Globėjai vienykimės

Sveiki! Ikisiu ir as savo trigrasi Mano nuomone,baznycios tarnai yra tokie pat zmones: su visokiom nuodemem ..Vyro teta buvo klebono gaspadine,tai mamai tokiu dalyku pripasakodavo ,o vyras buvo mazas berniukas ir jo nesisaugodavo,pasakodavo prie jo.Ka vien reiskia toks dalykas,kad turejo nuo kunigo daryti aborta Kai paseno,ji patapo vienuole,o kunigas pasieme jaunesne seimininke.Bet siaip tai buvo nuostabus zmogus,tik jei butu reikeje ruosti vaikus pirmai komunijai,nezinau...Pati savo vaiku neturejus..
Mano vaikams pasiseke Ir vyresniajai ,ir jauneliui papuole nuostabios vienuoles Dukra ilga laika net lanke baznycios chora,o sunus ,jau suauges ,iki siol siltai prisimena ta vienuole,nors i baznycia dabar nelabai eina
As skaitau, ir tai yra ne mano vienos nuomone,vaika pakrikstyti ir prileisti prie pirmos komunijos ir kad dar priimtu sutvirtinimo sakramenta, yra kiekvienu kataliku tevu pareiga,o veliau tegu pats renkasi ..Ka padarysi,jei papuole tokia vienuole,sakyciau piktoka Tikrai juk nieko blogo vaikas nepasake Nama pirktu,kad turetu kur gyventi,juk ne visi i vienuolynus gali eiti,masina pirktu,kad turetu susisiekimo priemone,juk kaime tai ne prabanga,o butinybe-ne miesto vidury gyvena.Kazin kodel pacios dauguma vienuoliu varineja su naujom auto-todel ,kad joms reikia..

Ramute, aš manau, kad jums su vyru net nereikia teisintis kalbant apie ambicingumą 6 vaikelius auginti ir juos taip mylėti, kaip jaučiasi iš Tavo žinučių - didžiulė Dievo dovana. Nesusipratimų nė vienas negalime išvengti. Kaip šiandien jautiesi? Kaip tavo 'hiperaktyviukas"?

Ačiū už šiltus žodžius Šiandien jau geriau jaučiamės nes išgaravo tos ambicijos ir nemalonus jausmas...Na sekmadienį vėl važiuosim,tik šį kartą vaikus lydės mūsų dukra,ji kažkada irgi čia lankėsi kai mokėsi toje mokykloje.Šiaip tai ta bažnyčia organizuoja vaikų nuo 15 metų keliones piligrimines į Taize,ten jie būna 10 parų,o grįždami užsuka ar į Disneiliandą ar į Veneciją,kaip tėvai nutaria.puiki kelionė būna nes važiuoja ir tikybos mokytoja ir kainuoja tik autobusas...Mūsų vyriausioji šiais metais jau galės važiuoti,labai gera mergaitė-sąraše pirmoji
o mes savaitgaliui pabėgim iš namų-vyro gimtadienis-lėksim į pajūrį dviem dienom,vieni

vaikystėj šalia bažyčios gyvenom, aš pati nei krikštyta nei kokia kiokia, neišmanau tų visų plonybių ir storybių visos Krikščionybės ir katalikybės. Tiek kiek skaičius ir domėjusis buvau Liuteriu ir jo tezės man suprantamos ir artimos būtų, bet ne iki tiek, kad priimti tokį tikėjimą- žodžiu laisvamanė, bet didžiąsias krikščioniškas šventes švenčiu . Tai va , kokių tik neprisižiūrėjau tų kunigų, dažnai jie pas mus keitėsi, vienas buvo aiškus pijokėlis, prisigerdavo taip, kad tėvai jį per upelio lieptą lydėdavo, kitas atsikraustė su keturiais vaikais , visikaip kunigas. Sakė, kad sesuo ta šeimininkė, pakol sovietiniai rinkimai neužėjo ir viskas nepaaiškėjo su tom giminystėm , kitas kaip nieko toks buvo- žodžiu iš viso kokie šeši pasikeitė. Tai va, iš tų šešių jau tada , būdama vaikas, būčiau rinkusis ten viską priimti, irt.t.
Tai va ką aš noriu tuo pasakyti ,kad visdėlto turėtų būti leistinas pasirinkimas - kur ir pas ką tam vaikui mokytis, ir kur priimti tuos sakramentus. Visiškai nesuprantu paskirstymo, ar paskyrimo. Mano giliu įsitikinimu dvasinį mokytoją, vadovą vaikas, žmogus tiesiog privalo pasirinkti pats, nu už vaiką gali nuspręsti tėvai, žmonės kurie jį augina. O taip yra tiesiog neteisinga.
O visa bažnyčia, visi kulto tarnai, apskritai tai yra geras filmas ZEITGEIST, aišku giliai tikinčius gal ir įžeistų, bet pažiūrėti verta.

Prirašiau daug ir netaktiškai, paskui ištryniau, vistik paklausiu.
Tai kam tu šventi tas šventes jei netiki, juk tos šventės, jų prasmė, jų grožis yra neatsiejamos nuo tikėjimo, ar tam kad pritaptum prie minios, kurios tikėjimu visdelto netiki.

va dabar tai suintrigavai, kaip įdomu ką ten ištrynei . Va pritapti prie minios niekada nesiekiau, ir man tai būtų greičiausia nelabai įmanoma, esu labai autonomiškas žmogus. Švenčiu nes visos tos šventės turi daug prasmių ir daug kam jos šventės, ir turi begalo daug prasmių- galima švęsti gamtos atbudimą, pavasario galima švęsti, galima tiesiog laukimą švęsti irt.t. Galų gale laivamanis, tai ne ateistas, Dar, ir aš galiu irgi džiaugtis tuo, kad kitam tai džiaugsmas, šventė irt.t. Daug domėjausi Krikščionybe ir kitom didžiosiomis religijomis ir supratau, kad laisvamanybė yra yra mano kelias. Žinai buvo toks filmas, apie Diedočkiną, nu ir buvo toks veikėjas- pogrindinio milijonieriaus tėvas, tai va jis pasakė auksinius žodžiu, tegu ir komedijoj. Vieni tiki, kad Dievas yra, kiti tiki jog jo nėra, bet tiki visi Gerbiu visus vienodai ir tuos kurie tiki kad ,yra ir tuos kurie tiki kad nėra. Diskusijos apie Dievo buvimą ar nebuvimą yra juokingos, ir net ne tai kad juokingos, sakyčiau įžeidžios žmogui kaip asmeniui, sąžinės laisvė yra sąžinės laisvė. Man apskritai yra svarbu asmens vidinė laisvė ir vidinis dvasinis pasirinkimas. Tai va, aš neneigiu yra jis ar nėra visai, supranti, šalia manęs visi turi laisvą pasirinkimą- va Džiugas tikrai rinksis tikybą, nes jam labai įdomu viskas, jis būna ir į katalikų bažnyčią nubraukia- yrapas mus naujos statybos, irgi per kelią , ir šiaip kaip būnam mieste centre- į Katedrą būtinai turim nueiti, va per Kaziuką į tris cerkves ėjom, nu jam labai įdomu kas ten. Vienu žodžiu, va taip va gyvenu, ir į klausimą nežinau ar atsakiau, bet bent jau to tikiuosi. Galų gale paklausi dar, jei ką .

O šiaip kaip sekasi, ar problemos kiek paaiškėjo, ar ir išsisprendė?

Šia tema linkusi ginčytis. Bet prieš ginčydamasi papaprovokuosiu. Smaika, ar gali paaiškinti, ką konkrečiai Jūsų vaikams duoda krikštas, pirma komunija ir sutvirtinimas?

Nepyk, bet tai pasisakyme nuskambėjo kaip koks ritualas (na kaip prieš šimtą metų apsisaugojimui nuo velnio šermukšnio šakelę prie durų kabindavo ar žegnodavosi kai perkūnas nugriaudėdavo), atskirtas nuo esmės. Ir klausiu tam, kad pakeistum mano nuomonę.

Tokie dalykai man sunkiai suvokiami sveiku protu. Tai yra bėda mažesnių miestelių. Vis tik būdama analogiškoje situacijoje (Vilniuje) turbūt iš karto atsiimčiau vaiką ir perkelčiau kitur. Kai nesutarianti su vaikais mokytoja dėsto matematiką, galima tikėtis, kad nors ir nemėgdamas jos vaiką matematiką išmoks. Bet kai kalba eina apie vertybinius, dalykus, man asmeniškai būtų baisu dėl to kokį požiūrį vaikas susiformuos. O Jūs turbūt pasirinkimo neturite

Skaitant Jūsų pasisakymus norisi tikėti, kad viskas bus gerai. Juose visuomet yra labai daug šviesos ir tikiu, kad tai persiduos ir vaikams.

Kai galvoju apie savo dukrą ir kalba eina apie vertybes (turiu omeny ne tik tikybos pamokos, bet spaudoje diskutuojama ir apie lytinio ugdymo programas, pan.), man yra svarbu kas tai dėstys, kaip tai dėstys ir kiek tie dėstomi dalykai sutaps su mūsų šeimos vertybėmis.

esan tokiam švietimo sistemos lygiui, apie diegiamas vertybes mokymo įstaigose nebėra jokios prasmės net kalbėti- jų tiesiog nėra. Reikia viltis tik tuo, kad sugebėsim savo vaikams įdiegti savo šeimose. Į tai remtis ir tuo vadovautis.

Niekam nieko nesiruosiu irodineti ar aiskintis O juo labiau pakeisti kieno nors nuomone Mano tokia nuomone ir taskas!Pati nesu tikejimo fanatike,bet ..Ai ,tiek to..Nemoku filosofuoti,as pavyzdziui ,kad jie sitai padare,labai dekinga tevams..Juk anksciau buvo ir kiti laikai,kaip suprantate,mano vaikai jau suauge.Juokinga,jei manes tevai butu klause:ar tu nori prieiti prie pirmos komunijos,kai man buvo tik 7 metai Ka gali duoti krikstas ar sutvirtinimo sakramentas?Dideli nama ar masina?Gal nereikia manes provokuoti O atvirai,ir nelabai mokeciau paaiskinti,nes tikejimas Dievu pas mane sirdyje,o ne irodinejimuose.Zodziu,as pati laiminga,kad tikiu,tai ir vaikams norejau ko geriausio.Aisku,nieko as cia nepaaiskinau ,tiek to..
Kaip pvz.,vienu musu giminiu uzaugo mergaite ir paklause tevu:Kodel jus manes nepakrikstijot,ka ar jums jau taip sunku buvo..Dabar ji jau uoli katalike

mano sūnūs man labai dėkingi,kad netampėm jų į bažnyčią sakramentams.Tikybos pamokas lankydavo pasirinktinai o kai aštuoniolkmetis pasakė-kad reikia būti tikinčiu ir tikrasis tikėjimas-katalikų o visi kiti sektantai-akis išverčiau,nes mūsų tėtis sekmininkas,protestantas ir aš visada nuo per didelės įtakos juos saugoju.


o dabar kita tema-Klaipėdoje esu kviečiama diskusijai dėl globėjų,kurie priims vaiką ekstramaliais atvejais( reikia skubiai paiimti iš šeimos o vietos laikinos paramos grupėje trūksta,vaikų namuose taip pat)Ką pasakyti,kaip toks projektas būtų įgyvendinamas?Man atrodo,kad jau dabar tiems žmonėms reikia paminklus statyti,Sužavėti gal ir įmanoma,bet kaip realizuoti,kad žmogus gebėtų priimti vaiką ir po mėnesio ar kelių savaičių jis dar galėtų tą daryti ir galėtų pakartoti.Aš tai sąžiningai sau ir kitiems pasakau- nesigailiu to ką padariau,bet NEPARTOČIAU IR NEAPSIVERSTŲ LIEŽUVIS PASKATINT KITĄ.Gal atsisakyti eiti į diskusiją. Aš sutikau tikėdamasi iš jūsų patarimo

Ute, bet krikštas, pirma komunija ir yra kol kas tik ritualai, o ką duoda vaikams ai nei Smaika, nei kas kitas atsakyti negali. (kažkaip tik dabar perskaičiau klausimą), tai gali/ės atsakyti patys vaikai. Nu tai jaumas, sąryšis su Dievu, kaip jį išreikšti žodžiais nežinia, tegu aš ir laisvamanė, bet man pvz. taip išsireikštų tie žodžiai. Kad visa tai kas vizualiai vyksta po bažnyčių skliautais tėra ritualinės apeigos, bet tų apeigų ar vėliau tas žmogus tegu ir vaikas pajunta tą ryšį, tą tikėjimą arba ne. Būna ir taip.
Ir krikšto ritualas yra ne šimtmečiais matuojamas. Jonas Krikštytojas dar gerokai prieš Kristų karojo tą patį būtent ritualą- krikštijo,o žmonės priėmė jį arba ne. Čia galima traktatą parašyti kaip ten viskas vyksta. Beveik visose religijose yra tie pašventimo ritualai, yra tam tikri metai viskam įvykti.