QUOTE(Atgimusi_vasara @ 2008 02 18, 20:34)
Labai sutinku su Bjuti nuomone.
p.s. Pabuvus šioje temoje supratau kaip gera būti paprasta mirtingaja, pilka mase, žemu lygiu ar kaip ten

Mano širdyje nėra tiek vietos, kad mylėčiau visą pasaulį, visus benamiusgyvulėlius ir dar plius
neįgalų jaunuolį.
Neįgalumai būna labai skirtingi. Kai kurios negalios, ligos visiškai niekam nejaučiamos ir nepastebimos, maišo gyventi tik pačiam jas turinčiajam. Be to, šiuolaikinė medicina LABAI galinga, ir dėl tam tikrų medikamentų, ar operacijų bei kitų niuansų tas buvęs neįgalusis, žiūrėk, po pusmečio ir už tave energingesnis gali tapti, ir dažnu atveju tampa.
Tikrai negali garantuoti, kad šiuo metu nesergi jokia liga, kuri po kelerių metų be medicinos įsikišimo gali pridaryti didesnių bėdų

Sakau iš patirties, nes ligą man diagnozavo tik labai stipriai pažengusią, ir pasakė, jog sergu ja ne trumpiau 8 metų, kai net nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors man taip
Juk nei mano, nei mano vyro jausmai dėl ligos ir jos teikiamų nepatogumų nepasikeitė, tad kodėl turėtų būti draskoma šeima

Tik dėl to, kad TU taip manai? Bet juk visi mes mąstome skirtingai. Turime pasirinkimo laisvę