Igniux

šaunuolė, kad ir tu prisidėjai su savo pasisakymu, kuris man labai patiko, ir kuriam aš pritariu visu 100%
Kas dėl mokslų - na ką aš žinau, jei ko nenugirstu diktuojant ar kai konspektuojantis iš pasakojimų, tai visada padėdavo grupiokai, duodavo sąsiuvinį namo parsinešt, nusirašydavau apie ką buvo kalbama ir viskas, kažkaip tame problemų nemačiau

Aš taip pat turiu viziją baigti magistrantūros mokslus, tik va čia - nelabai jaučiu pasitikėjimą, bet manau su laiku apsiprasiu su mintimi, kad yra galimybė mokintis magistrantūroje

O taip, iš tiesų - mūsų neprigirdinčiųjų negalia nėra tokia jau baisi, yra ir baisiau, kaip žmonės negali vaikščioti, ar tarkim cerebriniu paralyžiumi visą gyvenimą sergantys, galų gale yra kita baisybė - įvairių organų vėžiai.. Juk yra ir blogiau, tiesa?

Iš tikrųju, jei pamilsti žmogų, tai tikrai pamilsti jo vidų, o ne išorę... aš taip pat tikiu, kad būtent susitinka dvi viena kitos ieškančios sielos, ir negalios nebūna tam kliūtis

Kiek aš darbe matau visokių žmonių, su negaliom, ir besikabinančių į gyvenimą. Kai juos matau, pačiai mano bėda tikrai rodos yra menkut menkutėlė

Rosa86. nenukabink nosies, galvą aukščiau ir eik gyvenimu, pasitikėjimas savimi yra labai svarbus...

O žmonės kurie juokiasi, tyčiojasi, apkalba - tegul, nereik į juos kreipt dėmesio, matyt jie ir gyvena kvėpuodami apkalbomis, patyčiomis iš kitų, tai tokie žmonės, tokia natūra ir nieko nepakeisi

tiesiog reikia išmokti tokių "nematyti" ir negirdėti
Ačiū už palinkėjimus

man tik smagu, kad galiu kažkam įkrėsti drąsos

savo pavyzdį parodyti kitiems tokio pat likimo žmonėms... Kaip bebūtų gaila, prikurtimų tik daugėja, bent jau aš žinau ne mažai mažiukų prikurtusių - niekas nuo to neapsaugotas, kaip ir nuo bet kokios kitokios nelaimės, bėdos.. O mes gyvenkime, džiaukimės gyvenimu, nosis aukštyn ir pirmyn gyvenimo keliu, kuris ir taip visiems nėra lengvas, bet atminkit - sunkumai tik grūdina