hmm...aš manau nieko nėra blogo gyvent su tėvais ir vaikinu..jei tik sugebi be konfliktų sugyvent
pakraupau, kad tėvai išvis gali kištis, su kokiu vaikinu draugauji - nu ypač, jei pilnametė esi kai su pirmuoju draugavau, tuoj pripuolė klausinėt - kas, kur, kaip?
o aš jiems - jis čigonas
bet nebijok, jau trečia karta sėslūs ir t.t. - makaronų tiek prikabinau, kad patikėjo 
ir vėliau nieko neklausinėjo, ir nesikišo 
Mano tėvams mano vaikinas nepatiko taip stipriai, kad jį pamatę liepė man pasakyti, kad jis turi išvažiuoti (buvau atvežusi tėvams parodyti), o man atskaldė malkų ir neleido draugauti, o aš jų neklausiau. Kai buvau nėščia ir patekau į ligoninę - tik tada tėvai sužinojo, kad jau pusę metų praėję, o aš tebedraugauju ir dar laukiuosi nuo jo... Liepė darytis išvalymą - neklausiau, vestuvėse nedalyvavo, pirmąkart savo namuose priėmė kaip svečią po vaiko gimimo, po trijų metų jis jau galėjo nakvoti pas mano tėvus, o dabar viskas normaliai, nepasakyčiau, kad jis patinka mano tėvams, bet jie paprasčiausiai suprato, kad aš jį myliu ir su juo esu laiminga.
Vienu žodžiu, net jei vaikinas nepatinka tėvams - svarbu patinka Tau - jūs galite būti kartu
Vienu žodžiu, net jei vaikinas nepatinka tėvams - svarbu patinka Tau - jūs galite būti kartu
QUOTE(Ratatankė @ 2005 04 10, 16:29)
Mano tėvams mano vaikinas nepatiko taip stipriai, kad jį pamatę liepė man pasakyti, kad jis turi išvažiuoti ... Kai buvau nėščia ir patekau į ligoninę - ... Liepė darytis išvalymą - neklausiau, vestuvėse nedalyvavo, pirmąkart savo namuose priėmė kaip svečią po vaiko gimimo
o siaube!!!
sunku patiket, kad tai gali siais laikais vykti
bet smagu girdet, kad MEILE viska nugali
Saunuoliai, kad tevu provokacijoms nepasidavet
QUOTE(Ratatankė @ 2005 04 10, 16:29)
Mano tėvams mano vaikinas nepatiko taip stipriai, kad jį pamatę liepė man pasakyti, kad jis turi išvažiuoti (buvau atvežusi tėvams parodyti), o man atskaldė malkų ir neleido draugauti, o aš jų neklausiau. Kai buvau nėščia ir patekau į ligoninę - tik tada tėvai sužinojo, kad jau pusę metų praėję, o aš tebedraugauju ir dar laukiuosi nuo jo... Liepė darytis išvalymą - neklausiau, vestuvėse nedalyvavo, pirmąkart savo namuose priėmė kaip svečią po vaiko gimimo, po trijų metų jis jau galėjo nakvoti pas mano tėvus, o dabar viskas normaliai, nepasakyčiau, kad jis patinka mano tėvams, bet jie paprasčiausiai suprato, kad aš jį myliu ir su juo esu laiminga.
Vienu žodžiu, net jei vaikinas nepatinka tėvams - svarbu patinka Tau - jūs galite būti kartu
Vienu žodžiu, net jei vaikinas nepatinka tėvams - svarbu patinka Tau - jūs galite būti kartu
Nu nieko sau... Tikrai nemaniau, kad tokia meile dar egzistuoja. Labai malonu girdeti, kad nepasidavei tevu ikalbinejimui ir issaugojai savo jausmus
Sekmes jums 
QUOTE(Kaira @ 2005 04 08, 14:41)
vat būtent, todėl ir nereikia teist kitų. Jei labai nori su žmogum būt, o galimybių nėra kitokių, tai geriau tenkintis bent laikinai menku nei niekuo...
Nu ir šaunu
ir as noriu pasidalinti savo karcia patirtimi.
Esu jau ne piemenka o visu 27 metuku. Nuo pat paauglystes laiku pamenu, kad mano mamai nepatiko ne vienas su kuriuo rimciau draugavau. argumentai buvo ivairus, bet kaip dabar pagalvoju kai kurie buvo absurdiski... na, bet mano mamele nepasikeite. jau beveik trys metai draugauju su savo meile ir jau gyvename kartu, bet problema del mamos isliko. nezinau kodel, bet ji jo nekencia. kai klausiu kodel tau jis nepatinka, ji net negali konkreciai pasakyti ir kas baisiausia ji tos neapykantos nenuslepia kai as su juo sveciuojuos pas ja. maniskis eina is proto, visaip jai bando itikti, bet...
planuojame zenytis, mama kaip ir zada prisideti prie svadbos, bet nepamirsta vis pakartoti, ar dar nesusipykai su juo, galetum ir geresni susirasti , violk ten ta ir ta, gal uzkibs ir t.t. ir nezinau kaip pakeisti jos nuomone, nes zinau tik viena pagrindini dalyka kas jai nepatinka - tai kad jis neturtingas. o kad mes mylim viens kita jai ne motais...
Esu jau ne piemenka o visu 27 metuku. Nuo pat paauglystes laiku pamenu, kad mano mamai nepatiko ne vienas su kuriuo rimciau draugavau. argumentai buvo ivairus, bet kaip dabar pagalvoju kai kurie buvo absurdiski... na, bet mano mamele nepasikeite. jau beveik trys metai draugauju su savo meile ir jau gyvename kartu, bet problema del mamos isliko. nezinau kodel, bet ji jo nekencia. kai klausiu kodel tau jis nepatinka, ji net negali konkreciai pasakyti ir kas baisiausia ji tos neapykantos nenuslepia kai as su juo sveciuojuos pas ja. maniskis eina is proto, visaip jai bando itikti, bet...
planuojame zenytis, mama kaip ir zada prisideti prie svadbos, bet nepamirsta vis pakartoti, ar dar nesusipykai su juo, galetum ir geresni susirasti , violk ten ta ir ta, gal uzkibs ir t.t. ir nezinau kaip pakeisti jos nuomone, nes zinau tik viena pagrindini dalyka kas jai nepatinka - tai kad jis neturtingas. o kad mes mylim viens kita jai ne motais...
Vat žinok, ir mano mama panašiai... Nors to nesako, anksčiau vis užmesdavo.
Nu ką aš žinau, turbūt daug mamų svajoja savo dukrą išleist už "gero vyro", t.y. turtingo, rūpestingo, su namu, mašina ir tt, ir dar ne pro šalį, kad būtų geras pašnekovas mamai
. Ir kai mato šalia be turtų žmogelį, tai ir nedžiugina jų tai. Nes tipo jausmai ateina ir praeina, o santuokos iš išskaičiavimo laikosi ilgai.
Nu ką aš žinau, turbūt daug mamų svajoja savo dukrą išleist už "gero vyro", t.y. turtingo, rūpestingo, su namu, mašina ir tt, ir dar ne pro šalį, kad būtų geras pašnekovas mamai
. Ir kai mato šalia be turtų žmogelį, tai ir nedžiugina jų tai. Nes tipo jausmai ateina ir praeina, o santuokos iš išskaičiavimo laikosi ilgai.
