
nu ir užpuolėt jūs čia mane klausimais. Esu ne namuose, tą knygą net šuo apgraužė nuo skaitymo ir nuo palikimo ne vietoj. Skaitau krikščioniškas knygas apie vaikų auklėjimą ,vyras jų buvo pripirkęs dar seniai. Ta knyga lyg tai vadinasi "Vaikai pavojuje, padėkime vaikui nugalėti pyktį", ar l. panašiai. Rašo šia tema toks Dobsonas arba Cambelai. Bet esu ne namie,tai neparašysiu bent dar savaitę. Vienintelė sritis kuri man patinka tai krikščioniška pedagogika, bet tai amerikiečiai, jų šiek tiek kitoks matyt supratimas. Kaip tik prieš išvažiuodama skaičiau apie vaikus turinčius suvokimo sutrikimą. Kaži ar Lietuvoj gali tai diagnozuoti ir patarti,padėti. Nes knygoje tik užsimenama kad tokių vaikų yra ir jie viską supranta kitaip ir net tėvų ar globėjų meilę, tai yra tuos veiksmus kuriuos kitas vaikas aiškiai suprastų kaip meilę, jie suvokia iškreiptai ir nesuvokia to kaip meilės, ir pyksta, nes negauna to ko labiausiai jiems reikia- meilės.Tai kažkaip pradėjau atsakyti sau į klausimą dėl Dainiaus, nes niekaip nesuprasdavau ar jis kvailas, nu ta prasme šiek tiek sulėtėjęs protinis vystymasis ar tik apsimeta nes taip jam patogiau. Bet suvokiau kad greičiausiai tai ir bus tas suvokimo sutrikimas, nes jam be galo sunku sukaupti dėmesį ir tiesiog savintis tai kas jam jau reikėtų išmokti. Tačiau po kurio laiko,jis ima ir pyškina ką nors protingo. Pvz einam namo, pereinam per gatvę ir jis man sako- "aš tau pasakysiu- raudona, geltona, žalia.Aš nelabai suvokiu ką jis čia man sako, linguoju galvą- gerai, gerai. Jis dar kartą taip išdidžiai- raudona, geltona, žalia. Tik tada supratau, kad jis man sako šviesaforo spalvas.Aš sakau -tu man čia šviesaforą sakai?, jis sako taip, šviesaforą, tik aišku neištaria taip taisyklingai. Nu apšalu sau ir viskas- kiek kalta, kiek net pykta ir kai paliktas ramybėje, sau varo. Jei pasiūlysi pažaisti spalvom tai tiesiog bijodamas to proceso -kad sieksiu jo išmokimo ar teisingo atsakymo, sako nesamones, spėlioja. Vat ir nežinau kartais kaip elgtis. Tiesa, dėl jo elgesio normų tai jau aš nesileidžiu į jokias diskusijas- dirbk vaikine galva o tai kojos kentės

( nu čia kas nori tas supras) , nepalieku jokios galimybės apsimesti kad nesupranta kaip elgtis. O daržely tai jis vengia darbo- nei piešia nei lipdo. Auklėtojų pršaiau jį raginti ir patį tiesiog sugėdinau- sakau visų vaikų mamos gali pasidžiaugti o aš nieko nerandu, jokio darbelio. Tai sykį padarė katiną, tiksliau nuspalvino auklėtojos nupieštą, tai tik subraukė -tipo atsiknisk, nupiešiau. Nu tai kelias dienas kaišiojau jam tą piešinį po nosim- ką tu čia man norėjai prakišti , pamakalavai ir aš jau turiu džiaugtis? Nieko paveikė, poto pradėjo stengtis, daro kaip gali. Jei daro kokias nors nesamones, tai pasakau,kad man tai neįdomu ir nejuokinga. Tai atsidūsta ir sako- tada einu batus sutvarkyti

atrado pats sritį kur puikiai tvarkosi. Jei aš dar nelabai parislinksminu tai dar ir žaislus stvarko. Sįkį reikalaujamas sutvarkyti sumetė bet kaip, tai kai pakėliau triukšmą, tai visi kaimynai girdėjo turbūt. Bet už tai po to susideda taip,kad idealu. Nu tai ir tvarkosi žmogus. Kaži kaip su jo įgūdžiais bus po švėkšnos
Tai va, šaunuolės mes globėjos ir visos tos kurios negrąžina vaikų ir dar baisiau-ima kitą. Nu tokios baisybės tai net nesugalvočiau. Jau jei negali globot, per sunku, palūžai, tai kokie gali būt kiti vaikai.