Galima prigalvoti kiek nori kvepalų derinimo taisyklių ir nemažiau būdų tom taisyklėm laužyti. Pavyzdžiui, visai logiška taisyklė, kad darbe netinkami alkoholinių natų turintys kvepalai, pvz. jau minėti YSL , Guerlain Samsara( užuomina į raudoną vyną), Insolence ( tikriausiai likeris
)ir dar visa eilė. Bet asmeniškai man ( nesakau nei kad tai blogai, nei kad gerai) , tai panašu kad ir į prietarų apie pinigų pritraukimo į namus/piniginę laikymąsi- pradedant raudonos piniginės įsigijimu, baigiant šluotos vartymu kampe- objektyviai lengviau tuos pinigus uždirbti nei galvoje išlaikyti visus tuos patarimus ir dar spėti jais pasinaudoti
Kvepalus aš derinu pati prie savęs- tai yra prie savo asmenybės ir nuotaikos .Drabužius- prie asmenybės, nuotaikos, progos. Vadinasi, apranga su kvepalais kelis sąlyčio taškus ir nesiderinant turės. O dėl progos, kad ir sakysime, darbo, aš spendžiu itin primityviu būdu- derinu kvepalų kiekius. pavyzdžiui, darbui puikiausiai tinka išsivadėjusi Samsara , o visos Lempickos tai iš viso bendradarbių džiaugsmas
Taigi kvapas ,apranga ir visa kita tikrai sudaro visumą , bet ne tokiais juokingais būdais, kaip noir- tamsiaplaukėm, o bright- šviesiaplaukėms, o kur kas subtiliau .
Kita kolegė praeidama pro mano kabinetą (durys visad atidaros nes dažnai vaikštau pirmyn atgal) paklausė, kas čia taip skaniai kvepia? Taigi vienas kvapas ir kardinaliai skirtingi suvokimai.
pvz: Avignon ar kitus smilkalinius galiu pasikvėpinti apsirengus džinsus ir megztinį
. Na jeigu kabinete tvyro šampano kvapas ar dažnas gilintųsi iš kur jis? 
- juose yra kažkas įdomaus, ypač tada, kai tas nemalonus kvapas išsisklaido. Bet į žmones nė už ką neičiau (tai nišinės parfumerijos kūrinys, kainuojantis už 100 ml 600-700 lt berods)...
Rasiau apie tai, kad kvapas ir kiti zmogaus isvaizdos ir charakterio ypatumai turi dereti tarpusavyje. O ar egzistuoja estetikoje objektyvus kriterijai- kas dera, o kas ne? Manau visgi egzistuoja. 
Ne viskas yra 100% subjektyvu.
