Adaptacija darželyje

Atsimenu kai maniškė pernai lankė darželį, į kurį veržės su mielu noru, vieną dieną prabudusi ir pasakė su ašarom "neisiu, nenoriu, mamyte, nepalik". Nesupratau, vaikas verkė ilgai, nenorėjau traumuot ir neleidau tą dieną, žaidėm, bandžiau išklausinėt kas kaip, tada daviau lapą popieriaus ir paprašiau, kad nupieštų savo baisuokliuką, kuris atėmė jos norą eit darželin. Jinai nupiešė... savo grupės vaiką, baisiai piktą. Suglumau. Paklausiau kas čia toks, ji pasakė to vaiko vardą, paklausiau "o kodėl jis toks piktas?", "todėl kad sakė, kad kai nebus auklėtojų, o ir mamos, jis mane nuves į tualetą, išrengs ir užmuš" Va tai tau, išsižiojau net, nesitikėjau, kad vaikai taip gali kalbėt. Pakalbėjau, nuraminau, o kitą dieną tiesiu taikiniu pas auklėtoją pakalbėt, aišku, prasidėjo atmazai, kad tipo vaikas šeimoj dabar atstumtas, kad gimė naujas šeimos narys (tiksliai jau neatgaminsiu kas ten gimė), o šis buvo lepūnėlis, o dabar negauna dėmesio, todėl grasina visus išžudysęs, nekreipkit dėmesio Kaip tai nekreipkit dėmesio? Mano vaikas nenori į daržą, verkia kaip niekad, o aš turiu nekreipt dėmesio į tokias šnekas? Liepiau pakalbėt su vaiko tėvais, nes taip negali ir neturi būti, jei jis dabar negauna dėmesio, vėliau jis ir gali jo negaut, tai kas tada bus? O jei jis rimtai taps agresyvus, gal dabar ir yra pats tas laikas tėveliams prisimint ir tą, būvusį lepunėlį? Nežinau ar kalbėjo ar ne, o gal patys tėveliai susiprato, bet tokie vaiko "žaidimai" baigės.
Ką noriu pasakyt šiuo savo postu? Reklamiste, pabandyk ir tu pažaist baisuokliuką Vaiko piešiniai daug ką pasako, o jei dar kokį tokį jos nupieštą blogietį suplėšai ir pasakai, kad viskas, nebėr jau to pabaisos, tai vaikas tampa visai kitoks Sekmės jums

Ačiū už geras mintis Bandysim piešti baisuokliuką.
Kol kas nusprendžiau vaikui padaryti atostogas - pabus savaitę pas močiutę. Be tėvų, be sesės - reabilitacijai nuo namų aplinkos (juk visiems kartais sveika pakeisti aplinką). O paskui vėl į darželį eisim. Parašysiu vėliau, kaip sekėsi.

Man labai keista girdėti taip kalbant žmogų, kuris pats dirba darželyje su vaikais... Nežinau, kaip kitų tevų vaikai, bet apie savo dukrą galiu pasakyti, kad niekada nebuvo taip, kad tiesiog sugalvotų kaip nors nesąmoningai elgtis (nebent bandydama ribas, kaip visi vaikai). O jei kažko paniškai bijo arba kategoriškai atsisako daryti kažką, ką seniau darydavo su džiaugsmu, nors ir nepateikia tam jokių priežasčių, aš žinau, kad tos priežastys tikrai yra. Ir tai nėra išsigalvojimas.

Mums nutiko panaši situacija, dukrą leidau į darželį nuo trijų metukų. Viskas buvo gerai, eidavo su dideliu džiaugsmu, kol vieną dieną staiga pasakė: "aš į darželį nebeeisiu". Aš pradėjau klausinėti kodėl. Atsakymas vienas - nepatinka. Klausiu, gal susipyko su kuo nors, sako ne. Gal auklėtoja kažką pasakė ar padarė, sako ne. Gal šiaip kas nemalonaus ar blogo nutiko, sako ne. Kadangi ji gerokai užsispyrus ir uždaroka, buvo labai sunku kažką išpešti. Tai pavyko tik po ilgesnio laiko. Aišku paaiškėjo, kad priežastis buvo. O ji buvo tokia: vyresni vaikai (nes grupėje buvo vaikai 3-6 metų) pasakė jai, kad mamytė ims vieną dieną ir neateis jos pasiimti... Pajuokavo taip... Na ir ilgai aiškinomės tada Vaikai labai jau jautriai sureaguoja į tokius dalykus. O po to scenarijus buvo toks. Pašnekėjau su auklėtoja, ji pašnekėjo su vaikais. Dukrą į darželį išleisdavau kiekvieną rytą užkabinus jai ant kaklo maža širdelę, kurioje būdavo įdėtos nuotraukytės mamos ir tėčio Tada jai kažkaip ramiau būdavo... Ir daugiau nepasikartojo tokia problema.

Suprantu, kaip kartais sunku tas problemas išpešti. Man atrodo, kad bandymas nupiešti pabaisiuką - labai geras sumanymas

RasaM
Kodel keista...?
Darzely dirbu jau 6 metai ir maciau visko...jei vaikas isejus mamai greit nusiramina ir isitraukia i veikla, diena buna linksmas ir aktyvus...tokiu atveju dazniausiai - rytiniai oziukai...juk kuris vaikas nenoretu pasilikt visai dienai ar visai savaitei su mama ??? Bet jei vaikas ilgai nenusiramina, dienos metu yra pasyvus, nenori bendrauti, zaisti yra uzdaras tada tikriausiai yra tam priezastis ir ja reikia surast (mano siulymas buvo psichologas). O del pirmo varianto - siuliau pastoveti ilgiau uz duru ir paklausyti kaip greitai vaikutis nusiramina...
Nezinau kaip tam darzely...bet pas mus vaikai visi ryte apkabinami, isbuciuojami ir "nesuvaidintai" mylymi...todel tokiu problemeliu retai pasitaiko...bet visko buna...pvz mano sunus darzely su manim nuo 2.8m...ojojoj kiek visko buvo, buna isikabina ir rekia kad neis i savo klase...nenori...net buvo sugalvojes kad ji kazkas ten skriaudzia ir t.t. nei prasimai nei kalbejimai nepadejo...o vat "nesicackinimas" taip, apkabindavau isbuciuodavau ismyluodavau ir nuvesdavau i klase...net jei griudavo ant zemes...apsisukdavau ir iseidavau...po 2 min tyla... o dienos metu linksmas juokas ir aktyvi veikla...
As tik siulau varianta kuris padejo man ir daugeliui mamyciu...del nuomones nenoreciau but kazkuom apkaltinta

Dar va atsiminiau viena situacija...mano klasej 3.5 m mergyte, ejo visa pusmeti su sypsena...o viena diena kazkas pasikeite...uzlipa iki mano klases su mama ir nors tu ka...neis ir viskas ...as nebezinojau kur detis...galvojau mama pagalvos kad kazkas cia ivyko, ar kad as ja skriaudziu ar dar kas...nu zodziu stovejau ir mamai siaip ne taip isejus asaros dingdavo, vaikas atsigaudavo, nu kaip ir visada aktivi, linksma mergyte...taip tesesi gal 2 sav kiekviena ryta...kol galu gale pribrendau ir nutariau pasneketi su mama...pasakiau kad stebejau ja klasej jokiu pakitimu neaptikau...mamai isejus greitai isitraukdavo i veikla ir budavo aktyvi ir t.t. paprasiau kad isbandytu "ignoravima". Ryte atvestu palydetu iki klases, pasakytu kad myli apkabintu niu zodziu myliu-myliu ir iseitu... po savaites tokio elgesio viskas vel grizo i savo vieta mano dedeliam dziaugsmui
Tai va...

vaikus sunku suprasti du metus vyresnėlis ėjo,jam nepatikdavo kad auklytė LIEPIA padaryti kažkoki darbeli.o kitu atveju ,gal vaikai patiria smurtą gal auklytė ką pasakė.verta pamėginti pasiūliti toki žaidimą ,paprašykite vaiko nupiešti savo darželi ,auklėtoja ir gerus draugus duokite tik viena juoda pieštuką ,visus kitus kuo šviesesnius.paprašykite tai nupiešti gryžus iš darželio .po savaitės -poilsio diena nupieškite ta pati ,atkreipkite dėmesi ar pasikeičia kas nors piešiniuose.kokia spalva piešia auklėtoja,ar šypsosi ji.jei draugų nepiešia-gal jų neturi ar nesutaria.vaikams patinka piešti taip lengviau išsiaiškinti

Bandėm problemą išsiaiškinti piešiniais - be rezultato.... Jeigu prašai nupiešti gerą dalyką, tai minčių begalybė, bet pirma nupiešė agurką, nes "darželyje patinka agurkai per pietus" O blogų dalykų tarsi nėra. Bet vakar kai sėdo piešti su akvarele, tai visą lapą nuspalvino juoda spalva su mėlynais ir raudonais brūkšniais Šiandien dar liko namie, nes baisiai šalta, sesė neina į mokyklą. Kol neinam į darželį, tai kol kas nulis ir isterikų.

Getter,

tikrai nenorėjau kaltinti, atsiprašau, jei taip nuskambėjo, tik pasakiau, kad man keista. Bet turbūt aš tiesiog remiuosi savo patirtim su savo dukra Ir žinau, kad jei jau baisios ašaros einant į darželį būdavo, tai tikrai neveltui. Ir ignoravimo metodo niekad nebandžiau, nes paprasčiausiai neišeitų man taip elgtis. Bet čia turbūt kiekvienam savaip

Šiandien po dešimties dienų pertraukos susiruošėm į darželį: pati atsikėlė, pati apsirengė ir paprašė, kad iki durų nelydėčiau, nes pati nueis Išėjau visa apakusi. Žiūrėsim, kas bus rytoj ir vėliau kitomis dienomis

Tai vakar turbut ruosei siam zingsniui?

Rasa M...Viskas ciki
Reklamiste dziaugiuosi kartu su tavim

Mums irgi panasi problema. Sunui jau 4 metai, i darzeli eina jau 1,5 metu. Viskas buvo lyg ir gerai, bet nuo praeito rudens prasidejo:nenoriu i darzeli! Bet kai nueina, tai viskas OK, buna laimingas ir vakare sako, kad darzelyje jam gerai sekesi ir patiko. Kai bandau issiaiskinti to nenoro priezastis, tai ju nemazai, net neaisku, kuri tikroji: tai ji koks vaikas nuskriaude, tai su kuiruo nors susipyko, tai Zygimantas pasake, kad jo puodelis negrazus (nors pas visus vienodi), tai jam apskritai, vaiku per daug (kol buvo lopselyje, pradzioje buvo 9 vaikai, po to 15, o dabar jau apie 20, laiks nuo laiko atsiranda nauju, kai kurie iseina). As dar itariu, kad cia svarbu vaidmeni vaidina situacija namie: as su mazesniaja lieku namie, kai jis iseina i darzeli. Kaip jau buvo anksciau rasyta, itakos turi ir sirgimai namie. Kai tik pabuna kokia dienele namie ar pas senelius, tai viskas, iskrenta is ritmo ir vel nebenori i darzeli. Beje, jis irgi vis praso kad tik ateitume pirmi jo pasiimti. Kazkada nespejome, buvome antri, tai tiek priekaistu sulaukeme!!!
Kai pagalvoji, tai koks vis delto sudetingas tas vaiku gyvenimas !