priešmokyklinėje grupėje. Toje grupėjė tik mokosi rašyti, skaityti, o jis Jau moka Nusprendėmė neperžengti priešmokyklinukų grupės ir sekasi gerai, net auklėtojos stebisi, kad daug žino
Netgi vaiko pareiškimas, kai elementariai pasiklausi, ką mokėtės per matematiką, lietuvių, anglų kalbą, atsakymas vienas:''Mokėmės tai - ką aš jau žinau''
Ir tuomet peršasi tik viena išvada - gal jam per lengva, ir jis tiesiog savęs kaip žmogučio nerealizuoja savame kolektyve
Tikėkimės mokykloje bus kitaip
Ačiū už kantrybę skaitant

O nesutapo su kokiu sirgimu, kai pabuvo namie. Maniske situacija, tik dabar idarbintas vyras ir jis veda, tai asaru nebuna, bet jei as nuvedu... Bet kiekviena vakara liepia matuoti temperatura, gal jau serga .

siulyciau, ilgiau rytais pastoveti uz grupes duru ir paklausyti kas ten vyksta, kai jus iseinat.
Pati dirbu darzely ir matau kaip vaikai mamytes uz nosies vedzioja...is ryto isterikos "sudauzo" mamytem sirdeles, o kai mamytes uz duru , staiga viskas pamirsta ir lyg niekur nieko....
Geriausias variantas - be emociju...atsikelet ,apsirenget, nuejot i darzely, palinkit geros dienos, apkabinat ,pabuciuojat...ir neziurint i nieka apsisukat ir iseinat...Be proto sunku... bet veiksminga ...jei po savaites niekas nepasikeis, vadinasi yra rimtos psichologines problemos ir patarciau kreiptis i vaiku psichologa...
Kodel taip yra? Nzn...jie tiesiog viena diena nusprendzia pavaidint kad nenori eit i darzely...kita diena sugalvos kad nebenori valytis dantu ir t.t. ir pan., juk jie mus bando ir ziuri kaip toli gali nueiti ... na nebent cia ne tas variantas... bet pabandyti ka siulau verta, gal jums pades, kaip padejo man ir daugeliui kitu mamyciu