Draugas, nepatinkantis tėvams ir/ar giminėms

Jo Saulute tikrai skaudu, kad tokia mama.
Blogiausia kaip suprantu, ji prie tavo vyro yra gerute, va tas ir keisciausia, kodel taip?Gal jau toks mamos tipas, na net nezinau.O gal kaip ir sakei, gal jai sunku su tavimi isskirsti ir tave paleisti.O kaip pranesei apie vestuves?
Na maniskis, tai ruko, jo neneigsiu, turejo problemu su gerimu, bet yra didelis noras ir pastangos to iprocio atsikratyti, tad dabar viskas Butas yra jo, dar ir remontuojames kartu, ka patys, ka mokam, nors jis viska moka.....
na nezinau, maniskis kaip tavo nera idealas, taip bent jau mano tevu atzvilgiu, bet mes sutariame gerai. Beje irgi neneigsiu, gal nepatinka, kad jis ir issiskyres, bet iki to laiko mes draugvome sesis metus, niekas jo to neverte daryti, tiesiog viskas vyko savaime, abu tik pasvajodavome, kad galetum kartu gyventi.Jis buvo seimos zmogus, todel jam ta zengti zingsni buvo per sunku.Taciau atejo ta diena ka mes kartu......

Tai vat. Mane tas dar labiau nervina, kad ji prie jo nieko nesako, o tik mane vieną kankina. Man net nemalonu kai jie būna vienam kambarį, nes žinau, kad ji vaidina prieš jį. Šiuo metu pas mano tėvus praktiškai nesilankom, nes labai negerai jaučiuosi pas ją būdama ir žinodama ką ji apie MB galvoja.
Apie vestuves... Ji nujautė, kad artėja ta diena, kada oficialiai pranešim, kad tuokiamės. Atėjo MB pas mano tėvus, gražiai kreipėsi į juos, kad nori vest jų dukrą ir pan. Bet jis jau jai ir tada nepatiko. Per visą tą laiką tarp mano MB ir jos buvo tik vienas konfliktas. Ir jis vyko savaitė prieš vestuves, bet ten buvo toks įvykis, kai mano mama ant manes pradėjo rėkt dėl 2Lt (nes mes su tėvais buvom sutarę dėl vestuvinių puokščių išleist tam tikrą sumą, o kai nuėjom su MB jų užsakyt, užsakymo suma viršijom dviem litais). Ir kriokė ji ant manęs kaip kokia netekus proto, tai MB neištvėrė ir jai pasakė, kad neberėktų, ir kad jis daugiau niekad nenori girdėt jos taip rėkiančios ant manęs. Bet ji jau iki to laiko jo neapkentė visaip kaip begalėjo. Kas svarbiausia jis gana kultūringai mane apgynė, o ta dar labiau drąskytis pradėjo. Nu žodžiu, tikiu, kad nemačius sunku įsivaizduot.
Papildyta:
Tai po to konflikto, ji išvis ant jo varė, tipo kaip jis drįso prieš ją kažką pasakyt ir t.t. Nors supratau, kad tas konfliktas ne į gerą, bet džiaugiausi, kad MB išdrįso ir santūriai pastatė ją į vietą.

gal jūsų motinai psichiatro konsultacija nepakenktų?

Draugavau su vaikinu,aš rimtai tos draugystės nepriėmiau,o jis pasirodo buvo įsimylėjęs iki ausų Gal su laiku ir iš mano pusės būtų atsiradę kažkokie jausmai,bet tam labai aktyviai prieštaravo mano a.a.močiutė ir mama.Dėl tautybės Ko tik nedarydavo,telefonu atsilieps,tai pasakys kad manęs nėra,jei laišką parašys,tai būtinai nudaigos,vienu žodžiu dėjo visas pastangas,kad tik išskirt.

Turiu vyresnįjį brolį, kurio draugė, o tiksliau, jau dabartinė žmona niekaip neįtiko... visai mūsų giminei Man tame tarpe... Nuoširdžiai ir atkakliai jos nemėgom (nemėgstam... tikriausiai... bent dauguma giminės narių...), prieštaravom, visaip kaip bambėdavom, bet... dažniausiai tik už akių... tačiau manau, tikiu, kad brolis jautė ir žinojo, koks požiūris vyrauja jo išrinktosios klausimu, nes apsilankymai pas tėvus neproporcingai retėjo etc.

Apie tai, kad po kažkur 8 metų draugystės jie ryžosi susituokti, sužinojome iš... jos tėvų kurie paskambino... tartis dėl vestuvinės dovanos gerai, kad mama tuo metu sėdėjo Žodžiu, vestuvių dieną prisižiūrėjau ir prisiklausiau TIEK visko, kad... likau sužavėta brolio ištverme ir... jo meile jai... Įsivaizduokite, 90% palinkėjimų prasidėdavo žodžiais "Užuojauta Tau.." Ta prasme, kad jos nemėgo ir didžioji dauguma jo draugų... Na, tiesiog jie yra LAAAAABAI skirtingi

Suma sumarum, jie jau beveik metai laimingai (na, čia tik išorinis sprendimas, bet manau, kad gal visgi taip ir yra) vedę. Ir du dalykai man padėjo suprasti, kad tai, kokią poziciją užims pats/pati savo antrosios pusės klausimu, turės begalinę įtaką ir aplinkinių nuomonei! Palaipsniui žmonės tiesiog pavargs bukai daužytis su savo bambėjimais į tavo laimingo gyvenimo duris ir... nurims, patikės, kad esi laimingas/laiminga ir netgi pamėgs tavo išrinktąją/išrinktąjį.

Kokie tie du dalykai?
Vestuvių filmuotojai šventės eigoje vedėsi žmones į išpuoštą kambariuką ir prašė ekspromtu palinkėti ką nors jauniesiems priešais kamerą. Tame tarpe nusivedė po vieną ir jaunuosius. Klausiausi brolio palinkėjimo gal šimtą kartų ir tie tvirtu pasitikėjimu ir tikėjimu persmelkti žodžiai, kad "taip, mes esame skirtingi - ji mėgsta kontroliuoti, ji užsispyrusi, o aš - tylus ir daug ramesnis. Bet man tokios reikėjo..." MAN TOKIOS REIKĖJO... Nei kiek neabėjojant, žvelgiant tiesiai į kamerą ir tarsi užčiaupiant visus gimines ir artimuosius, juk tai paprasčiausiai ne jūsų reikalas!

Ir antras dalykas, kai man reikėjo diiiidelio palaikymo, paskambinau broliui ir jis tepasakė, kad kiekvieną kartą, kai kas nors su nepasitenkinimu taria priekaištus tavo antrosios pusės klausimu, kai kas nors sako, kad tau jis/ji netinkamas/netinkama, paprasčiausiai nusišypsok ir pasakyk, kad esi laimingas! Nieko neaiškink, nesiginčyk, nekomentuok. Tik parodyk, kad tau gera. Ir TIKĖK savo pasirinkimu! Nes jei bent akimirkai parodysi dvejojanti ir mananti, o gal jie teisūs... Pikti ir nemeiliai nusiteikę žmonės tiesiog pagaus tą tavo dvejonę ir lyg kraujo ištroškusios hienos puls tave draskyti ir kurstyti tą mažytę dvejonę, siekdami tai paversti į diiiidžiulį Joninių laužą...


Ir dar Nei vienai anytai netiks nei viena marti, o uošviui - žentas... na, bent iš pradžių... pirmuosius dešimt gyvenimo metų

Tai su minėtu draugu jau ryšių nepalaikai, jie nutrūko?
Gaila, jei taip.Suprantu, kad sunku pereiti per ta barjera, mes visada galvojame, kad tėvai mums nori gero, ir kai jie tam priešinasi prieš mūsų pasirkimą, imame galvoti ir sau priekaištauti, gal tikrai maniškis manęs nevertas?Tai veikimai žmogaus psichologiškai.Mane tai labai tai veikia. Juk santykiuose visko būna, ir gero, ir kartais blogo pasitaiko.O kai būna blogai, tada prisimeni, ir eini iš proto.Maniškiai tėvai irgi gadino žiauriai viską.Po nakties, atasimenam atėjome prie maniškio automobilio, o ten padangos išleistos, mašina subraižyta. Na ką teko perdaryti tą vietą, kad nerūdytų. Skaudu, bet taip yra, ir nekilo net mintis kieno tai gali būti darbas.
Papildyta:


O kaip tavo pačios dabar nuomonė dėl brolio šeimos?
Tai iš pradžių irgi prie "tų visų daugumos" nuomonės prisidėjai?

Priešingybės traukia, todėl jie vienas kitą ir papildo, jis išsirinko kokios norėjo ir tą nugalėjo, nors šeima buvo priešiška.
O kuo ten visiems ji neitiko?
Tik del to, kad mėgsta valdyti ir kontroliuoti?Manau, čia tik tokiam ramesniam vyrui- pliusas. Juk šeimoje kakžkas vienas aktyvesnis turi būti

O svarbiausia tai, kad tavo brolis nepasidave kitų nuomonėms, dėl to tu tikrai teisi.....
SVEIKINU.

Patikėkit jau tą mintį 100 kartų generavau...


Žinodama savo situaciją... Ir skaitydama šitą... Net apsiašarojau...


Man pradžioje buvo tas pats, kai apsipykdavom, pradėdavau pati ant MB varyt iš tos nevilties. Nes kol viskas gerai, atstumi visų kitų nuomones ir laikaisi kiek gali, bet kiek ilgai taip galima gint savo poziciją, kai tave nuolat mindo. O dabar jei kas kur ir negerai, ypač kai mama pradeda varyt stengiuosi nekreipt dėmesio. Pamenu eilinį kart mama varė ant mano MB, o aš atsisukau ir jai pasakiau "kaip matau tu mums pavydi..." Tai tąkart nutilo.

Mano pačios nuomonė apie ją taipogi nebuvo pati geriausia... Ir dabar nėra, bet aš sau pasižadėjau, kad ją gerbsiu, nes gerbiu brolį ir jo pasirinkimą. Juk jam su ja gyventi, o ne mums! Ir tai totaliai ne mūsų reikalas. ;-)

Būtent ir tik dėl to, kad ji jums atrodo netinkama, nėra reikalo brolio be reikalo klaidint ir skaudint.

Tikiuosi perskaitysite mano istorijėlę ir padėsite.
Ankščiau jau rašiau, kad mano tėvai yra prieš mano draugą.

Dabar iškilo didelė problema.
Mano sesės vestuvės ir esu pakviesta kaip suprantama pamerge.Aš mamai pasakiau, kad žinoma, kad eisiu su savo draugu ir jis bus pabrolys.Mama man pasakė, kad tai netinkamas sprendimas, tad tik susinervinau ir tiek.Nežinau kaip pasielgti, žinau, kad turėsiu eiti į vestuves, bet kad man parinks kitą pabrolį, tai to aš visiškai
Toks jausmas, kad esu nuo kažko priklausoma ir negaliu pasielgti kaip suaugęs žmogus. Dar pasakiau, kad tai sesės vestuvės ir jei mano draugas, jai netrukdo tada aš eisiu tik su juo.
Nusibodo tokios nesąmonės, kiek gi galima taip.Kiek laiko tęsis tas priešiškumas mano tėvų mano draugui?

Nepergyvenk, viskas bus gerai. Tu su sese apkalbėk ir jei ji tikrai neprieštarauja, tai gali net mamai pasakyt, kad jei tau reiks eit be SB, tai kad tu neisi. Ir lai galvoja ir daro ką tik nori. Suprantu tave. Ir iš ties man tavęs labai gaila. Kodėl artimi žmonės taip netoleruoja mūsų pasirinkimų? Taigi čia ne jų gyvenimas.

Ačiū tau labai saulietuke
Aš jau jai sakiau, kad be jo neeisiu. Tai ji pasakė, kad pakolkas šitą klausimą atvirą paliks.
Tai manau, kad sesė sutiks, ju juk bendrauja kartu su mano draugu....
Bet kitas klausimas ar dar mano draugas sutiks ir vėl man problema.
Jis aplamai nenori kištis į mano šeimą. Tik bobutė toleruoja mano santykius, todėl ir draugas jos atžvilgiu gerai nusiteikęs ir ką ji duoda viską priima, o vat iš mano tėvų sako, kad nieko nereikia.....
sunku labai, sėdžiu va ir galvoju kaip bus.
Na neiti aš irgi juk negalėsiu.....nežinau, dar yra laiko....