QUOTE(xskix @ 2008 03 21, 21:14)
Na taip, MP geras dalykas, bet dėl jo šliaužiot, vaidint Marytę Melnikaitę, vaiiką ne MP maitint, o kraujais iš sutrūkusių spenelių (jei bloga žindymo technika ir manoma, kad skausmas maitinant užtikrins dar geresnį ryšį su vaiku)

manau, kad viskam yra ribos.
Kraštutinumų žmonėms sunku gyventi. Aš asmeniškai ką darau, nelaikau kažkokiu tai aukojimusi

Ką darau man nesunku ir malonu daryti. Jei mama rūpininasi vaiku ir dėl to vadinama Maryte Melnikaite

, man atrodo tada, ne tos Melnikaitės bėdos, bėdų turi tie, kurie taip mano.
QUOTE
Mamos, jei vien tik žindymas garantuotų gerą stiprų ryšį su vaiku, tai visos žindytų...
O aš taip nemanau
QUOTE
bet ryšys toks sudėtingas ir trapus dalykas, kad jam sukurti vieno veiksnio neužtenka
Be abejo, tik kvailys galėtų manyt kitaip
QUOTE
Ryšio neužtikrins paaugusiam vaikui pasakojimai kaipkeliais link jo šliaužiojo.
Jūs manęs kvaile nelaikykit (ar tikrai tokia atrodau?

Čia apie daugumą nepasakyčiau, net ir nekaltintos pradeda gintis), ne aš čia pradėjau pasakojimus apie baisulingus gimdymus

Papasakojau tik dėl to, kad per daug nevirkautų, ne viena vargo, ne viena kankinos. Savo vaiko nekentinu gasdint istorijom, pačiai dar gimdyt reikės.
Papildyta:
QUOTE(alfa159 @ 2008 03 21, 22:07)
Sutinku, jei tas MP yra sveikos fiziskai ir dvasiskai moters. Bet jei po narkoziu, prifarsiruotos vaistu mamos ar siaip stresuoti ir isterikuoti linkusios moteriskes, tai, manyciau, gal geriau misinelis...
Gerai, kad gydytojai fantastiški mane prižiūrėjo, net minties nebuvo neleist man nemaitint, visi tik džiaugės ir skatino. Antibiotikus gavau visas 9 dienas ligonėje, mažiukė 7dienas. Jei MP neturėtų antikūnų, gal manyčiau kitaip. O dabar sutinku su tais, kurie žino ką daro.
Neisterikavau, ir nestresavau

Visiškai nebijojau nieko daryti, ėmiau vadžias į rankas, lyg būčiau jau turėjus vaiką. Jaučiau kaltę, kad nesivaldžiau per gimdymą, negalėjau gulėti ir laukti kol geriau pasijusiu. Koks skirtumas, man gerai buvo, mažiukei su manim irgi, o tai svarbiausia