Vaikas nukrito!

Manau didzioji dauguma vaikuciu neisvengia "pasiskraidymu". Ne veltui kalbantis su pusmetinuku mamomis daznai isgirsti klausima "jusu jau nuleke nuo lovos?"... Maniskiai taip pat ne isimtis. Vienas nuskrido nuo skalbimo masinos, kitas jau kokius keturis kartus is lovos "isropojo". Tiesa visi atvejai baigesi labai sekmingai ir atsipirko tik lengvu isgasciu. Beje, prisiminiau viena juokinga nutikima: vyresneliu buvo 1.5 metuku ir jis labai mego zaisti vonioje su laiveliais. Tai va, prileidom puse vonios vandeniuko, mazius stovi prie vonios, ant bliudo, laivelius plukdo... Isgirstu pliumptelejima... Atlekiu - vaikiukas visas slapias iki ausu, didziai nustebes sedi vonioje ir rauda.

gerai, kad tik tiek

Maniske nukrito nuo lovos 5,5men.Visada ramiai sau guledavo,o viena diena tik bum ir yra guzas kaktoje.Abi labai issigandome ir Man tai gera pamoka,nes nuo to karto niekada nepalieku jos vienos lovoje.Jau geriau nepatinget ir ikelt i jos lovyte arba siaip kur saugiai paguldyti.

Mes dabar jau maziaus taip pat lovoje nebepaliekam. Kadangi jis pas mus labai ankstyvas, tai nuo 6 ryto sau ramiai zaidzia miegamajame ant zemes, o tetciai tuo metu parpia...

Mano lelius šiandien nukrito nuo lovos. Palikau plikutį miegoti savo lovoje su tėčiu. Jo paprašiau, kad uždėtų ranką ir laikytų, jeigu "kas", o pati nuvariau praustis. Nuojauta kuždėjo kažką negero, vis patikrinu, ar laiko uždėjęs ranką. Laiko, nu ką gi, toliau prausiuos ir girdžiu tik "bumpt", vaikelis pradeda verkti. Ant draugo pradėjau rėkti, rankos derba, raminu vaikelį. Greitai nurimsta. Atrodo ramus. Bet dabar kaltinu save, kad palikau savo lovoje. Taip saugojau būdama viena, o čia dar tėtis buvo šalia...Jam jau kliuvo riebių žodelių nuo manęs.

Mano lelius taip pat siandien nukrito nuo lovos Bet labai greitai nurimo,po to dar daviau savo pienuko ir viskas buvo gerai. Paskambinau pediatrei sake palaukti, jei paros begyje neprades vemti ir jei nebus mieguistas tai nieko blogo neatsitiko ...

Maniškė nuo lovos buvo nukritus porą kartų. Bet ačiū dievui viskas baigėsi laimingai. Baisiausia buvo tada, kai aš dar ją maitinau ir naktį bemaitindama užmigau ir nusisukau, o mažylė gulėjo ant krašto. Tai ačiū dievui, kad ji nenukrito . Bet nuo to karto jau niekada nebeužmigau bemaitindama.

Ir mano mažiukė buvo ne kartą nukritusi nuo lovos. Kai buvo mažytė - miegodama, o dabar, kai šokinėja ant lovos. Dar yra nukritusi nuo virtuvės stalo. Jokių priemonių nesiimu, tik maždaug parą stebiu, ar nepakito jos elgesys.

Turbut dauguma vaiku vaikysteje yra nukryte kas nuo lovu, kas nuo stalo, kas nuo skalbimo masinos ir t.t. Svarbu atminti, kad poros valandos reikia atidziai stebeti vaika: ar neprades vemti, ar nepakils temperatura.

Va va, jau kelios valandos stebiu savo vaika, nes kaip tik šįryt krito nuo lovos . O palikau taip "saugiai" iš vienos pusės apkamšytą, apstatytą pagalvėmis, iš kitos stora nepajudinama antklode... Neįvertinau savo vaiko galimybių... Jis gudruolis perlipo pagalvę ir tėškėsi veideliu į grindis . Nusibrozdino nosytę, o kaktytėj maža mėlynė. Kol nurimo laikiau šlapią vėsų rankšluostį ant galvos. Kol kas, rodos, viskas gerai . O jau nuo ketvirto mėn. vaiką nukrausčiau nuo lovos ant žemės, laaaaaabai saugojau, kad nenukristų... Nenusaugojau

Perskaiciau visus pasakojimus ir siek tiek nusiraminau, atrode, kad mano mazei per daug tu kritimu...o buvo taip...pirmasis kritimas buvo, kai mazei buvo sueje 3 men...mano vyras nese nesyne palei grindis ir ji dar suskta i adijala buvo, prasilenkdamas su manim netycia paleido viena rankena ir vaikas isslydo...issigandau baisiausiai ir nepaisant to, kad vyras ramino nebuvus dideliam atstumui nuveziau pas gydytojus, jie padare nuotraukasir nieko nerado...

Kitas kartas kai mano mazei buvo 1 m, palikau ja su seneliu ant lovos, o jis po pjankes gaivelejosi, bet prisake, kad nebijociau, viskas bus gerai, ir ka girdziu BUMPT...siaubas, nukrito is lovos ant mediniu grindu, galvojau numirsiu, Lazdiju raj. nezinia darys nuotraukas ar ne, o dar savaitgalis, bet paskui paskambinau mamai (ji gydytoja) ir nusraminau, bet iki siol su seneliais palieku dukra tik miegancia arba labai trumpam...


Paskutinis kartas ivyko ligonineje: gulejome del inkstu uzdegimo, mazei buvo 1.5 m. Del karantino mus pagulde i vienviete palata ir prisake niekur neiseiti, o jei noresiu i tuoleta ar kur palikti vaika viena lovyteje, nes labai auksta, na ka atrode vaikas tik su smakru paliecia lovytes krasta, ir ka viena karta nusisukau ir girdziu BUMPT, atsisukusi pamatau klykiancia mazyle, kuri nukrito is 1.5 m aukscio ! As viska metu, puolu prie jos nesu gydytojams, o jie paziurejo vizualiai ir pasake- jei vems ar bus traukuliai pasakyk...Traukuliai prasidejo ta pacia diena, o jie pasake issigalvoji, ir traukuliai mums truko nuo vasario iki vasaros pradzios, visi gydytojai pas ka ejome pasake, kad dabar nieko negali padaryti, o jei pabloges skirs vaistu,t.y. epileptikams...galvojau isprotesiu, bet tfu tfu tfu viskas susitvarke..ir mano maze dabar auga kaip ir visi vaikai, dabar va vaiksto ant kaktos su dviem ragiukais-vienoj pusej melyne, kitoj uodas ikando...

Ir aš papasakosiu mūsų istoriją...Mums jau dabar 8 mėn ir tik prieš 5 dieneles buvo pirmasis BUM, tačiau toks "neblogas" Iki tos dienos beveik visos mamos man pripasakojo apie jų mažylių skrydžius... O aš mintyse vis galvojau "na kaip tai įmanoma?juk reikia žiūrėti...Na aš tai jau savąjį saugosiu..." Ir ką jūs sau galvojat? Kaip tik per mano gimtadienį mažius padarė man "dovaną"... Tik perrenginėdama apsisukau pamperio paimti, o jis tik šast nuo lovos... Tiesiai kakta ant žemės Na ir garselis buvo!!!!Net dabar prisiminus šiurpu darosi...
Visa laimė,kad laimingai baigėsi... Tai jau dabar žiūriu kaip savo akį....Nors ir žinau, kad tų kritimų bus dar ne vienas