Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

Aš manau, kad vien dėl to ir verta parašyt savo istoriją, kad galbūt kažkas perskaitęs pagaliau supras radęs žmogų, patyrusį panašius išgyvenimus
Nežinau ar visos mūsų istorijų deatlės vienodos-tas ir nesvarbu, bet manau, kad jausmai labai panašūs..

Galvoju, kodėl aš pratrūkau dabar, beveik po trijų metų..
Manau, kad anksčiau tiesiog buvo per skaudu rašyt-nuo tokių temu atšokdavau kaip nuplikyta-visi tie- "visos tikrai gali maitint", "reikėjo tik labiau pasistengt", "mišinėlis yra brudu brudas palyginus su MP" tarsi peiliais varstydavo..
Nepatikėsit, net dabar vat rašau ir akyse ašaros..O tada tai net nenoriu prisimint kiek jų buvo pralieta..

Dėl to šįkart išstačiau save ant šito "ešefoto" -kad gal kažkuri mama, kuri dabar panašiai tyliai kankinasi, paskaitys, ir ras mano mintyse tą palaikymą, kurio jai labiausiai šiuo metu ir trūksta..O ne visų tų pamokslų, PSO rekomendacijų ir MP privalumų prieš mišinėlius sąrašo..

Toscana man tas pats buvo, ir skausmingas gydymas, pranykusi gimdymo veikla, vakumas, plius dar priedo cezaris, vaikas pridusęs, reanimacijoj, pridusus, su infekcija, nustatytu per dideliu nervingumu, gelta.
Argi čia pasiteisinimas . Šliaužiau pas vaiką negalėdama šliaužt, kiekvienas išlipimas iš lovos trukdavo 20 minučių su didžiausiais skausmais, ašarom. Visi manimi baisėjosi, nes šliauždavau kraupiai, ir gailėjo, sakė pasilikt palatoj, nevaikščiot.
Nežinau, man atrodo jei neturi kokių krūtų patologijų, visos gali žindyt, ir ne tik didelio noro reikia, bet ir kantrybės, užsispyrimo, ir žinių, be abejo. Per visą nėštumą galim tam ruoštis.

kai as pries kelis metus panasiai bandziau issireiksti, tai buvau apsaukta, kad nesuprantu ka sneku - kaip alkanas kudikis gali miegoti, gi jisai klykti privalo.
P.S koks yra nomalus kudikio prieaugis per pirma gyvenimo menesi. Kada gali teikgti, kad kudikiui truksta maisto?

Baikit jus juokus su tais "maitinimo ismanymais". Na, pagimdai tris vaikus, esi, persiprasau, pieninga, vaikui pienas tinka, vaikai siurbliukais gime, tai valio. Bet ar vien del to verta isijausti i visazines maitintojos vaidmeni? Abejociau. Tiesiog taip susikloste. Ir del to rysio su vaiku- meskit is galvos. Ne maistas gi tai lemia. Jei butu kitaip, tai visos mokslininku pajegos butu nukreiptos i to stebuklingo ingrediento paieskas. Isivaizduokit, kaip gyvenimas palengvetu- sumasto vyras oziuotis ar is namu begt- tu jam piliule to stebuklingo daikto, ir sedi namuose, murkia...

Ne maistas lemia vaiko ir mamos santyki, baikit zmones juokinti. O maitinimas mamos pienu iki pusmecio- pageidautina, bet jei nesigauna, tai nesigauna.

Is mano patirties: pirma maitinau ilgai - virs metuku tik savo pienu (net vandenuko negavo mergina, pieno dieta- buvau idiotisku knygeliu prisiskaicius, ko pasekoje pati atrodziau ir jauciausi kai gaisena, tiek fiziskai, tiek psichologiskai), vaikas buvo siurbliukas kaip reta. Antras vaikas siurbliuku negime. Pavalgydavo vaikinas, bet be azarto. O kai paragavo misinuku ir darzoviu-grudu kosyciu, tai labai mandagiai atsisake mamos pieno.

Dabar laukiuos trecio, bet nepsichuoju del maitinimo. Nusiteikus maitinti pusmeti pati, bet ziuresim, kas gausis, kai tai tiks vaikui ir man.

Beje, apie rysi su vaiku. Mano antrasis mazylis, kuriam dabar penkeri, yra ypac meilus vaikas. Visa laika glaustosi ir buciuojasi, labai mane myli (kasdien gincijames iki nukritimo, kuris myli labiau ), net eilese parduotuvese prie kasu nenurimsta- stovi ir rankas buciuoja... Tai vyresnele, sekant nekuriu logika, turetu apskritai tik eilem su manim kalbeti. Ale nekalba. Ji zmogus konkretus, savarankiskas. Aisku, santykiai geri su abiem vaikais, bet tai tikrai ne del MP.

Mano mama buvo maitinta MP iki 1-erių, tačiau jos santykiai su savo mama visada buvo komplikuoti, o štai mane maitino 4 savaites, bet mūsų ryšys gan stiprus, ypač vaikystėj. Mažuosius tikriausia lengviau suprast mamai kuri maitina MP - daugiau laiko praleidžia, jaučiasi kaip vienas, bet vėliau tikrai viskas priklauso tik nuo jų bendravimo.

Ikvepimas pagavo , tai dar parasysiu.

Pirma, kliuna man daugiavaikiu aiskinimai, kokios jos patyrusios. Pari esu be triju minuciu daugiavaike, bet nesiimciau nieko aukleti, nei kaip "teisingai" pagimdyti, nei kaip "teisingai" maitinti, nei kaip "teisingai" aukleti. Galiu tik pasidalinti savo patirtim, kuri yra mano individuali patirtis su mano individualia psichologija/fiziologija ir mano individualiu atveju. Ner universaliu taisykliu, gerbiamos daugiavaikes. Nejau dabar aisit i nesulaukianciu skyrelius mokyt, kaip jos, netikeles, nemoka vaiku darytis? Kodel ne? Juk pamokslauti sioje temoje is esmes yra tas pats. Ne del nenorejimo moterys pieno neturi. Niekad netryskau noru maitinti, krutine irgi is vos imatomu, bet pieningumas, kaip pas gera muuuu . Ir ka, galiu maitinimo ilgumu apsauti daugeli "nusiteikusiu" ir "labai norinciu" (bet nelenktyniausiu, nes maitinu is pareigos daugiau, isiklausydama i protingu mediku rekomendacijas nepersistengti su bezboznai ilgais maitinimais ir pan. Tik su pirmu vaiku liapsusas buvo). Tai ar man dabar visas mokyti, kaip matinti vaikus? Tikrai ne. Tiesiog man taip duota. Linkiu kuo greiciau visoms atsisakyti tu pretenziju i vsaziniskuma, nes kitaip su savo marciom kalbesit tokiom paciom formulem- jau as tai zinau, jau as tai tris pagimdziau, ismaitinau, tai jau ner man kur tobulet. Nelinkiu niekam tokiu anytu-patareju.

Antra, ka turit omeny, kalbedamos apie rysi su vaiku? Kada tas rysys yra silpnas? Kokio stiprumo rysio jus siekiat? Kuo stipresnio? Tokio, kad vaikas iki pensijos po mamos sijonu sedetu? Oi, yra tokiu. Ypac graudziai vyrukai suauge atrodo, kuriu rysys su motina yra auksciau visko . Na, vyru tokiu irgi niekam nelinkiu.

Kam mes vaikus gimdom? Kam as juos gimdau? (kaip pagalvoju, jau trecias bus ). Na, neslepsiu. Is dalies- del saves pacios- gi smagu tureti namuose tuos kodelciukus-zyzliukus- makaliukus. Taciau kartu isisamoninu ir kita dalyka- juos gimdau ne tik sau- turiu pareiga juos isauginti sveikais ir savarankiskais zmonemis. O tokiais jie neisaugs nei badu marinami, nei MP iki mokyklos penimi. Gal ir nereikia stengtis ta rysi su vaikais stiprinti bet kokiomis mistiskomis ir nemistiskomis priemonemis. Protinga rysi su vaikais reikia palaikyti. Kad savu laiku jie sugebetu patapti savarankiskais zmonemis.

Busiu gal nesuprasta, ale gera kalbeti dukru mamoms O jei taip sutverta, kad tik sunus gimdai? Tikrai noriu rysio su savo bernais tokio, kad mane senatvej(nu gerai, net ne senatvej, o po dar 10 metu) lankytu dazniau, nei du kartus per metus Vien todel, kad nenores buti merginu/zmonu/meiluziu apsaukti mamyciukais

dar tokio varianto nesu girdejusi nebereikia cia lia lia

ir dar 10x
Papildyta:


man visada patiko blaivus, protingas ir dar su humoru poziuris i gyvenima! net akyse prasviesejo!!1 butum, brangute, man anksciau pasitaikius, tai ne viena litra asaru bucj sutaupius! kartai pasijuntu per jautriai reaguojanti.. bet nesisalinu ir blaivaus humoristinio atspalvio!

gaudyk ikvepima ir rasyk toliau! veza, kur kas veiksmingiau!!!

Na, matai, klausimas tokis kyla- kas Tau svarbiau- kad vaikas butu laimingas, ar kad dazniau gimtuose namuose registruotusi? Tai nebutinai yra susije dalykai.

Dabar daugybe "vaiku" uzsieniuose gyvenima susikure. Atstumas didelis, nesilanko jie Lietuvoje daznai, svelniai tariant, bet ju santykiais su tevais daznu atveju net geresni nei tu, kurie vienoje laiptineje gyvena.

Nesulyginkim gal tu "lankymu", "prisirisimo", "sumedejusios nepajudinamos bambagysles" ir geru santykiu su tevais.

Ir apskritai, jei vaikai bus laimingi, jei sugebes susitvarkyti savo gyvenima patys, jei jaus vidine ramybe ir gyvenimo pilnatve, tai ko daugiau tevams ir bereikia. O jei tevai bus patenkinti savo vaiku laime ir nereguliuos ju gyvenimo, tai gal ir vaikams nebus jau tokia nepakeliama prievole apsilankyti tevu namuose retsykiais. Gi pas kokius tevus-uosvius netraukia? Gi pas tuos pacius- visazinius reguliuotojus ir mokytojus, besisavinancius suaugusius savo vaikus.

Gal reikia pasistengti tokiais netapti, o ne uzsicikilinti ant kuo ilgesnio zindymo.

maitinau 6men, rysys labai gilus, zinau viska, jauciu viska.dukra visiska maminuke
puske maitino 14 men, mama vadina aukle,verkia, kai aukle iseina, mamai sako laisvai "ate ate"
ne nuo maitinimo priklauso,o nuo bendravimo su vaiku