vaje, panos

prisiskaičiau apie paryžių, tai dabar metus jį sapnuosiu, o dar metus galvosiu apie jį

noriu atgal į paryžių
koks nuostabus miestas

mes važiavom su ekskursija, tai vieną dieną nusiėmėm ir pasiskyrėm sau, t.y. ėjom savais keliais

bet jau tie keliai

apgyvendino prie mulen ružo. tai nuo jo pėstute nuėjom iki triumfo arkos, aišku kelis kartus pasiklydom

ėjom ėjom ir žiūrim kad čia jau buvom

pasirodo ratą apėjom apie kažkokį rajoną. bet jau kojų kaip nepavilkom kai nuėjom iki triumfo arkos, o dar grįžti atgal į viešbutį

iki šiol kai prisimenam su vyru tai žvengimas neišpasakytas namuose būna

o kai grįžom, žiūrim mūsų grupė varo kažkur iš viešbučio, tai slėpėmės už kampo, kad tik mūsų kartu nesitemptų. parėję į viešbutį kojas pakišom po šaltu vandeniu ir vėl į trasą

ech... jaučiu per visą gyvenimą nebuvau sukorus tokių atstumų
kaip sakiau, gyvenom prie mulen ružo, o ten jau rajonas

vyras naktį užsimanė parūkyti, išlindo pro balkonėlį ir atsitūpė kad jo niekas pusplikio nematytų. rūko, o iš priešais esančio neaiškios kilmės baro išlekia neaiškios kilmės darbuotoja ir rėkia ant maniškio, mol tu filmuoji (naktyje deganti cigaretė gal ir atrodo į raudoną lemputę), tas tai atgal aiškinti (prancūziškai nė bum bum) kad tik rūko.
kitą naktį sumanėm išeitį į naktinį monmartą - tas pats prie mulen ružo.

rankom ti ksusikibom, kad mano brangiausiojo nenutemptų kokia plaštakė

nu net dabar akyse stovi visas tas vaizdas
aišku mes matėm daug pagal programą, bet tą dieną kai skyrėm sau laiko, tai nematėm napaleono kapo, invalidų rūmų, įžymiosios katedros. beje, gyvenom monmartro rajone, o pačios bažnyčios taip ir nematėm.....
tai va, yra reikalas vėl važiuoti į paryžių pažiūrėti ką praleidom.... nors ir šią minutę
ir vėl sapnuosiu paryžių

Jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją