Pasąmonės galia

as taip pat.

as tikiu pvz ka mano mama pagalvoja ar pasako pikta,visad issipildo tad geriau jos nepygdyti
ir paprastas testukas visoms,kurios netiki:vis sau kartokite,kaip jums skauda nugara.pamatysite,kaip ja ir prades sakudeti

Bet čia ne pasąmonės galia, o sąmonės ir saviįtaigos galia.

O as manau, kad sviįtaiga galima daug padaryti.

Čia tik tarp mūsų kalbant, kad paskui man nereikėtų kur aiškintis dėl išsigalvojimų trumpai pasakysiu, o pagalvot jums pačioms. Tik pasąmonės ir gilios meditacijos dėka aš dar turiu kažkiek pinigų ir dėl jos man nustojo didėti trumparegystė, kuo jūs netikit. Pasąmonė tikrai keičia įvykius, jei galvojama pozityviais žodžiais (netinka pamiršti, nes paminimas objektas ir jis įsikala į galvą, netinka nesirgsiu, nes yra žodis sirgsiu ir pan.), reikia tvirtai tikėti ir gyventi taip, lyg viskas yra likimo rankose ir viskas yra tik gerai, o kitaip ir negali būti. Gyvenimas visada reiškiasi per harmoniją, esmė, kaip jūs jam išdėstot, ką laikote gėriu.

Man kyla toks klausimas, kaip atskirti sąmonės galią nuo pasąmonės? Ir apskritai, ar tai įmanoma...

Sąmonė yra tai, kaip jūs galvojat ir suprantat, o pasąmonė tai, kas yra giliai jūsų galvoj, bet jūs to nesuprantat, paprastai pasakius.

Tikiu minciu galia,nes jau ne karta man jos issipilde.Tik geroms mintims igyvendinti reikia daug laiko,o va blogos isipildo labai greit,kartais iskarto.Stai duosiu pavyzdziu kaip man buvo.Viena diena sedziu sau prie teliko ir mastau apie tai kaip greit senstam,kaip greit susidevi musu organai,o va telikas jau koki 10metu eina ir negenda...Ir ka manot jis man jau kita diena neisijunge sugedo.2.Pries susipazindama su savo vyru skaiciau knyga "nieko nera neimanomo",ten ir raso ,kad mintis turi but tik teigiamos,nes mes jomis uzkoduojama savo pasamone.Jei kazko labai nori turi to tikslo siekti ir visada galvot,kad tai jau turi.Nu pvz. nori sutikti savo svajoniu vyra,tiksliai reikia zinot koks jis turetu but(manau charakteriu)Pasakai savo pasamonei kur tu siandien busi,kur galetum su juo susipazinti,ir taip kelis kart dienoj,o ypac vakare pasamone labai imli informacijai.Ir as taip darydavau,ir neuzilgo susipazinau su savo vyru.3.karta gatvej mane su vyru pakviete i bauer pristatyma,nu ir paskui buvo loterija,parode tapkes is kupranugario vilnos,nu galvoju- jos bus mano,ir pati nustebau,kad istraukus lapeli perskaite mano pavarde.3.Pries egzaminus(vireju kursuos)kas dien kaliau mintyse,kad tik istraukciau koldunu,bulviu kose ar balandeliu gamyba.Tai dariau apie 2men.nu ir istraukiau koldunus.Ir dar daug buvo tokiu isipildziusiu minciu..uztat dabar pasgalvojus kazka blogo tuoj spjaudaus,barskinu i medi,ir tuoj stengiuos galvot teigiamai.
Papildyta:

[QUOTE](Petelne)Pritariu sliver 100 proc.

Kai bandote ką nors sau įsikalbėti, tai darote sąmoningai. O ar suveikia tai pasąmonėje išvis pasakyti išvis tikriausiai neįmanoma. Aš nesuprantu, bet ar tai mano pasąmonėje? Nors realiai diskusija šia tema yra beprasmė. Čia panašiai kaip su Froido teorijomis, kurios remiasi pamąstymais apie mūsų pasąmonėje vykstančius dalykus - jų neįmanona nei patvirtinti, nei paneigti.

Nei tikiu , nei praktikuoju. Man tai panašu į kažkokią savihipnozę. Kas geriau, ar įtikinti save, kad esu graži, nors kitiems ir toliau atrodau lygiai taip pat, ar paimti ir per tą laiką padayti kažką, kad išties gražesnė tapčiau ne tik sau , bet ir aplinkiniai pastebėtų. Nors gal reiktų pabandyt, pvz. įteigsiu sau, kad šaldytuve pilna maisto... O kalbant apie tokias saviįtaigų knygutes, jos rašomos ne geriausių norų vedinų žmonių , juk jau buvo ne kartą rašyta ir klabėta per tv, žinoma ne per LT kanalus

Šita diskusija prieiti kokios nors išvados tikriausiai niekas nesiekia. Čia būtų gerai savo pamąstymais pasidalint.
Iš bendro išsilavinimo, psichologijos yra žinoma kuo skiriasi pasąmonė nuo sąmonės, galima pasidomėt. Paprastai sakant, galima naudotis tokiais pavyzdžiais. Kai žmogus paliečia karštą daiktą, jis, naudodamasis sąmone, žino, kad karštis yra kenksminga. Vėliau žmogus apie tai nebegalvoja ir tai lieka jo pasąmonėje. Kai žmogus sužino, kad greitis yra atstumo ir laiko santykis, jis tai suvokia sąmoningai, naudodamasis savo sąmone, o kai jis apie tai nebegalvoja, bet prisimena kada nors gyvenime, kai jam to reikia, tai iškyla iš pasąmonės. Pasąmonė yra visos mūsų žinios, kurios dabar nenaudojamos, tai ne išgalvojimai, ne pseudomokslai, o psichologija - įrodyta mokslo. Tai, kad pasąmonė keičia gyvenimą mokslo neįrodyta, tai daugiau parapsichologija, tuo tikėt nebūtina.
Aš visiems patariu pasinaudot pačių savo praktika. Netikit, galit pabandyt kartot, kad kelsitės septintą ryto, jei įtaigiai, ramiai, aiškiai ir ilgai tai sau kartosit - atsibusit. Tada gal kils noras ką nors daugiau sužinot. Kitas pavyzdys, kaip gyvena Tibeto lamos ir budistų vienuoliai. Jauni iki pat senatvės, taikūs, šviesios atminties ir protingi žmonės. Mokslas pripažįsta, kad nuo streso, depresijos ir agresijos žmonės sensta, silpnėja jų imunitetas ir atsiranda ligos. Manau, tai įrodo, kad verta užsiimti savitaiga. Galit netikėt, galit pabandyt, galit pasidomėt ir padaryt savo išvadas, svarbiausia, ne kitų, o savo nuomone remtis.
Tiems, kas tiki, linkiu gilintis šitoje srityje ir vėliau apie tai padiskutuot čia. Tie, kas netiki, tikiuosi pabus tolerantiški. Tie, kad neapsisprendę, dar gali pasidomėt ir daug naujo sužinot.

aš ir tikiu.O dėl trumparegystės(aš ją ir turiu ir lb bijau to blogėjimo)manau irgi kad stebuklingai nepradėsi gerai matyt,bet gyvenimas gali susidėliot taip,kad gali gauti šansą op.būdu pagerint regėjimą,gal atsiras tos srities žinovas ir įtikintų tave,galėtum pigiau pasidaryt ar kažkas pan