Adaptacija darželyje

Nu va tikrai pritariu kad tai ir buvo problema...is praktikos galiu pasakyt kad vaikas turbut buvo labai sugedytas (juk jai jau 4m)...o juk vaikai tam labai jautrus...
O del rubeliu, tai pasiulyciau pasakyt kad jie reikalingi jei ji ar kitas vaikas ispiltu ka nors ir pan..
Sekmes

Mano sunus i darzeli vaiksto nuo 2 metu. Is pradziu, kol iprato buvo asaru daug. Bet po to labai pamego darzeli. Kasdien su dziaugsmu ejo. Per iseigines lauke pirmadienio. o kai sirgo tai isvis labai liudejo be darzelio. Zodziu mes labai dziaugemes tokia situacija. Bet, kai jam buvo 3.5 metu jis staiga pradejo verkti, kad nenori i darzeli. Mes pasimeteme. Bandeme kalbeti, aiskintis, bet jis nieko neaiskino. Nenoriu ir viskas. Is pradziu galvojau praeis. Bet kai jis man pradejo vakare bijoti miegoti!!! As sunerimau. Jis vakare pradedavo bijoti uzmigti, nes zinodavo, kad kai atsikels reiks eiti i darzeli!!! O rytais pradejo skustis pilvo skausmais. Situacija buvo tokia - mano sunus vaiksciojo i grupe, kur vaikai metais vyresni. Ir buvo ten toks berniukas, kuris tai kamuoliuka imes mano sunui i lekste su sriuba, tai dantu pasta isspaus jam ant galvos, tai apipils vandeniu, o viena diena dure jam i ranka ka tik nudroztu piestuku. Kaskart vaikas i tai jautriai reagavo. Budavo, kad jis susimusa su kitais vaikasi, tai apie tai papasakoja ir pamirsta, o va tokie dalykeliai ji zeide. Be to aukletoja mano sunui vis liepdavo "atsilyginti" tam skriaudikui. O jis negalejo... As bandziau pakalbeti su aukletoja, bet ji man pasake, kad atkreips demesi, kad viskas bus gerai. O mano mamai pasake - ka jus, nera jokios problemos, jusu dukra viska sureiksmina. As neiskenciau ir nuejau pas psichologa. Is pradziu pati be vaiko. Pasnekejome, jis baisiai nustebo tokia aukletojos pozicija. Paprase sekanti karta ateiti su vaiku. Atejome. Palikau sunu su psichologu dviese ir laukiau uz duru. Na ir ka priejome bendros isvados - problema yra grupeje. Reikia keisti grupe. Aukletoja baisiausiai isizeide, kai suzinojo, kad mes pereinam i kita grupe. Na ka darysi... Bet kai tik pakeiteme grupe is kart problemos kaip nebuta . Dabar vaikstome i darzeli ir vargo nematom. Aisku buna, kad kartais nori patinginiauti, pasilikti namie, bet tai matosi iskart, kad nera problemos yra tik oziukai.

as nevilty gaila vaiko ir vyro ir saves,nuotaika sugenda visai dienai po rytinio kosmaro lyg vestumem dukryte ne i darzeli o kalejima. viskas buvo gerai kol nedirbau,eidavo reciau, nes paskaitos vykdovo man ne kasdien.O gal cia taip yra kad keliu anksti?ne gi visa laika taip asarosim visi?As pati tai nekesdavau darzelio bet neverkdavau, nes kas is to.PATARKIT kaip nuramint ( aiskinimai kad taip reikia, tai tavo pareiga ar kad nupirksiu ka nors- nepadeda)

Mano dukrytė lanko darželį nuo spalio ir dar iki šiol rytais verkia. Sunkiau būna po ligos, kai namie prabūna kokią savaitę, tai kai reikia vėl priprasti Pradžioje būdavo geriau, o dabar beveik visą rytą praverkšlena namie. Labai įsijautrina, kiekviena smulkmena palydima ašaromis. Dabar jau griežtai su ja kalbu ir liepiu nebliauti, nes tikrai nėra reikalo. Aš jau irgi nevilty: negi nepasibaigs tie verkimai?

Po daržo grįžta linksma, viską pasakoja, susitariam, kad nebeverks, o ryte būna labai jautri ir... vėl tas pats

labas, atrodo kad apie ta pati vaika sneketumem pazistama situacija: ryte asaros o vakare patenkinta.Vieną rytą buvom be asaru-tėtis pasakė jei Gabija taip verks tai mus į kalėjimą pasodins o ją į ligoninę išveš nes galvos kad musam ją.Tai trumpam suveikė

o kaip į visą tai reaguoja auklėtojos vat maniškis ir verkdavo kiekvieną mielą rytą buvo net prasidėjus problema sūnus pradėjo šlapintis į lovą, prasidėjo slėpimasis ir isterijos nu buvo visko ėjau net iki vedėjos juk taip neturi būti kad per pusę metų vaikas niekaip nepripranta jų skatinimai būdavo tik gėdinimas arba nusinešdavo klykiantį tai va dar tik 3d kaip einam į naują grupę ten auklėtoja pirmą dieną pasikvietė mane į grupę man išeinant sūnus nelabai džiaugė bet neverkė pirmadienį palisiliko drebėdamas bet auklėtoja jį įkalbėjo pasilikti be ašarų vakare maniškis pareiškė kad per anksti atėjau šiandien jau eit nebenorėjo bet priežastis ta kad gavo dovanų traktorių važinėtis lauke bet ir vėl auklėtoja jį įkalbėjo pasilikti be ašarų nežinau gal vėl prasidės ašaros vėliau bet naujoj grupėj visai kitoks bendravimas su vaikais
Gal ir pas jus auklėtoja neranda kontakto su vaiku

o jus paklauskite kaip ilgai vaikas verkia pasilikes darzelyje? dazniaus verkimas baigias, kai teveliai uzveria grupes duris

Mano panelė verkia tik kol rengiamės ir atsisveikinam. Pro langą pamojuoja nebeverkdama. Bet mane glumina paskutiniu metu jos "koncertai" dar namuose, ruošiantis į darželį. Labai tikiuosi, kad tai etapinis dalykas, nes netenku kantrybės. Vaikas, kuris visada klausydavo manęs pradėjo nebesirengti, kaip liepiu, net diktuoti man įvairius dalykus.
O dėl auklėtojų. Jos, manau, turi matyti, ar reikia mamai pagalbos atvedus vaiką ar ne. Pvz. mūsų atveju, geriau visai į mus nekreipti dėmesio, kol nusirengiam ir atsisveikinam. Nes jei auklėtoja pradeda gėdinti, kad dukra atėjus verkia, tai dar blogiau. Mes susitvarkom dviese, o kai išeinu ji eina į grupę ir viskas ok.

Dar tada 1klausimas o mergaitė visada laiku eina miegoti nes sakykim dar variajantas kad vaikas nesijaučia pailsėjęs tada ir būna blogos nuotaikos ir gali nenorėt į darželį ir tikrai labai daug priklauso nuo auklėtojos, nes mes va kai pakeitėm tikrai didžiulis skirtumas visada auklėtoja vakare pasako kad labai lauks kada jis ateis, ryte vat šiandien maniškis buvo irzlus nes nuėjo miegot 23val pradėjo derėtis kad jis nemiegos pietų, kad jis neis į lauką ir jau drebanti lūpa bet auklėtoja ir vėl sutarė kad jie skaitys pasaką eis i salę šokti ir dainuoti ir vėl nuėjo į grupę be jokių ašarų o seniau mane tik terorizuodavo neišleisdavo nors tu ka auklėtojos sakydavo kad perdaug terliojuos kad jis paskui nebeverkia, bet tada pasakykit kaip naujos auklėtojos sugeba vaiką nuraminti kad net nepradeda verkti sūnus

niekada daugiau vaikui nemeluokite,ir dar taip kvailai,tai čia pirmiausia.O antra,verkia todėl,kad mano jog yra tokia galimybė darželio nelankyti,nu tai ir bando.O kantrybės vaikams tokiems bandymams gali užtekti ir visiems metams.

o mano sunus taip pat ejo,ejo ir nei is sio nei is to prasidejo asaros,su vyru kiekviena vakara klausinedavom kas cia pasidare,o jis sakydavo kad nieko.nors aukletojos pasirode man geros.ir staiga viena aukletoja sisirgo,ir trys dienos asareliu beveik nera.ir jis prasitare man netycia kad ta aukletoja labai bara vaikus,tai gal jis jos bijo,nors anksciau to nebuvo .ka jus manot gal kada nueiti diena patikrinima padaryti

O kaip gi tą patikrinimą padaryti? Vis tiek prie mamos auklėtojos elgsis taip, kaip turi būti. Negi jos prie mamos bars ar tuo labiau, kaip irgi pasitaiko, muš vaikus?
Būna tokių auklėtojų, kurios pvz. baudžia vaiką už tai, kad jis nenori miegoti pietų miego paguldydamos jį išrengtą (iki triusikėlių) ant kilimo ir liepdamos taip gulėti . Kaip jums toks dalykas? Ir jei vaikas pats to nepasakys tėvams, tai tėvai ir nesužinos. O, kad vaikai tėvams nepasakotų, tai dar prigąsdina, jog jei jie pasipasakos, tai tėvai dar smarkiau nubaus . Okas vaikui belieka, jie juk šventai tiki...
Manau reikia kazkaip gudriai pamėginti vaiką pašnekinti, kad jis nebijotų išsipasakoti, kad jaustusi saugus su mama. Tik va klausimas kaip tai padaryti, kokius žodžius surasti?