Vaikų žaidimai

Atsiprašau, kačiukas ne "virė" pelę, o "vijo"

Patiems patiems mažiausiems tinka paprasčiausi veidai nupaišyti juodu markeriu ant balto lapo. Bent jau mano vaikiukas kol dar nieko aplink nematė gana ilgai sukoncentruodavo dėmesį į tuos piešinukus. Tik juos iš arti (apie 20 cm) reikia rodyti.

Maniškiui svogūnai ir vandens pilstymas praeitas etapas. Tuo užsiėmė virš metukų būdamas. O svogūnai žiemą tokie jau išsikvėpę būna, tai negraužia. Šiaip padeda valgyti daryti - aš nuo tada, kai vaikščiot pradėjo prie viryklės ant kėdės pasistadydavau, kad nezystų, jog su juo eičiau į kitą kambarį. O dabar maišo man puodus ir keptuves kaip didelis.
Visai smagu su tokiu pipiru sausainius kepti. Aš iškočioju tešlą, o jis su formelėmis spaudo. O kai iškepa, negali atsidžiaugti, kad čia jo darbas.
Paskutiniu metu ant dėlionių užsikabino. Sudeda kolkas iki 8 detalių.
O dar vienas žaislas Nr.1 - kompiuteris. Įsijungia, mano paštą patikrina (nustačiau, kad kiekvieną sykį slaptažodžio neprašytų), jei kas yra ten, mane pakviečia. Nuotraukas pažiūri, filmukus pasileidžia. Į "Favorites" sukeliau nuorodas su teletabiais, ten atsidaro. Dar jam patinka "Display properties" atsidarius "Screensaver'ius" peržiūrėti. Ir tvarkingai išjungti kompiuterį moka.
Man ramybė, kai pačiai reikia prie kompiuterio padirbėti (du turim).
O šiaip tai nė viena diena be turškimosi vonioj nepraeina. Čia su vandeniu ir atsižaidžia.
Knygutės jam asocijuojasi su ėjimu miegoti, tai retai kada dieną išsitraukia.
Mašinytės irgi jau įdomios, tai reikės ir man garažą iš kokios dėžutės sumeistrauti.

O as is principo prie tokio "zaisliuko" neprileidziu (nors nori tai labai). Pazystami teveliai veliau kariauja su vaikais del to kompo. Ir seip manau tai ne vaiku zaidimas.

Vis tiek savo vaiką anksčiau ar vėliau leisi prie kompiuterio. Tik klausimas, kada? Kai pradės į mokyklą eiti? Kai aštuoniolikos sulauks? Va tada ir kariausi su savo vaiku dėl to kompo, kadangi jam tai bus nematyta, negirdėta pramoga. Vaisius, tiek metų draustas, oi, koks saldus.
O dėl pasakymo, kad tai ne vaikų žaidimas... Tokiu atveju ir virtuvėje šeimininkauti ne vaikų žaidimas, o kiek paskaičiau, visos tai leidžia daryti.

maniškis turi daug įsivaizduojamų draugų. paima kokį pagaliuką ar rykštę(kartais reikia jam jį padaryti pvz. iš medžio šakelės) ir gina savo draugą liūtuką Simbą nuo hienų, dar jam prie to pagaliuko būtinai reikia pririšti du bumbuliukus (kaip beždžionė filme apie karalių liūtą turėjo), prisimindamas filmuką pamėgdžioja beždžionės veiksmus, kartais ir mane įtraukia į žaidimą. Tada kartu bėgiojame po kambarį, mušam hienas (kartais jomis būna kaladėlės)

Zinoma anksciau ar veliau leisiu. Tik kodel tada tureciau kariaut del to Uzaugau be kompo, o kai jis atsirado tai nei su manim, nei su kuom is pazystamu tevai del to nekariavo.
Ir nematau rysio virtuve lygint su kompu Tiesiog nesulyginami dalykai.
Kekvienas turim savo nuomone ir mano tokia, kad dvimetinukui dar anksti. Viskas turi buti savo laiku ir normoj

Aš ir dabar nekariauju su vaiku dėl kompo. Juk nereiškia, kad jis per dienas prie jo "kabo" ir kitos veiklos nesusiranda. Tiesiog mano toks požiūris, kad ir dvimetis gali prie jo pasėdėti. Nematau nieko blogo toje "velnio mašinoje" Manau, tai irgi lavina vaiką. Kaip ir visame kaime reikia saiko.
O kai bus didesnis, trimetis, kai prasidės klausimai "kodėl", abu kartu ieškosime informacijos internete. Nes nenoriu, kad kompiuteris būtų skirtas tik žaidimams.
kaip ten bebūtų, gerbiu tavo, Milana, nuomonę. Nesipykim dėl to, kad jos skirtingos

Tiesa, dar dėl kompiuterio lyginimo su virtuve. Tuo norėjau pasakyti, kad nemanau, jog vaiką reikia riboti tik jam skirtais žaislais (nes sakei, kad kompas - ne vaikų žaidimas). Ir kaip įsileidžiame vaiką į virtuvę ir duodame jam žaisti su tikrais puodais (o ne žaisliniais), nulupti svogūną ar pamaišyti puode, taip galima ir prie kompiuterio leisti pasėdėti. Maniškis dar nieko nėra blogo tam kompui padaręs.

Tik virtuvė akių negadina

Aha. Ir maniškė taip žiūrėdavo, kad akių nebuvo galima atplėšti. O suėjus bene trims mėnesiams - nustojo.

Žaidimėliai pusmetinukui

Galbūt suaugusiesiems atrodo, kad su vaiku galima pradėti žaisti tada, kai jis jau konstruoja iš ,,Lego” kaladėlių. Netiesa! Gugavimai ir kukavimai pirmaisiais metais vaikui nemažiau įdomūs už žaislus. Tuščia puodynė ir šaukštai mažylį vilioja labiau nei pirkti žaislai. O jeigu dar į žaidimus įsijungia mama ir tėtis, tai pusmetinuko akelės blizga, o lūpos šypsosi. Šeimų klubo ,,Mama, tėtis ir aš” vadovas, gydytojas akušeris Romualdas Šemeta sako, jog žaidinti ir lavinti vaiką reikia nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Čia pateikiame žaidimėlius 3-6 mėnesių kūdikiams.

1. Juokų rankšluostis

Šis paprastas žaidimas įtikins tėvelius, kad jų mažylis jau turi humoro jausmą. Uždenkite rankšluosčiu savo veidą, o paskui staiga nuimkite rankšluostį ir pasakykite: ,,Ku kū!”. Antrąkart užsidengę galvą palenkite, o paskui staiga atitieskite ir vėl nuėmę rankšluostį sukukuokite. Trečiąkart uždengtas mamos ar tėčio veidas tegul priartėja prie mažiuko. Staigus judesys – rankšluostis atidengia veidą. Po antrojo ar trečiojo ,,ku kū” mažylis jau šypsosi ar kvatoja balsu. Tą žaidimą galima kartoti keliolika kartų, vaikui jis nenusibosta.

2. Ekskursija po mamos veidą

Atsigulkite ant lovos, o mažylį pasiguldykite sau ant krūtinės. Vaiko dėmesio centre – tėčio ar mamos veidas. Jis mažais piršteliais bando pagriebti už nosies. Tegul ta ,,ekskursija” tampa pažintine pamokėle. ,,Nosis”, - sakote jūs, kai pirštukai matuoja nosies dydį. ,,Plaukai,” – kai rankytės ima velti šukuoseną. Paguldykite vaiką taip, kad jam būtų patogu žiūrėti jums į akis. Kai vaiko ir tėčio ar mamos akys taip arti, gera kalbėti švelnius žodžius, sakyti, kaip jį mylite.

3. Nosytės susitiko

Pasisodinkite vaiką ant kelių veiduku į save. Tris kartus ištarkite ,,bū”. Tardami pirmą kartą, veidą lenkite artyn prie mažylio. Trečiojo ,,bū” metu didelė ir maža nosytės susitinka. Žaidimas vaikui bus tuo įdomesnis, kuo įvairesnėmis intonacijomis tarsite garsus. Pirmasis ,,bū” gali būti tylus, trečiasis – garsus, pirmasis – žemas, trečiasis – aukštas ir t.t.

4. Bučinukai

Paimkite vaiką ant rankų. Jis turėtų būti lengvai aprengtas, geriausia, jei rankytės ir kojytės nuogos. Kartodami eilėraštuką, bučiuokite tas kūno dalis, apie kurias kalbama:

"Pabučiuosiu tau rankytę, mažą nosį ir ausytę. Kai bučiuosiu padukus, bučinių ir kojoms klius.”

5. Didelis ir mažas

Šis žaidimas padeda vaikui geriau pajusti savo kūną ir susipažinti su kūno dalių pavadinimais. Paimkite vaiko smilių ir sakykite: ,,pirštukas”. Tada vaiko rankytę uždėkite ant savo smiliaus. Tegul jis pačiupinėja tokį pat suaugusiojo pirštą. Taip ,,pereikite” visus rankos pirštus. Suimkite pirštais vaiko nosytę. Paskui jo rankytę uždėkite ant savo nosies. Taip galite vardinti ir lyginti ausis, kaktą, kaklą, kojas ir t.t.

6. Mušamųjų orkestras

Paimkite kelias skirtingo dydžio sandariai užsidarančias plastmasines dėžutes (tinka nuo fotojuostos, užsukamais dangteliais tuščios vaistų dėžutės, maži indeliai kruopoms). Į kiekvieną dėžutę įberkite skirtingų birių produktų: pupelių, ryžių ar net akmenukų. Pajudinkite sandariąsias dėžutes – girdėti skirtingi garsai. Duokite tokių namų gamybos barškučių vaikui. Tegul jis pats pajunta skirtumus.

Beje, nepalikite dėžučių ir vaiko be priežiūros. Mažyliams kartais pasiseka atidaryti ir pačius patikimiausius dangtelius…

7. Žygis po Australiją

Paguldykite vaikutį ant nugaros. Paimkite jo pėdutes į delnus. Pradėkite sekti pasaką apie tai, kaip mažasis Simukas (Mantukas, Viktutė) sykį nuvažiavo į Australiją. Kaip jie ilgai važiavo dviračiu (tuo metu kojytėmis ,,minkite dviratį”) , o staiga pro šalį prašuoliavo kengūra. Kalbėdami apie kengūrą suimkite pėdutes į vieną delną ir sulenkite per keliukus, paskui ištieskite. Va taip šokavo kengūra. Kengūra nubėgo, Simukas vėl mina dviratį. Priešais pamato dar vieną kengūrą!