Klientas visada teisus

Beje, niekada nepamirškime, kad klientas bet kuriuo momentu gali pabėgti pas mūsų konkurentus ir savo uždarbio dalį palikti ten Tad kokia mums iš to nauda?

Sutinku Gal pasirodysiu visiška snobė, tačiau niekada negrįžtu į tą parduotuvę - kalbu ne apie maisto prekių, bet, pvz., vaikiškų prekių, rūbų ir pan. - ,kurioje man "užkliuvo" aptarnavimas.
Pvz., pavyzdys - kažkada prireikė sūnui kepurytės nuo saulės, užėjau į "Gandrą", paieškojusi ir neradusi, paklausiau pradavėjų, ar yra norimo dydžio kepuryčių. Viena demonstartyviai atsiduso (supratau, kad aš jai trukdau) , lėtai nuėjo, paėmė kažkokią pirmą pasitaikiusią ir tėškė ant prekystalio, na, paėmiau, pamatavau, buvo per maža, klausiu, gal didesnes tokias turit, o jinai man - ne, neturim. Tai, klausiu, o ar išvis tokio dydžio turit? Atsakymas - ganėtinai piktu tonu - nežinau. Na, tuomet paėmiau vaiką ir išėjau, o ant liežuvio galo sukosi žodžiai - atsiprašau, kad sutrukdžiau...

O parduotuvėje kitapus gatvės ir mano vaikui buvo nusišypsota, ir pakalbintas, ir keliolika kepuryčių žaismingai išmatuota, kol galiausiai nusipirkau - sumokėjau tikrai brangiau, tačiau ten man norisi sugrįžti...


Tai štai, moralas toks - jei jau esi aptarnaujančio personalo darbuotoja, pardavėja, būk maloni ir savo darbo vietoje neeksponupk savo prastos nuotaikos, nelaimingos meilės ar didelių mokesčių. Pirkėjui tai visiškai neįdomu, jis ateina ne į bažnyčią labdaros dalinti, bet išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus Beje, lygiai tas pats ir su meno žmonėmis, t.y. atlikėjais- jei esi muzikantas ir groji koncerte, privalai pateikti patį geriausią variantą, sudėti visą save, šypsotis nusilenkdamas -ir nesvarbu, kad vaikas visą naktį neleido miegoti, nespėjai papietauti ar skauda kojos nuospaudą Nes klausytojai, sumokėję už bilietus, atėjo paklausyti geros muzikos Taip pat ir aktorius - ir didžiausioms asmeninėms problemoms slegiant scenoje privalo vaidinti gerai, net jei gyvenime vystosi drama, o scenoje - komedija

Labas visoms,na pardavimų sfera lyg ir aptarta,o visgi kaip žiūrite į kitą paslaugą-mokymą,ugdymą? Juk mokinių,vaikų kolektyvuose visada atsiranda koks vienas tėvas ar mama su ypatingu priekabumu ne tik pedagogui,tačiau ir tos pačios klasės ,grupės tėvams,vaikams?
O gal čia tokia žmonių kategorija?-energetiniai vampyrai?-"sadistai"?
Iš savo,draugių ,pažįstamų esu girdėjusi,kad akivaizdžiai problemų turintys šeimoje tėvai ,"puola"pedagogus,kad jų vaikas nuskriaustas,kad klasėje,grupėje kiti vaikai labai blogi,o problema ,pvz. būna ta,kad tėvai skiriasi,tik nuo visų tai slepiama,bet vaikas jaučia ir atitinkamai išsikrauna ant kitų vaikų,šie "skolingi nelieka"-duoda atgal.o paskui kailiniuta ponia apkaltina visą mokyklą...
Bet juk visada tokių yra,ar ne? Ir kaip manote,šiuo atveju ji yra teisi?Nes dėl to,kad jos vaikas eina į tą m-klą,jos darbuotojai gauna algas?Kažkokia nesąmonė...

niu šitoj sferoj gal kitaip, tokiais atvejais, kai tėvai tikrai nenori pripažinti nei savų, nei savo vaikų klaidų Geriausia išeitis būtų - mokykloje dirbantis psichologas. Jei tėvai su tuo nesutinka, tada jau bėda
Mokytojai patarčiau nepriimti kailiniuotos mamytės priekaištų asmeniškai - tegul sau ji bamba į sveikatą. Tokiems dažniausiai neįtiksi ir ramūs pokalbiai netinka. mano draugė irgi dirba pradinių klasių mokytoja. Tai vieni tėvai supranta problemą, kiti nieko kito nemoka kaip tik koliotis

Jokiais būdais nei vienu iš išvardintų atvejų negalima Ir šiaip negalima iš žmonių tyčiotis. Kalbant apie švietimo sferą - tokiems tėveliams reikėtų priminti, kad vaikas visų pirma auklėjamas šeimoje, o mokykla ar darželis atsakingas tik už ugdymą. Jau seniai nebe šviesus socializmas, kur vaikų auklėjimo funkcijos buvo atiduotos švietimo sistemai. Jei tėvai nesugeba susidoroti su vaiko, o greičiausiai savo problemomis - yra psichologai. Į juos ir derėtų kreiptis

Tada tu nebūsi direktorė O jei ir būsi - tai labai neilgai. Paslaugų sferoj, kaip Laisvė minėjo, klientą teisiu reiktų laikyti tol, kol šis neišėjo iš tam tikros paslaugas teikiančios įmonės. O po to jau reaguoti pagal situaciją. Jei pardavėja teisi-nuraminti, jei klydo - pareikšti pastabą ar skirti kitą drausminę nuobaudą.

Мне кажется сфера обслуживания и образования две разные вещи

Во- первых клиент всегда прав, только потому что он клиент- это как устав в армии, и ничего с этим не поделать Если кто-то не может работать в сфере обсуживания, тогда надо искать другую работу, у каждой работы есть есть свои отрицательные факторы
Во-вторых школы и сады. Это все только начало- своему слепому следованию западному воспитанию детей Скоро и родители не будут иметь слова против слова детей.

Teisingai,aklai sekdami vakarus ne tik atrasime,bet ir prarasime...
O kas rašo dėl psichologų,tai pritariu,jų reiktų visur-nes dabar tik pats sau gali būti pagalbininkas,na dar cigaretė,gal dar brendis...Bet geriau,kad psichologai padėtų pamiršti "teisius" klientus .Kaip sako mano draugė,kai sunku pamiršti juos-"nesivesti jų į namus,kartu su jais nesėst prie vakarienės stalo,negult,nekely kartu su jais,o palikt už darbovietės durų..."

Jeigu tu būtum pardavėja ar vadybininkė, o gal ir esi, tai man regis, tu ir gautum tuos normalius pinigus ir darbo sąlygas - tiksliau, tuoj, įtariu, gausi, jei dar negauni Čia toks mano spėjimas Nes pardavimo sferoj normalių žmonių kraupiai trūksta, o su tokiu požiūriu į klientą jie - apskritai lobis ir vertybė. Geras pardavėjas ar vadybininkas, kuris sugeba nepriimt klientų pretenzijų asmeniškai, yra tikras aukso gabalas, nes tai būtent jis yra svarbiausias bet kokios firmos žmogus. Nes tai būtent pas jį ateina arba neateina pirkėjai ir firma gyvena gerai arba blogai. Būtent tokie žmonės yra bet kurio verslo variklis, vat Ir jų darbas yra be proto sunkus, sekinantis - net su gerais klientais bendraudamas visą dieną pavargsti, o kur dar psichai? Gerus vadybininkus ir pardavėjus aš asmeniškai gerbiu labai. Vat

O šiaip klientų būna visokių, kuoktelėjusių irgi. Pardavėjų taip pat Nemėgstu, kai išsipisinėja, nei kai tie, nei kai anie. Dabar dažnai klientų aptarnaut netenka, o tekdavo - bet jei su kokiu susiduriu, tai aišku, kad jis būna visada teisus. Koks jis bebūtų... Psichiniai isterikai pirkėjai ir mokesčių inspekcija yra pagrindinis pardavimo sferos darbuotojų galvaskaudis, bet tai jau čia ką - nėra darbų be galvaskaudžių, deja...

Prastų pardavėjų nemėgstu labai... Praktiškai Žvirbliukė maždaug mano požiūrį atspindėjo. Geriau jau nepirksiu daikto, negu pirksiu iš mymros

Kuoktelėjusių pirkėjų irgi neteisinu. Visada norisi jam pasakyt - tai dabar šita mergina, ant kurios tu staugi, yra pardavėja. O vat išeis jinai iš darbo, įsikabins savo vyrui į parankę, ir ateis jie abu pas tave baldų užsakinėt Ir vat lygiai taip pat tave pašokdins. Smagu bus, ką?

Va kaip tik pereitą savaitę išaiškinau vienam durniui padėtį Rimi veiksmas vyko, prie kasos. Pradėjo kažkoks prietranka staugt ant kasininkės, o aš buvau eilėj sekanti... Nuimk, tipo, kriaušę, per daug, per mažai, o jis gi pats jas rinkosi, negerai pasvėrei, ne po tiek išmušei, kokie durniai čia tokią va vėplą į kasą sodina... Ta mergaitė vos neverkia, pasakyt nieko negali, tvarka jai neleidžia
Bet aš tai Rimi nedirbu Man niekas nieko neuždraus, aš turiu žodžio laisvę Tai ir pasisakiau O kiti pirkėjai, tiksliau, vyrukai du, dadėjo... Diedas net mikčiot pradėjo Tai pardavėjai gal labai ir nepadėjo, ji vargšė labai susinervinus buvo. Bet užtai kaip kitoms pardavėjoms nuotaika pakilo

Žinok pas psichologą po kiekvieno "kieto " kliento neprilakstysi . Geras dalykas yra kursai klientus aptarnaujančiąjam personalui. Darbdaviai neturėtų taupyti tokiems dalykams, turėtų savo darbuotojams suorganizuoti ir apmokėti tokius apmokymus. Juk pardavėjas - dalis įmonės įvaizdžio. Ir gana didelė

aš gaunu normaliai Ačiū už įverinimą
Kalbu apie tas, kurios dirba maisto prekių parduotuvėse už varganus grašius, tas, kurių darbdaviai visiškai nevertina, netobulina savo personalo, kurių dėka jis gerokai susitaupo, tikėdamiesi, kad už minimumą žmonės ars kaip arkliai ir šypsosis. Nors kas myli tokį darbą ir yra jam pasišventę, sugeba šypsotis ir maloniai aptarnauti ir už mažą algą

Kas sugeba dirbti gerai už mažą algą, tas ilgai už tokią nedirba - pvz. pats pereis pas konkurentus "Maximose" paprastai tik pradžia būna... O va kas bamba, kokie baisūs klientai, nesugeba nepriimti asmeniškai pretenzijų, nesugeba teigiamai žiūrėti į žmones - tas tiesiog nesugeba to darbo dirbti. Na, ne kiekvienas viskam gabus... Tas ieškosi kito darbo, kur su žmonėm kontaktuot nereikia. Na, kam tuos žmones gąsdint